Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-07-16 · Administracinė byla Nr. I-2144-513/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-07-16
Bylos Nr.
I-2144-513/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irma Čuchraj
Pareiškėjas
J. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos
Trečiasis asmuo
D. A., S. J.
Advokatai
Vitalijus Katėnas, Valdas Falkauskas
Administracinė byla Nr. I-2144-513/2007Procesinio sprendimo kategorijos 15;61 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. liepos 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irma Čuchraj, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei Bedalienei, dalyvaujant pareiškėjui J. V., jo atstovui advokatui Valdui Falkauskui, atsakovo atstovui advokatui Vitalijui Katėnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims -D. A., S. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J. V. skundu ir jo patikslinimu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujamą Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos, atlyginti neteisėtais Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos pareigūnų veiksmais padarytą 22122,39 litų turtinę žalą ir 5000,00 litų neturtinę žalą. Pareiškėjas J. V. nurodo, kad Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos pareigūnai 2001-11-29, 2002-05-29 ir 2002-06-27 nutarimais pripažino jį kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 76 straipsnio 2 dalyje numatytus teisės pažeidimus ir paskyrė pinigines baudas bei apskaičiavo žalos aplinkai dydį. Nurodo, jog paskirtas baudas sumokėjo, įvykdė pareigūnų nurodymus ir 22.122,39 litų žalą aplinkai atlygino. Pareiškėjas mano, kad Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos pareigūnai nepagrįstai ir neteisėtai įpareigojo jį atlyginti žalą aplinkai, nes neturi tokių įgalinimų. Pareiškėjas ir jo atstovas teigia, kad pažeistos teisės turi būti ginamos, nes reikalavimui dėl žalos padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais atlyginimo taikytinas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė - Žemaitijos nacionalinio parko direkcija atsiliepime teismui nurodo, kad pareiškėjo skundas ir jo patikslinimai nepagrįsti ir prašo jį atmesti. Pažymi, jog pareiškėjo neteisėtais veiksmais padaryta žala gamtai nustatyta ir apskaičiuota remiantis įstatymais ir kitais poįstatyminiais aktais. Teisę apskaičiuoti padarytą žalą nacionalinio parko direktoriui suteikė jo užimamos pareigos, pareigybiniai nuostatai. Teigia, kad Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos pareigūnai veikė teisėtai. Atsakovės atstovai taip pat prašė skundą palikti nenagrinėtą, nes praleistas skundui paduoti vieno mėnesio terminas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. J. atsiliepime teismui nurodė, kad su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundo netekinti kaip neteisėto ir nepagrįsto. Nurodo, kad pareiškėjas su 2002-05-29, 2002-06-27 nutarimais paskirtomis administracinėmis nuobaudomis, padarytos žalos aplinkai dydžiais sutiko ir gera valia atlygino žalą.

Šalies argumentai

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 12 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė (ABTĮ 101 straipsnio 1dalies 6 punktas). Pareiškėjas atskiruoju skundu prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. kovo 29 d. nutartimi atskirąjį skundą patenkino iš dalies - Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 13 d. nutartimi byla skirta nagrinėti teismo posėdyje.

Į teismo posėdį atvykę pareiškėjas ir jo atstovas prašo skundą patenkinti bei priteisti turtinę ir neturtinę žalą, atstovavimo išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškininės senaties terminą skundui paduoti. Prašo skundą atmesti.

Tretieji suinteresuoti asmenys - D. A. ir S. J. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai, į teismo posėdį neatvyko (b.l. 95). ABTĮ 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama tretiesiems suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas J. V. prašo įpareigoti atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujamą Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos, atlyginti neteisėtais Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos pareigūnų veiksmais padarytą 22122,39 litų turtinę žalą ir 5000,00 litų neturtinę žalą. Reikalavimą grindžia tuo, kad pareigūnai neturėjo įgalinimų apskaičiuoti ir įpareigoti jį atlyginti žalą.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos

Žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto (CK 6.271 straipsnio l dalis). Pagal šį straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda esant neteisėtiems valstybės valdžios institucijų aktams, t.y. esant neteisėtiems bet kokios valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmams (veikimui, neveikimui), kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 3 ir 4 dalys). 2001 m. lapkričio 26 d., 2002 m. gegužės 29 d. ir 2002 m. birželio 14 d. nutarimais (toliau – Nutarimai) pareiškėjui paskirtos administracinės nuobaudos. Nutarimuose nustatyta, kad buvo padaryta žala aplinkai, kurią privalo atlyginti J. V.. Nutarimų pareiškėjas neskundė. Įrodymus, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, vertina ne tik teismas, tačiau ir pareigūnas, turintis teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą bei organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą. Tiek teismas, tiek organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo įsitikinimą, pagristą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų aplinkybių viseto išnagrinėjimo, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis).

