- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-09
- Bylos Nr.
- AS-442-570-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- M. K., A. R.
- Atsakovas
- Utenos apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- V. A., J. A.
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. K. ir A. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. K. ir A. R. skundą atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. A. ir J. A., dėl įpareigojimo perkelti riboženklius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti Utenos apskrities viršininko administraciją perkelti sklypo Nr.8, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Zarasų rajone, riboženklius pagal 1998 m. liepos 1 d. grąžinamos natūra žemės valdos paženklinimo - parodymo aktą, t. y. pagal 2009 m. kovo 2 d. individualios įmonės „TOPOGEOS“ sudarytą žemės sklypo ribų planą.
Pareiškėjai nurodė, kad Utenos apskrities viršininko administracijos 1998 m. liepos 30 d. įsakymu Nr.10-05-337 ir 1998 m. liepos 30 d. sprendimu Nr.33247-43-6233 jiems buvo natūra atkurtos nuosavybės teisės į 27,59 ha žemės sklypą Nr.8, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Zarasų rajone. Šis žemės sklypas, kaip pareiškėjų nuosavybė, buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Prieš tai, 1998 m. liepos 1 d. buvo paženklintos šio žemės sklypo ribos. Paženklinime dalyvavę gretimų žemės sklypų Nr.68 ir Nr.69 savininkai A. K. ir T. B. sutiko su nustatytomis sklypų ribomis. Pareiškėjai nurodė, kad 2004 metais A. K. ir T. B. žemės sklypus Nr.68 ir Nr.69 pardavė V. A. ir J. A.. Tais pačiais metais pareiškėjai, apžiūrėję savo žemės sklypą Nr.8, nustatė, kad jų žemės sklypo 1998 metais pastatyti riboženkliai yra perkelti į sklypo vidų. 2009 metais, pareiškėjų užsakymu, individuali įmonė „TOPOGEOS“ sudarė žemėse sklypo Nr.8 ribų planą, iš kurio matyti, kad pareiškėjų žemės sklypo Nr.8 riboženkliai yra be jokio pagrindo perkelti į pareiškėjų sklypą apie 20 metrų, tuo padidinant sklypus Nr.68 ir Nr.69. Pareiškėjai nurodė, kad jų žemės sklypo ribos turi būti atstatytos į tokią būklę, kokia buvo nustatant ribas 1998 m. liepos 1 d..
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 30 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti.
Teismas nurodė, kad šiuo atveju ginčas yra kilęs iš civilinių teisinių santykių. Nors atsakovu pareiškėjų skunde yra nurodyta Utenos apskrities viršininko administracija, tačiau nuosavybės teisių atkūrimo procesas jau baigtas, jokių administracinių aktų pareiškėjai neginčija. Iš skundo turinio matyti, kad ginčas dėl žemės sklypo ribų kyla su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, todėl byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 30 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
Pareiškėjai nurodo, kad šiuo atveju kyla ginčas su Utenos apskrities viršininko administracija, kuri be jų žinios perkėlė riboženklius. Atsižvelgiant į tokį ginčo pobūdį, jis turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Kaip matyti iš pareiškėjų skundo turinio, jie iš esmės siekia apginti savo nuosavybės teises į žemę. Pareiškėjų nuomone, buvo perkelti jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo riboženkliai ir tokiu riboženklių perkėlimu buvo pažeistos jų žemės sklypo ribos. Pareiškėjai iš esmės kelia ginčą, susijusį su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, o tai yra civilinio teisinio pobūdžio klausimas, reguliuojamas daiktinės teisės normomis (Civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalis). Šio ginčo išsprendimas turės tiesioginės įtakos asmenų nuosavybės teisėms (nuosavybės teisių objektų apibrėžimui). Šiame ginče grynai administracinio pobūdžio klausimų, kuriuos būtų galima pripažinti pagrindiniais, nekeliama. Todėl šis ginčas, kaip iš esmės susijęs su civiliniais nuosavybės santykiais, turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Tai, jog pareiškėjų keliamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, patvirtina ir Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti praktika iš esmės analogiškose bylose (Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta byloje A. P. ir J. P. v. Alytaus apskrities viršininko administracija; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta byloje I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta byloje R. P. M., A. V. ir sodininkų bendrija „Pašiliai“ v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2009 m. vasario 23 d. nutartis, priimta byloje L. T. v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2009 m. vasario 23 d. nutartis, priimta byloje J. C. v. Kauno apskrities viršininko administracija, valstybės įmonė Registrų centras ir kt.; 2009 m. sausio 26 d. nutartis, priimta byloje V. S. ir V. S. v. Marijampolės apskrities viršininko administracija).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjų nagrinėjamu atveju paduotą skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinių bylų teisenos tvarka, turi būti atsisakoma priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Panevėžio apygardos administracinis teismas iš esmės teisėtai atsisakė priimti pareiškėjų skundą ir teisingai pasiūlė pareiškėjams kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Tenkinti pareiškėjų atskirąjį skundą ir panaikinti jų skundžiamą Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.