Kauno apylinkės teismo įsakymas

2021-11-16 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3211-548/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-11-16
Bylos Nr.
e1-3211-548/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33160-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Kaltinamasis
G. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1- 3211-548/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33160-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 16 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros ketvirtojo skyriaus prokuroro A. Č. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarimu patvirtintas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 5 punktu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, dėl nusikalstamos veikos padarymo numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ( 3 epiz.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. J., 2021 m. rugsėjo 23 d. apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, tyčia parvertė ant lovos ir smaugė savo sugyventinę G. L., bei ne mažiau du kartus sudavė jai ranka į veido sritį, spyrė į koją, tuo padarydamas jai odos nubrozdinimus nosyje, pažeidimą apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruvą kairėje šlaunyje ir sukėlė savo šeimos nariui G. L. fizinį skausmą, bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis G. J. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad G. L. yra jo sugyventinė, jie kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie 5 mėnesius. Kartu su jais gyvena ir G. sūnus K. L.. Jie visi gyvena jo bute. Paskutiniu metu tarp jų su G. vis kildavo visokiausių pykčių, tačiau tai būdavo tik žodiniai konfliktai. Šių metų rugsėjo 23 d. tarp jo su G. vėl kilo žodinis konfliktas dėl to, kad G. jam prisipažino rūkiusi "žolę", dėl ko jis labai supyko. Be to, G. jam priekaištavo dėl jo auginamo šuniuko, taip žodis po žodžio jie ir sukonfliktavo. Po konflikto jis išėjo iš namų. Kiek jam yra žinoma jam išėjus G. taip pat buvo išėjusi iš namų ir buvo nuėjusi pas savo mamą. Vakare, apie 19 val., jis grįžo namo. Buvo girtas, nes prieš tai buvo išgėręs alaus du butelius ir 0,7 litro talpos degtinės. Jam grįžus namo G. jau buvo namuose kartu su K.. Jam grįžus jie vėl apsižodžiavo, neprisimena dėl ko, nes buvo stipriai neblaivus. Konflikto metu jis susinervino ir buvo suėmęs G. už rankų ir laikė, tuomet G. jam bandė trenkė ir jam apdraskė skruostą prie nosies. Tuomet jis dešinės rankos delnu trenkė G. atgal į kairį skruostą, tada G. pradėjo verkti, tada jis savo ranką prispaudė G. i prie kaklo ir pasakė, kad ją pasmaugs, tačiau jis neturėjo ketinimų pasmaugti G. ar ją rimtai sužaloti, jis tiesiog norėjo ją pagąsdinti, nes buvo supykęs. Tuomet pas juos į butą atėjo jo sesuo ir bandė juos skirti, o jis dar pagąsdindamas G. jai spyrė į koją. Tuomet atėjo G. mama ir sesė ir išsivedė G. ir K. iš jo buto. Dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą kaltę pripažįsta visiškai ir dėl savo veiksmų labai gailisi (b. l. 97-98).

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis G. J. paaiškino, kad laikosi savo pirminių parodymų duotų šių metų rugsėjo 24 d. Dėl įteikto pranešimo apie įtarimą kaltę pripažįsta pilnai ir dėl savo veiksmų labai gailisi. Prisipažįsta, kad šių metų rugsėjo 23 d. būdamas neblaivus, konflikto metu su G., ją pargriovė ant lovos, ją smaugė, kelis kartus ranka jai trenkė į veido sritį ir dar vėliau jai vieną kartą spyrė į koją (b. l. 105).

Be G. J. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji G. L. paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 23 d. apie 20.00 val. jai būnant pas mano draugą G. J., adresu (duomenys neskelbtini) kartu su jos mažamečiu sūnumi K. L., gimusiu (duomenys neskelbtini), G. J., būdamas neblaivus jai sudavė ranka į veido sritį abiem rankomis, smaugė, spyrė koja į šlaunį ir tampė už plaukų. Dėl to patyrė fizinį skausmą (b. l. 1). Taip pat paaiškino, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena su savo mama D. R., broliu D. R. ir mažamečiu vaiku – K. L.. Pažįsta G. J., jis yra jos draugas, su juo bendrauja, bet kartu negyvena. Bendro ūkio kol kas neveda su juo. 2021 m. rugsėjo 23 d. apie 20.00 val. ji kartu su savo mažamečiu vaiku – K. L. buvo nuėjusi pas draugą G. J.. G. vartojo alkoholį, ji buvo blaivi, nieko negėrė. Jam begeriant jis pradėjo prie jos kabinėtis, kilo žodinis konfliktas. Jis jai to konflikto metu sakė, kad „tu suka šiandien mirsi“. Konflikto metu ji net nespėjo nieko pasakyti, kai G. pastūmė ją ant lovos ir suėmęs ją už kaklo smaugė, rankos dilbį prispaudęs prie jos kaklo, o kaire ranka ne mažiau nei dešimt kartų sudavė jai į kairės pusės veido žandą. Po to G. atsistojo, ją paleido ir paėmė ant rankų jos verkiantį sūnų. Tada atbėgo netoliese kitame bute buvusi G. J. sesuo G.. G. viena ranka laikydamas jos sūnų ant rankų, kita savo ranka ją tempė už plaukų. Tuo metu jo sesė bandė jį atskirti nuo jos. Tada jis kalbėdamas su seserimi vieną kartą spyrė jai į kairę šlaunį. Po to atbėgo jos mama, kuri paėmė jos mažametį sūnų iš G. rankų. Po to atėjo dar ir jos sesė V. T. su kuria ji kartu grįžo į savo butą. O G. J. liko savo bute su savo seserimi G.. Nori pasakyti kad po to, kai G. jai mušė į veido sritį, jai liko paraudimas, skauda kairės pusės veido sritį. Po spyrio į jos kairę šlaunį, jai skauda kairę koją. Atvykę medikai jai nustatė minkštųjų audinių sumušimus. Dėl tokių G. J. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą ( b. l. 2).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. T. paaiškino, kad G. J. pažįsta, jis yra jos sesers draugas. Mano, kad jie yra tik draugai, o kartu apsigyveno visai nesenai tik kokias porą savaičių iki šio įvykio, bendro ūkio nevedė. Šių metų rugsėjo 23 d. apie 20 val. per „mesenger“ gavo žinutę iš G. sesers G., kur ji atsiuntė jai savo telefono numerį ir prašė kuo skubiau paskambinti. Ji iš karto ir paskambino jai. G. jai pasakė, kad atvažiuotų pasiimti G.. Daugiau jai nieko neaiškino, bet per telefoną girdėjo G. balsą, kuris rėkė ir koliojo kaip suprato G.. Ji greitai atvažiavo ir iš karto nuėjo į G. butą. G. rado susigūžusią kampe, buvo labai išsigandusi, verkė. G. stovėjo prieš ją ir grasino, kad ją užmuš ir vis norėjo prieiti prie jos arčiau, bet tarp jų stovėjo G. sesuo G. ir neleido jam to padaryti. G. šaukdamas, kad užmuš G. rankose jokio žalojančio daikto neturėjo, bet stipriai gestikuliavo rankomis