Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant D. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Vokietijos Federacinės Respublikos Bonos prokuratūros (Staatsanwaltschaft Bonn) prašymą dėl Vokietijos Federacinės Respublikos Reinbacho apylinkės teismo (Amtsgericht Rheinbach) 2021-11-26 nutarimo Nr. 15 Cs 339/21, kuriuo nuspręsta konfiskuoti iš Lietuvos Respublikos piliečio D. J., gim. (duomenys neskelbtini), 60.000 Eur pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis 2006-10-06 Tarybos pamatiniu sprendimu 2006/783/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo nutarimams konfiskuoti (toliau – ir Pamatinis sprendimas) Vokietijos Federacinės Respublikos Bonos prokuratūros (Staatsanwaltschaft Bonn) pateiktame konfiskavimo liudijime nurodyta, kad Vokietijos Federacinės Respublikos Reinbacho apylinkės teismo (Amtsgericht Rheinbach) 2021-11-26 (įsiteisėjusiu 2022-01-15) nutarimu Nr. 15 Cs 339/21 (baudžiamojoje byloje Nr. 15 Cs 400Js 525/21-339/21), nutarta konfiskuoti iš D. J. 60.000 Eur pinigų sumą, gautų iš nusikaltimo. Konfiskavimo liudijime nurodyta, kad turtas (60.000 Eur pinigų suma) yra pajamos, įgytos iš nusikalstamos veikos, arba lygiavertis visai nusikalstamu būdu įgytų pajamų vertei ar jos daliai. Liudijime, kaip nutarimo konfiskuoti priėmimo pagrindu, nurodyta tai, kad nuteistas D. J. valdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmones. Tai buvo įmonės, įsteigtos pagal Lietuvos teisę. Šiomis įmonių komercinėmis sąskaitomis nuteistais leido atitinkamai disponuoti apgaulės būdu veikiantiems nusikaltėliams tokiu būdu, kad jis į šias sąskaitas iš apgautų investuotojų įplaukusias pinigų sumas, atskaitęs 0,1 procentą komisinių, nusikaltėlių nurodymu pervesdavo toliau. Nuteistasis suvokė, jog tai yra apgautų investuotojų pinigai. Jis veikė siekdamas iš to susikurti atitinkamos apimtis ilgalaikį pajamų šaltinį. Vokietijoje /Mekenheime (Meckhenheim) gyvenantis nukentėjęs C. H. von J. ketino pradėti prekiauti bitkoinais. Tuo tikslu jis užsiregistravo neva savo prekybos platformoje su pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainėje, kuria jis susidomėjo perskaitęs internete reklaminį skelbimą. Laikotarpiu nuo 2018-10-26 iki 2028-12-28 nukentėjęs asmuo pervedė tariamo prekybos platformos bendradarbių nurodymu dėl prekybos bitkoinais viso 60.000 Eur į nurodytas nuteistojo įmonės komercines sąskaitas. Konkrečiai buvo atlikti šie pavedimai:

-nukentėjęs asmuo atitinkamai pervedė 2018-10-26, 2018-10-31 ir 2018-11-02 po 10.000 Eur, viso 30.000 Eur – UAB „(duomenys neskelbtini)“, BIC: AGBLLT2XXXX, IBAN : (duomenys neskelbtini), tikslinę sąskaitą AS Luminor banke Vilniuje/ Lietuvoje;

-nukentėjęs asmuo 2018-12-07 pervedė 10.000 Eur – UAB „(duomenys neskelbtini)“, BIC: AGBLLT2XXXX, IBAN: (duomenys neskelbtini), tikslinę sąskaitą AS Luminor banke Vilniuje/ Lietuvoje;

-nukentėjęs asmuo 2028-12-27 ir 2018-12-28 pervedė atitinkamai po 10.000 Eur, viso 20.000Eur – UAB „(duomenys neskelbtini), BIC: CBSBLT26XXX, IBAN: (duomenys neskelbtini), tikslinę sąskaitą AB Šiaulių banke Šiauliuose/ Lietuvoje.

Iš tikrųjų nukentėjusiojo pervestos pinigų sumos nebuvo investuotos į jokią prekybos sąskaitą; tariama prekybos platforma tarnavo tam tikslui, siekiant apgauti patiklius investuotojus. Liudijime nurodyta, jog atsakomybė už tokių nusikalstamų veikų (sukčiavimą, įskaitant sukčiavimą ir kitas nusikalstamas veikas, darančias poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2017/1371) padarymą nustatyta Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 263 straipsnio 1 dalyje, 3 dalies 1 punkte, 27 straipsnyje.

