Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-11 nutarties, kuria atmestas V. J. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės S. P. 2014-05-16 nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-04-25 nutarimu Nr. 76-AT-00229-14 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato vyresnysis tyrėjas R. G. atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 50-76-AP-176 ir dėl virtuvės baldų V. J. pasiūlė kreiptis į teismą civiline tvarka.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu pareiškėjas V. J. jį apskundė Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrai.

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė S. P. 2014-05-16 nutarimu atmetė pareiškėjo V. J. skundą.

Minėtą prokurorės nutarimą V. J. apskundė Panevėžio miesto apylinkės teismui. Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2014-06-11 nutartimi V. J. skundo netenkino.

Pareiškėjas V. J. apygardos teismui skundžia minėtą teismo nutartį ir prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-11 nutartį ir priimti naują sprendimą - pavesti ikiteisminio tyrimo institucijai pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo pareiškimą. Nurodo, kad 2014 m. vasario 6 d. D. J. R. A. parduoti virtuvės baldai su integruota buitine technika nuosavybės teise priklausė jam pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2830-589/2008 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 6 punktą ir jis buvo vienintelis teisėtas šių baldų savininkas. Kaip teisėtas ir vienintelis virtuvės baldų su integruota buitine technika savininkas, buvo suteikęs teisę jais neatlygintinai naudotis buvusiai sutuoktinei D. J., tačiau niekada nesuteikė jai teisės šių baldų perleisti kitiems asmenims. Iš aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad D. J. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 1 dalyje, numatančioje baudžiamąją atsakomybę už svetimo turto pagrobimą, t. y. D. J. pagrobė jam priklausančius virtuvės baldus su integruota buitine technika.

Skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, prokurorės nutarimą, tyrėjo nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir teismui pateiktą medžiagą, daro išvadą, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014-06-11 nutarties naikinti nėra pagrindo ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. J. skundą atsisakyta pagrįstai. Tiek teismo, tiek prokurorės, tiek tyrėjo nutarimuose išdėstyti pagrįsti, išsamūs ikiteisminio tyrimo nepradėjimo argumentai ir su jais sutinka skundą nagrinėjantis teismas.

BPK 166 str. 1 d. 1 p. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 str. numato dvi išimtis - prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų - kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.

Nagrinėjamu atveju Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato vyr. tyrėjas R. G. 2014-04-25 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatavo, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. pripažino BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatytą pagrindą. BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nebuvimas reiškia, kad arba nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą veiką, arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika, arba buvo įvykis be niekieno kaltės. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tada, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija, o proceso pradėjimas nesant tam pagrindo gali būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas.

Nors V. J. skunde teigia, jog D. J. pagrobė jam priklausančius virtuvės baldus su integruota buitine technika ir jos veiksmuose yra nusikalstama veika numatyta BK 178 str. 1 d. Tačiau aukštesnysis teismas, pritardamas tiek skundžiamoje nutartyje, tiek prokurorės, tyrėjo nutarimuose padarytoms išvadoms ir konstatuoja, kad surinkti duomenys nepatvirtina, jog pareiškėjo nurodomi D. J. veiksmai būtų nusikalstami. Bylos dokumentai rodo, jog nebaigtas statyti namas, žemės sklypas, nuosavybės teise priklausantys V. J. buvo parduoti iš varžytinių, antstolis A. Bespalovas nurodė, jog priverstinio vykdymo metu V. J. buvo siūloma pasiimti iš gyvenamojo namo jam priklausančius baldus, tačiau V. J. tai daryti atsisakė, parduotame name nebuvo areštuotas nei vienas daiktas ar baldas (Antstolio Andriaus Bespalovo 2014-04-23 Informacija vykdomojoje byloje Nr. 0025/13/00160). Taip pat bylos duomenys nurodo, kad pardavus namą, virtuvės baldus su integruota buitine technika D. J. pardavė atskirai ir gavo 5000 Lt. Kaip teisingai pažymėjo ikiteisminio tyrimo teisėjas, kad tarp šalių iškilęs ginčas turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Todėl įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu atsisakyta pagrįstai, kadangi akivaizdžiai nepadaryta veika, turinti pareiškėjo nurodomo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad ikiteisminis tyrimas dėl V. J. skunde nurodomų aplinkybių nepradėtas pagrįstai, todėl naikinti skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį pareiškėjo V. J. skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjo V. J. skundą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. birželio 11 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama