Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1796-859/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-06-15
Bylos Nr.
e1-1796-859/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13424-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Kaltinamasis
T. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1796-859/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13424-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,

supaprastinto rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Minko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje

T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, teistas: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė - 2 m. 6 mėn. terminuotas laisvės atėmimas, baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 07 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, galutinė bausmė - 46 MGL dydžio bauda, baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones ir turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 243 straipsnį, 281 straipsnio 7 dalį, 243 straipsnį, galutinė bausmė - 60 parų arešto bausmė, baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 3 metus ir turto konfiskavimas, išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą - 6554 EUR; 2018 m. rugsėjo 20 d. arešto bausmė atlikta; 4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė - 34 MGL dydžio bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. Š. 2020 m. balandžio 05 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 18:30 val., adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo sutuoktine R. Š. metu, dešinės rankos kumščiu sudavė pastarajai į veido sritį, t. y. dešinės pusės skruostą, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. Š. fizinį skausmą. Atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis T. Š. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 27 d. prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2020 m. balandžio 05 d. jis su savo draugais vartojo alkoholį, išgėrė tikrai nemažai, šiuo metu jau nebeatsimena kiek. Jo sutuoktinė su savo draugėmis šventė atskirai. Vakare apie 18:00 val. grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini), jų namuose buvo jo sutuoktinė R. Š. ir pora jos draugių. Atsimena, kad jie visi kartu vartojo alkoholį, po ko tarp jo ir sutuoktinės kilo žodinis konfliktas, galimai dėl to, kad jis įžeidė jos draugę ar pan., po ko jis lyg tai savo dešinės rankos kumščiu nestipriai sudavė savo žmonai į veidą - dešinį skruostą. Jam atrodė, kad sudavė nestipriai, tačiau supranta, kad fizinį skausmą sukelti galėjo. Kaip ir minėjo, labai tiksliai visų įvykio aplinkybių papasakoti negali, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir viską atsimena labai miglotai. Taip pasielgė tik dėl to, kad buvo neblaivus ir situaciją įvertino neadekvačiai. Po to jo sutuoktinė iškvietė policijos pareigūnus, po ko buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą. Jį sulaikius jau areštinėje, paaiškėjo, kad jam yra lūžęs žandikaulis, kurį galėjo susilaužyti griūdamas bei atsitrenkdamas į šaligatvio bortelį šalia namų, tačiau dėl išgerto alkoholio kiekio skausmo nejautė, kol neišsiblaivė. Po minėto įvykio su sutuoktine susitaikė, toliau gyvena kartu. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi bei sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 53).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina šie duomenys:

- ikiteisminiame tyrime nukentėjusioji R. Š. 2020 m. balandžio 06 d. parodė, kad su T. Š. kartu gyvena (duomenys neskelbtini) metų, kartu veda bendrą ūkį. 2020 m. balandžio 05 d. ji buvo savo bute adresu (duomenys neskelbtini), su savo dviem draugėmis E. K. ir L. J.. Kartu su draugėmis vartojo alkoholinius gėrimus jos bute, kartu leido laiką. Tuo metu jos vyras buvo su savo draugais. Apie 14:00 val. į butą, esantį nurodytu adresu, sugrįžo jos vyras T. Š.. Kartu su juo atėjo jo draugas R. Ž. (kitų jo duomenų ji nežino). Kiek ji žino, jie abu kartu vartojo alkoholinius gėrimus, kadangi jiems atėjus, jie buvo akivaizdžiai neblaivūs, jie abu svirduliavo, jų kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, nuo jų abiejų sklido stiprus alkoholio kvapas. Jie abu prisijungė prie jų kompanijos, visi kartu bendra kambaryje vartojo alkoholinius gėrimus, bendravo. Apie 18:30 val., jai būnant virtuvėje, tarp jos vyro T. ir L. J. kilo žodinis konfliktas (dėl ko tiksliai kilo konfliktas, pasakyti negali, kadangi jie visi buvo apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, tačiau, kiek atsimena, jis ją pradėjo įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Po to, T. Š. išėjo į balkoną parūkyti (jis buvo išėjęs vienas), po ko ji pamatė, kad sudužo virtuvės langas (jį sudaužė jos vyras savo ranka, dėl sudaužyto lango pretenzijų savo vyrui T. Š. neturi). Ji, būdama tuo momentu virtuvėje, sugrįžo į kambarį, kur jie visi sėdėjo, norėjo sudrausminti savo vyrą ir išreiškė savo nepasitenkinimą dėl jos vyro T. Š. netinkamo elgesio. Galimai tokį jos vyro T. Š. elgesį išprovokavo alkoholio vartojimas, kadangi, kai jis išgeria, būna agresyvus. Jai išreiškus nepasitenkinimą dėl jo veiksmų, T. Š. sudavė jai dešinės rankos kumščiu vieną smūgį į dešinės pusės veido sritį (į skruostą), dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Visas įvykio aplinkybes atsimena labai miglotai, viskas vyko labai greitai. Iš karto po suduoto smūgio, jos vyras T. Š. ir jo draugas R. Ž. išėjo iš jos buto ir pasišalino. Jo tėvas įvykio aplinkybių nematė, kadangi tuo momentu buvo miegamajame kambaryje ir ten gulėjo apsvaigęs nuo alkoholio. Po kelių minučių jai telefonu paskambino jos draugė E. K., kuri nurodė, kad jos vyras T. prie laiptinės lauko durų. Ji nusileido į apačią ir tuo pačiu metu, jos akivaizdoje, atvyko policijos pareigūnų ekipažas ir Greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Policijos pareigūnai, patikslinus įvykio aplinkybes, sulaikė jos vyrą T. Š.. Jai medicinos pagalbos nereikėjo. T. Š. fizinį smurtą jos atžvilgiu naudoja jau ne pirmą kartą. Daugiau apie šį įvykį nieko papasakoti negali. (b. l. 28);