ir jei ne G., tai tikrai būtų pasipylusi smūgių kruša G. atžvilgiu. Ji priėjo prie G. ir ją išsivedė iš buto, nes G. buvo labai įtūžęs ir įsiutęs. Ji pirmą kartą tokį G. pamatė ir pamanė arba jis yra neblaivus ar dar nuo kuo nors apsvaigęs. G. nepaaiškino, kodėl jo tokia būsena. Jos akivaizdoje G. G. i jokių smūgių nesudavė. Išsivedusi seserį į koridorių pamatė, kad jai yra prakirsta oda ant nosies tarp akių ir bėgo kraujas, ji paskambino pagalbos telefonu. Su G. atėjo pas mamą į butą. G. trumpai papasakojo, kad G. visą dieną gėrė, po to numigo ir iš niekur nieko pradėjo ją daužyti. Greitai atvyko medikai ir policijos pareigūnai. Medikai apžiūrėjo G. ir nustatė veido sumušimą. Girdėjo, kaip G. medikams sakė, kad G. ją ir smaugė, bet medikai sakė, kad žymių nėra, o jos išryškėti turėtų tik kitą dieną. Sekančią dieną ji nuvežė G. į Kauną pas teismo med. ekspertus. Važiuojant G. daugiau jokių sumušimo detalių jai nepasakojo (b. l. 43-44).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. R. paaiškino, kad G. J. yra jos dukters G. L. draugas. Net negali pasakyti jų draugystės pradžios ir net nesupranta kokie ryšiai juos sieja. Gyvena tiek ji su dukra, tiek G. viename daugiabutyje bendrabučio tipo name, skiriasi tik jų aukštai. G. kartais nakvoja pas ją, kartais pas G.. Kai nakvoja pas G. G. pasiima ir savo mažamečio sūnaus lovytę. Šiuo metu vaikiška lovytė yra jos bute, bet tai tik laiko klausimas kada jie vėl susitaikys. Šių metų rugsėjo 23 d. vakare, tikslaus laiko nepasakys, ji nutarė nueiti pas G., kuri tuo metu buvo pas G.. Ji nuėjo šiaip sau, jokio triukšmo negirdėjo, niekas jos ten nekvietė, tiesiog nuėjo pasižiūrėti ką veikia jos dukra ir anūkas. Jai atėjus G. stovėjo prie dujinės viryklės ir lygtai kažką gamino. Ji atrodė, kaip įprastai, nebuvo išsigandusi ar kokia apsiverkusi, elgėsi ramiai. G. irgi buvo ramus, nieko įtartino jo elgesyje nepastebėjo. Negali pasakyti ar jis buvo išgėręs ar ne, nes jo kaip žmogaus nepažįsta. Atėjusi ji pasiėmė anūkėlį ir jį parsinešė namo. Anūkas taip pat elgėsi kaip įprastai. Tą patį vakarą, praėjus apie kokiai valandai laiko, po to kai ji su anūku grįžo namo, atvažiavo ir kita dukra V.. Ji atėjo į jos butą kartu su G. . G. buvo apsiverkusi ir kažką kalbėjosi su V.. Ji tuo metu buvo su vaikais, nors ir toje pačioje patalpoje, bet ji neklausė apie kalba G. , kadangi ji dažnai pykstasi su G., todėl galvojo, kad čia toks eilinis kartas. Ji jau pavargo nuo tokio G. gyvenimo ir nuolatinių barnių su G., todėl į jos gyvenimą nebesikiša. Matė, kad į jos butą buvo atėję medikai ir apžiūrinėjo G., po to atvyko policijos pareigūnai ir ją išsivedė. Ji nepastebėjo, kad ant dukters kūno būtų kokie nors sužalojimai, nes kaip ir minėjo jai tai neįdomu. Vėliau su G. šia tema taip pat nesikalbėjo (b. l. 49-50).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. B. atsisakė duoti parodymus prieš įtariamąjį G. J., kadangi yra G. J. sesuo (b. l. 54).