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo reikalavimų, pareiškėjas pareigūnų neteisėtais veiksmais įvardina tai, kad pareigūnai nutarimuose nurodė, kad padaryta žala aplinkai, ji suskaičiuota bei žalą privalo atlyginti J. V., t.y. pareigūnai neturėjo teisės spręsti nuostolių atlyginimo klausimo. Tačiau kaip matyti iš tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 200 „Dėl valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių įgalinimų suteikimo“ 1.10 - 1.13 punktų bei sistemiškai juos aiškinant, darytina išvada, kad Žemaitijos nacionalinio parko pareigūnams buvo suteikta teisė surašyti protokolus, aktus ir kitus nustatytos formos dokumentus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti nuobaudas, apskaičiuoti gamtai padarytą žalą ir kt. Pažymėtina, kad pareiškėjui nutarimu buvo nurodyta, kad jis privalo atlyginti gamtai padarytą 46832,08 Lt žalą, o J. V. geranoriškai atlygino jos dalį ir neginčijo savo prievolės (b.l. 25-27). Pažymėtina, kad institucija nesikreipė dėl gamtai padarytos žalos priverstinio išieškojimo. 2002-09-05 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nutarimo dalis, kurioje pareiškėjas buvo įpareigotas atlyginti gamtai padarytą žalą, buvo panaikinta ne todėl, kad neteisėtais pareiškėjo veiksmais nebuvo padaryta žalos gamtai, o todėl, kad institucija pažeidė ATPK 37 straipsnį, nes nuturėjo teisės įpareigoti šią žalą sumokėti (adm. b. Nr. II-585/2002). Byloje neįrodyta, kad pareiškėjas savo neteisėtais veiksmais nepadarė žalos gamtai, kad žalos apskaičiavimai neteisėti, padaryti pažeidžiant galiojusią tvarką, todėl negalima teigti, kad institucijos veiksmais pareiškėjui buvo padaryta žala.

Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, kad byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – žala, todėl ir nėra pagrindo jos priteisti.

Pareiškėjas prašo priteisti ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos sąvoką apibrėžia CK 6.250 straipsnio l dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Šiuo atveju, priteisti tokios žalos atlyginimą nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A4-689-03).

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija administracinėje byloje Nr. A4 – 689-2003 (Administracinių teismų praktika Nr. 4, Vilnius, 2004, p. 270 – 277) yra pasisakiusi dėl šios kategorijos bylų nagrinėjimo teisminės praktikos, todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 13 straipsniu, šią vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus taiko šioje administracinėje byloje.

Dėl ieškinio senaties

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyti kreipimosi į administracinį teismą terminai, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip. Pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl žalos, padarytos neteisėtais valstybės tarnautojų veiksmais viešojo administravimo srityje, atlyginimo. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas pareikšti reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo nustatytas įstatymu, todėl pripažįstamas nepagrįstu pareiškėjo ir jo atstovo argumentas, kad šiam reikalavimui nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas - dešimt metų. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį, skundą. Ieškinio institutas nustatytas abiejų šalių interesais, siekiant sudaryti galimybę asmenims apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti teisinių santykių stabilumą, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę.

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią būtina išsiaiškinti, kurią dieną pareiškėjas J. V., esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista.

Byloje įrodyta, kad Nutarimai administracinio teisės pažeidimo bylose, kurių pagrindu J. V. įpareigotas atlyginti nuostolius, padarytus aplinkai, priimti 2001 m. lapkričio 26 d., 2002 m. gegužės 29 d. ir 2002 m. birželio 14 d. Pareiškėjas žalą atlygino mokestiniais pavedimais 2001 – 2002 metais (b.l. 25-27). Pareiškėjas ginčijo Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos 2002 m. birželio 27 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą administracinėje byloje Nr. II-585/2002 m. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą 2002 m. rugsėjo 5 d., nutartyje konstatavo, kad Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos inspektorius administracinėje byloje neturėjo teisės spręsti nuostolių atlyginimo klausimo, todėl nutarimo dalis, kuria J. V. įpareigojamas atlyginti nuostolį gamtai, pripažinta neteisėta ir nepagrįsta (b.l. 46). Laikytina, kad pareiškėjas J. V. apie, jo nuomone, pažeistas teises sužinojo Klaipėdos apygardos administraciniam teismui priėmus 2002 m. rugsėjo 5 d. nutartį nurodytoje administracinėje byloje. Jis dalyvavo nagrinėjant teisme administracinio teisės pažeidimo bylą, jo interesams atstovavo advokatas. Iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad nustatytas faktas įsiteisėjusiu teismo sprendimu J. V. buvo žinomas ir suprantamas. Pareiškėjo argumentai, kad pažeidimas yra tęstinis, atmestinas tais pačiais motyvais.

CK 1.126 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos, atstovas prašo taikyti ieškinio senatį.

Konstatuojama, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2002 m. rugsėjo 5 d. Pareiškėjas J. V. skundu į teismą kreipėsi 2006 m. spalio 18 d. Pareiškėjas skundą teismui padavė, praleidęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą, t.y. praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo sužinojimo apie savo teisės galimą pažeidimą dienos. Pareiškėjas J. V. neprašo teismo atnaujinti skundo padavimo termino.

CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Administracinių bylų teisenoje ši norma reiškia, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senatį.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad pareiškėjo J. V. skundas atmestinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-89 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Irma Čuchraj