- ikiteisminiame tyrime tyrėjos G. K. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2020 m. balandžio 05 d. gautas pranešimas, kad 2020 m. balandžio 05 d., apie 18:55 val., adresu (duomenys neskelbtini), T. Š. namuose naudojo smurtą artimoje aplinkoje prieš savo sutuoktinę R. Š., tai yra dešinės rankos kumščiu du kartus trenkė jai į kaklą ir sukėlė fizinį skausmą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 2);

- ikiteisminiame tyrime vyriausiojo patrulio A. B. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad nukentėjusioji R. Š. labai bijo savo sutuoktinio, vengia bendrauti, yra šoko būsena ir didelis susijaudinimas (b. l. 9-10);

- ikiteisminiame tyrime vyresniojo tyrėjo T. J. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad R. Š. prašo vadovautis ankstesnių apklausų metu duotais parodymais, taip pat galinti papildyti, kad įvykio metu jos sutuoktinis jai sudavė vieną smūgį į dešinę veido pusę -skruostą. Teisė pareikšti civilinį ieškinį R. Š. išaiškinta, civilinio ieškinio savo sutuoktiniui dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nereiškia. Taip pat R. Š. pabrėžė, kad su vyru susitaikė ir jam pretenzijų neturi (b. l. 32);

- alkotesterio kvite nurodyta, kad 2020 m. balandžio 05 d. 21:08 val. T. Š. nustatytas 2,25 promilės girtumas (b. l. 69).

Dėl veikos kvalifikavimo.

BK 140 straipsnis nustato atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokios veikos padaromos žmogų mušant ar kitaip smurtaujant (straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtina atsakomybę už aptartus veiksmus, kai pasekmės kyla smurtautojo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Aptarti duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka, patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, todėl laikytini įrodymais (BPK 20 straipsnio 1-4 dalys), kuriuos ištyręs ir įvertinęs teismas sprendžia, kad T. Š. 2020 m. balandžio 05 d. žodinio konflikto su savo sutuoktine R. Š. metu, dešinės rankos kumščiu sudavė pastarajai į veido sritį, t. y. dešinės pusės skruostą, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. Š. fizinį skausmą. Todėl padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikaltimą. Veika kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat nusikalstama veika padaryta recidyvisto (60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

T. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, veika padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamasis administracine tvarka nebaustas (b. l. 66), tačiau ne kartą teistas (b. l. 59-63), teistumas neišnykęs. T. Š. vedęs, dirbantis, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti T. Š. paskyrus prokurorės prašomą laisvės apribojimo bausmę, kurios įpareigojimai verstų T. Š. kontroliuoti savo elgesį ir nebenusikalsti.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina jau aptartas aplinkybes ir tai, kad T. Š. padarė nors ir nesunkų, bet pavojingą, smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį. Vertinama ir kaltinamojo jau aptarta asmenybė, todėl teismas sprendžia, kad T. Š. skirtina bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu, tačiau ją apribojanti, t. y. 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri sumažintina 1/3, nes baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu (BK 64¹ straipsnis), nustatant T. Š. galutinę sumažintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Įvertindamas jau aptartą T. Š. asmenybę, tai, kad jis nors yra dirbantis asmuo, tačiau vartoja alkoholį, jo įtakoje padaro nusikalstamas veikas, jam skirtini įpareigojimai: 1) nuo 22:00 val. iki 06:00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su jo darbu; 2) bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 3) visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) dirbti ar būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės.

Atsižvelgdamas į kaltinamojo T. Š. asmenybę, tai, kad veika padaryta smurto artimoje aplinkoje sąlygomis ne pirmą kartą, pastarajam kartu su bausme skirtina ir BK 72² straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant T. Š. ją įvykdyti per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Dėl laikinajame sulaikyme išbūto laiko įskaitymo.

Ikiteisminio tyrimo metu T. Š. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. balandžio 05 d. 18:30 val. (BPK 140 straipsnis), o iš sulaikymo paleistas 2020 m. balandžio 06 d., 13:40 val. Laikinojo sulaikymo laikas (1 para) yra įskaitytinas į kaltinamajam skirtą bausmę (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Dėl kardomosios priemonės.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, T. Š. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant T. Š.: 1) nuo 22:00 val. iki 06:00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su jo darbu; 2) bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 3) visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) dirbti ar būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, T. Š. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, įpareigojant jį: 1) nuo 22:00 val. iki 06:00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su jo darbu; 2) bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 3) visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) dirbti ar būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, BK 72² straipsniu, T. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. balandžio 05 d. 18:30 val. iki 2020 m. balandžio 06 d., 13:40 val., vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies „b“ punktas, 66 straipsnio 2 dalis).

T. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinį diską voke, 1 vnt., įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti T. Š., kad:1. Asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2. vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3. nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4. šaukiamas atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jus turite teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Vladimir Berezovskij