Teismo posėdžio metu D. J. nurodė, kad prašymo esmę žino, nesutinka su pateiktu teisinės pagalbos prašymu. 2021 m. gruodžio 23 ar 24 dienomis iš Vokietijos gavo sprendimą, kuriame buvo nurodyta, kad turi savaitę apskundimui, o 2022-01-02 d. jau gavo galutinį sprendimą. Dokumentus, kuriuos galėjo skųsti per 7 dienas, gavo vokiečių ar anglų kalba, tikrai ne lietuvių. Apie sprendimą žino, bet nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimą, apie teismo posėdį nieko nežinojo, negalėjo gintis. Teisminio nagrinėjimo nebuvo. Buvo pateikti faktai dėl realios pinigų egzistencijos. Jo įmonė buvo tarpinė, teikė kažkokius dokumentus. Žino, kad jam baudžiamuoju įsakymu paskyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę lygtinai. Su niekuo nesutiko, nes nieko nežinojo. Davė 7 dienas apskundimui tarp Kalėdų ir Naujųjų metų, o 2024-01-02 jau įsiteisėjo. Negalėjo net su advokatu pasikalbėti, nežinojo, kad bus rašytinis procesas. Iš Vokietijos gavo tik šį dokumentą. Dar buvo byla dėl kitos įmonės, teikė dokumentus. Nurodė, kad buvo ne viena užklausa iš policijos, jis teikė įrodymus, kad buvo tarpininkas, teikė IT paslaugas, surasdavo žmones, kurie sukurdavo puslapius, jų klientas į jo sąskaitą pervesdavo pinigus, ir jis pasilikdavo 1 procentą, o likusius pinigus pervesdavo į klientų sąskaitas. Supranta, kad nėra teisinių kliūčių pripažinti užsienio šalies sprendimą, veikla buvo vykdoma. Vokietijoje baudžiamasis įsakymas buvo priimtas, dėl jo neprieštaravo, nes buvo tik savaitė laiko duota protestuoti, tačiau jo neginčijo. Įvykdyti šį sprendimą nėra galimybių, turto neturi, nedirba, bankroto negali pasiskelbti, turėjo neįgalumą, kuris pasibaigė prieš mėnesį, jam buvo nustatytas 45 procentų darbingumas, bet realiai jam apie 30 procentų darbingumas, dėl kojų, stuburo, kaklo susirgimų reikalinga pagalba,

Prokuroras į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą ir laiką informuotas tinkamai, todėl

Vokietijos Federacinės Respublikos Bonos prokuratūros prašymas išnagrinėtas jam nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365⁵ straipsnyje nustatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti <...> sprendimai konfiskuoti turtą <...> Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – ir Įstatymas) ir šio Kodekso VII dalies nuostatas. Teismas nustatė, kad nėra pagrindų, nustatytų Įstatymo 73 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti tenkinti prašymą pripažinti ir vykdyti Vokietijos Federacinės Respublikos Reinbacho apylinkės teismo 2021-11-26 nutarimą (baudžiamąjį įsakymą) konfiskuoti.

Pažymėtina, kad 2018-11-14 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1805 dėl nutarimų įšaldyti ir nutarimų konfiskuoti turtą tarpusavio pripažinimo (toliau – ir Reglamentas) 39 straipsnyje nustatyta, kad nuo 2020-12-19 šis reglamentas pakeičia Pamatinį sprendimą 2006/783/TVR valstybių narių, kurioms šis reglamentas privalomas, atžvilgiu. Valstybių narių, kurioms šis reglamentas privalomas, atžvilgiu nuorodos į <...> Pamatinį sprendimą 2006/783/TVR laikomos nuorodomis į šį reglamentą. Atsižvelgiant į tai, Vokietijos Federacinės Respublikos Bonos prokuratūros pateiktame konfiskavimo liudijime nurodytos nuorodos į Pamatinį sprendimą, laikomos nuorodomis į Reglamentą.

Teismas, pripažįstantis užsienio valstybės teismo galutiniu sprendimu paskirtą turto konfiskavimą, tokio sprendimo turinio nevertina. Reglamento preambulės 19 punkte nustatyta, jog nutarimų įšaldyti ir nutarimų konfiskuoti perdavimo, pripažinimo ir vykdymo taisyklėmis siekiama užtikrinti, kad nusikalstamu būdu įgyto turto susigrąžinimo procesas būtų veiksmingas, kartu užtikrinant pagarbą pagrindinėms teisėms.