Akistatos protokolu nustatyta, kad akistatos tarp nukentėjusiosios G. L. ir įtariamojo G. J. prieštaravimai pašalinti (b. l. 60-61).

Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). (b. l. 15-16).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio S. I. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad smurtą patyrusiai G. L. po dešine akimi, nosies srityje užfiksuotas patinimas (b. l. 23-26).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad G. L. dėl nubrozdinimų nosyje, pažeidimo apatinės lūpos gleivinėje dešinėje, kraujosruvos kairėje šlaunyje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 38-39).

Nukentėjusiosios G. L. pareiškimu, iš kurio matyti, kad ji G. J. jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio byloje nereikš (b. l. 40).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso ALCOTEST 7010 Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2021 m. rugsėjo 23 d. 20.44 val. G. J. nustatytas 1,40 promilių girtumas, G. L. - 0,00 promilių girtumas (b. l. 134).

Pažyma apie bendruoju pagalbos centru gautą telefoninę informaciją apie įvykį (b. l. 69).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis G. J., 2021 m. rugsėjo 23 d. apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, tyčia parvertė ant lovos ir smaugė savo sugyventinę G. L., bei ne mažiau du kartus sudavė jai ranka į veido sritį, spyrė į koją, tuo padarydamas jai odos nubrozdinimus nosyje, pažeidimą apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruvą kairėje šlaunyje ir sukėlė savo šeimos nariui G. L. fizinį skausmą, bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nustatytus padarinius (fizinį skausmą) patvirtina kaltinamojo prisipažinimas, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai apie įvykio aplinkybes, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ir kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtų įrodymų visumos pagrindu teismas pripažįsta G. J. kaltu, o jo veiksmus kvalifikuoja pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

G. J. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bei su siūloma bausme ir jos dydžiu, teismo prašo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės neatlygintinai išdirbti 80 val., nes yra dirbantis ir neturės laiko įvykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę (b. l. 149).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryta vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl niekuo nepateisinamo pykčio, prieš šeimos narį – draugę; į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės; į kaltininko asmenybę – ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 118-125), neteistas, prokurorės L. L. 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir G. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos padarymo numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ( 3 epiz.), jam susitaikius su nukentėjusiuoju (b. l. 186-191), darbovietės charakterizuojamas teigiamai, psichikos sveikatos ligų kabineto priežiūros grupėje ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas, tačiau 2018 m. birželio 12 d. lankėsi Kaišiadorių psichikos sveikatos centre (b. l. 133). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad G. J. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 140).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis), bei paskiriant įpareigojimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jam skirtina bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, į bausmę įskaitytinas G. J. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. 20 val. 40 min. iki 2021 m. rugsėjo 24 d. 14 val. 02 min. (b. l. 7576, 85-86), vieną parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 109-110), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinio ieškinio byloje nepareikšta.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nepaskirtas.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: asmens kratos metu rasti ir paimti daiktai, priklausantys G. J. – piniginė 1 vnt., mobilaus ryšio telefonas 1 vnt., banko „Swedbank“ kortelė, 1 vnt., banko SEB bankas kortelė, 1 vnt., mokinio pažymėjimas, 1 vnt., nuolaidų kortelės, 2 vnt., viešosios bibliotekos kortelė, 1 vnt., žiebtuvėlis, 1 vnt., pinigai: 1 kupiūra 100 eurų vertės, 1 vnt., 1 kupiūra 50 eurų vertės, 1 vnt., 2 kupiūros 10 eurų vertės, 2 vnt., 1 kupiūra 5 eurų vertės, 1 vnt., asmens tapatybės kortelė, 1 vnt., pinigai: metalinėmis monetomis 14 eurų 89 ct., 17 vnt. monetų (b. l. 64-66), kurie ikiteisminio tyrimo metu grąžinti G. J. (b. l. 83), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini disponuoti G. J. savo nuožiūra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jam skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti pasirinktos gyvenamosios vietos ir būti namuose nustatytu laiku, t .y. nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dribti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, arba tęsti darbą ar mokslą, per visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholinius gėrimus ir narkotines, psichotropines medžiagas bei per laisvės apribojimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant G. J. per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti pasirinktos gyvenamosios vietos ir būti namuose nustatytu laiku, t .y. nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dribti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, arba tęsti darbą ar mokslą, per visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholinius gėrimus ir narkotines, psichotropines medžiagas bei per laisvės apribojimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, į bausmę įskaitytinas G. J. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. 20 val. 40 min. iki 2021 m. rugsėjo 24 d. 14 val. 02 min. (1 para), vieną parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: asmens kratos metu rastus ir paimtus daiktus, priklausančius G. J. – piniginę 1 vnt., mobilaus ryšio telefoną 1 vnt., banko „Swedbank“ kortelę, 1 vnt., banko SEB bankas kortelę, 1 vnt., mokinio pažymėjimą, 1 vnt., nuolaidų korteles, 2 vnt., viešosios bibliotekos kortelę, 1 vnt., žiebtuvėlį, 1 vnt., pinigus: 1 kupiūrą 100 eurų vertės, 1 vnt., 1 kupiūrą 50 eurų vertės, 1 vnt., 2 kupiūras 10 eurų vertės, 2 vnt., 1 kupiūrą 5 eurų vertės, 1 vnt., asmens tapatybės kortelę, 1 vnt., pinigus: metalinėmis monetomis 14 eurų 89 ct., 17 vnt. monetų (b. l. 64-66), kurie ikiteisminio tyrimo metu grąžinti G. J., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini disponuoti G. J. savo nuožiūra.

G. J. išaiškinti, kad:

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Ričardas Juodis