Reglamento 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdančioji institucija pripažįsta pagal 14 straipsnį perduotą nutarimą konfiskuoti ir imasi būtinų priemonių jam vykdyti tokiu pat būdu, kaip ir vykdančiosios valstybės institucijos priimto vidaus nutarimo konfiskuoti atveju, išskyrus atvejus, kai vykdančioji institucija remiasi vienu iš 19 straipsnyje numatytų nepripažinimo ir nevykdymo pagrindų arba vienu iš 21 straipsnyje numatytų vykdymo atidėjimo pagrindų.

Reglamento 19 straipsnyje numatyta, kad vykdančioji institucija gali nuspręsti nepripažinti nutarimo konfiskuoti ar jo nevykdyti tik jeigu: a) nutarimo konfiskuoti vykdymas prieštarautų ne bis in idem principui; b) pagal vykdančiosios valstybės teisę yra privilegija ar imunitetas, dėl kurio būtų užkertamas kelias konfiskuoti atitinkamą turtą, arba yra su spaudos laisve ar saviraiškos kitose žiniasklaidos priemonėse laisve susijusios normos dėl baudžiamosios atsakomybės nustatymo ar apribojimo, dėl kurių užkertamas kelias vykdyti nutarimą konfiskuoti; c) konfiskavimo liudijimas yra neišsamus arba aiškiai neteisingas ir jis nebuvo išsamiai užpildytas po 2 dalyje nurodytų konsultacijų; d) nutarimas konfiskuoti susijęs su nusikalstama veika, kuri buvo visa arba iš dalies padaryta ne priimančiosios valstybės teritorijoje, bet visa arba iš dalies buvo padaryta vykdančiosios valstybės teritorijoje, o veika, dėl kurios buvo priimtas nutarimas konfiskuoti, nelaikoma nusikalstama veika pagal vykdančiosios valstybės teisę; e) pagal vykdančiosios valstybės teisę nutarimo konfiskuoti būtų neįmanoma vykdyti dėl paveiktųjų asmenų teisių, įskaitant jeigu tai neįmanoma dėl to, kad buvo taikytos teisių gynimo priemonės pagal 33 straipsnį; f) 3 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju veika, dėl kurios buvo išduotas nutarimas konfiskuoti, pagal vykdančiosios valstybės teisę nelaikoma nusikalstama veika; tačiau atvejais, susijusiais su mokesčiais ar rinkliavomis arba muitus ir valiutos keitimą reglamentuojančiomis taisyklėmis, negali būti atsisakyta pripažinti ar vykdyti nutarimą konfiskuoti remiantis tuo, kad vykdančiosios valstybės teisėje nenumatyti tokios pačios rūšies mokesčiai ar rinkliavos arba nenumatytos tokios pačios rūšies taisyklės dėl mokesčių ir rinkliavų, arba tokios pačios rūšies muitus ir valiutos keitimą reglamentuojančios taisyklės, kaip priimančiosios valstybės teisėje; g) pagal konfiskavimo liudijimą asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas konfiskuoti, asmeniškai nedalyvavo teismo posėdyje, po kurio buvo priimtas nutarimas konfiskuoti, susijęs su galutiniu apkaltinamuoju nuosprendžiu, išskyrus tik jei konfiskavimo liudijime nurodyta, kad pagal kitus priimančiosios valstybės teisėje nustatytus procedūrinius reikalavimus: i) asmeniui buvo asmeniškai laiku įteiktas teismo šaukimas ir tokiu būdu jis buvo informuotas apie numatytą teismo posėdžio, po kurio buvo priimtas nutarimas konfiskuoti, laiką ir vietą arba jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą to teismo posėdžio laiką ir vietą tokiu būdu, kad buvo aiškiai nustatyta, jog tas asmuo žinojo apie numatytą teismo posėdį ir buvo laiku informuotas, kad toks nutarimas konfiskuoti gali būti priimtas, net jeigu jis neatvyks į teismo posėdį; ii) asmuo, žinodamas apie numatytą teismo posėdį, įgaliojo advokatą, kurį paskyrė pats atitinkamas asmuo arba valstybė, jį ginti teismo posėdžio metu ir tas advokatas iš tikrųjų jį gynė teismo posėdyje arba iii) asmuo, jam įteikus nutarimą konfiskuoti ir jį aiškiai informavus apie teisę į pakartotinį bylos nagrinėjimą arba teisę pateikti apeliacinį skundą, kurį nagrinėjant šis asmuo turėtų teisę dalyvauti ir kurie suteiktų galimybę bylą pakartotinai nagrinėti iš esmės, įskaitant naujų įrodymų nagrinėjimą, ir po kurio nutarimas konfiskuoti galėtų būti panaikintas, aiškiai nurodė, kad neginčija nutarimo konfiskuoti arba per taikomą laikotarpį nepareikalavo pakartotinio bylos nagrinėjimo arba nepateikė apeliacinio skundo; h) išskirtiniais atvejais, remiantis konkrečiais ir objektyviais įrodymais, turima pagrįstų priežasčių manyti, kad dėl nutarimo konfiskuoti vykdymo, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, būtų akivaizdžiai pažeistos atitinkamos Chartijoje nustatytos pagrindinės teisės, visų pirma teisė į veiksmingą teisinę gynybą, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisė į gynybą.

Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos pateiktas liudijimas su priedais patvirtina, kad Vokietijos Federacinės Respublikos Reinbacho apylinkės teismas 2021-11-26 nutarimu, konfiskuoti Nr. 15 Cs 339/21 (baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 15Cs 400Js 525/21-339/21), įsiteisėjusiu 2022-01-15, be kita ko, nusprendė konfiskuoti iš Lietuvos Respublikos piliečio D. J. 60.000 Eur, gautų iš nusikaltimo.

Liudijime taip pat nurodyta, kad pagal nacionalines proceso taisykles nebuvo surengta jokių bylos nagrinėjimo posėdžių. Iš pateikto Vokietijos Federacinės Respublikos Reinbacho apylinkės teismo 2021-11-26 baudžiamojo įsakymo byloje Nr. 15Cs 400Js 525/21-339/21 matyti, kad nuteistajam D. J. išaiškinta baudžiamojo įsakymo apskundimo tvarka. D. J. teismo posėdyje patvirtino, kad Vokietijos Federacinės Respublikos Reinbacho apylinkės teismo 2021-11-26 baudžiamąjį įsakymą gavo, jo neprotestavo, t. y. neskundė.

Teismui pateiktas liudijimas atitinka Reglamento reikalavimus. Įvertinus byloje esančius duomenis, nėra nustatyta pagrindų, nustatytų Reglamento 19, 21 ar 33 straipsniuose, dėl kurių teismas turėtų atsisakyti pripažinti ir vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą konfiskuoti turtą. Atsižvelgiant į tai, Vokietijos Federacinės Respublikos Reinbacho apylinkės teismo 2021-11-26 nutarimas konfiskuoti 15 Cs 339/21 iš D. J. nusikalstamu būtu įgytas lėšas – 60.000 Eur pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364, 365⁵ straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 72–74 straipsniais, 2018-11-14 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1805 dėl nutarimų įšaldyti ir nutarimų konfiskuoti turtą tarpusavio pripažinimo 18 straipsniu,

nutaria:

pripažinti Vokietijos Federacinės Respublikos Reinbacho apylinkės teismo 2021-11-26 nutarimą konfiskuoti Nr. 15 Cs 339/21 (baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 15Cs 400Js 525/21-339/21) iš Lietuvos Respublikos piliečio D. J., gim. (duomenys neskelbtini) lėšas – 60.000 Eur, ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Apie priimtą nutartį pranešti D. J., prokurorui, priimančiajai institucijai – Vokietijos Federacinės Respublikos Bonos prokuratūrai

Šiai nutarčiai įsiteisėjus, jos nuorašą ir vykdomąjį raštą išsiųsti nutarties vykdymo vietos antstoliui, kuris turto konfiskavimą ir pinigų sumų išieškojimą vykdo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikoje įvykdžius priimtą ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365⁵ straipsnyje nustatyta tvarka pripažintą Vokietijos Federacinės Respublikos Reinbacho apylinkės teismo 2021-11-26 nutarimo dalį dėl turto konfiskavimo Nr. 15 Cs 339/21, gautas lėšas pervesti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 75 straipsnyje nustatyta tvarka.

Apie sprendimo konfiskuoti turtą įvykdymą, apie visišką ar dalinį sprendimo konfiskuoti turtą neįvykdymą nedelsiant raštu pranešti Vokietijos Federacinės Respublikos priimančiajai institucijai – Vokietijos Federacinės Respublikos Bonos prokuratūrai.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.