Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių miesto agentūros ir J. S. atstovės advokatės Kristinos Pugačienės apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto J. V. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių miesto agentūrai administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių miesto agentūros įgaliotas pareigūnas 2012 m. rugsėjo 21 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui J. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. AM Nr. 074403 (toliau – ATP protokolas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51³ str. 9 d., kuriame nurodyta, kad pagal gautą J. S., gyv. (duomenys neskelbtini) , Šiauliai, prašymą, patikrinus teritoriją adresu (duomenys neskelbtini) , Šiauliai, nustatyta, kad teritorijoje supilta įvairių atliekų: grunto, statybinio laužo, naudotų padangų, asbesto gamyklinėse pakuotėse ir kt. Bendras atliekų kiekis iki 350-400 m³. Atliekos supiltos atviroje teritorijoje. Atliekas vežė UAB „(duomenys neskelbtini) “, kurios direktoriumi dirba J. V.. Pagal J. V. pateiktą paaiškinimą atliekos buvo vežamos 2012m. gegužės mėnesį. Bendras atvežtų atliekų kiekis apie 12 m³. Taip pat protokole konstatuota, kad tuo buvo užteršta aplinka ir pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 7 p. reikalavimai.

Atkreipė dėmesį, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai - dėl atliekų, tvarkomų pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kiekio bei administracinio teisės pažeidimo subjekto (administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens) bylos nagrinėjimo metu buvo pašalinti aktyviais administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio organo (apylinkės teismo) bei nukentėjusiojo veiksmais: į administracinio teisės pažeidimo bylą yra pateikta vaizdinė medžiaga, patvirtinanti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. V. vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini) “ transporto priemonės vežė atliekas į nukentėjusiojo nuomos teise valdomą žemės sklypo dalį; administracinį teisės pažeidimą padarius administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. V. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu patvirtino tiek nukentėjusysis, tiek apklausti liudytojai (M. P., A. G., K. A., B. J.), to nepaneigė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. V.. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. V. nepagrindė savo teiginių, jog į nukentėjusiojo nuomojamą žemės sklypą vežė ne atliekas, o gruntą, nors tokią galimybę turėjo pateikdamas krovinio važtaraščius, t. y. nepaneigė jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. V. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad vežant savo krovinį nėra būtina turėti krovinio gabenimo važtaraštį, tačiau LR Kelių transporto kodekso 38 str. 1 d. numato, kad vežėjas, gabenantis jam priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, privalo turėti važtaraštį arba kitą dokumentą, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. V. teiginiai, jog į nukentėjusiojo nuomojamą žemės sklypo dalį atliekas galėjo vežti kiti gretimose teritorijose veiklą vykdantys juridiniai asmenys ar tretieji asmenys taip ir liko niekuo nepagrįsta jo gynybinė pozicija, kadangi jokių objektyvių duomenų, kad kas nors kitas (ne J. V. vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini) “ transporto priemones vairuojantys darbuotojai) būtų vežę atliekas į Išradėjų g. 13 c, Šiauliai. Tai patvirtino ir liudytojo B. J. parodymai: kuris nurodė, kad kiti gretimose teritorijose veiklą vykdantys juridiniai asmenys vykdo veiklą, niekuo nesusijusią su bendrastatybiniais darbais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai suprato ar interpretavo liudytojo B. J. parodymus, nurodydamas, kad „atliekas vežė ir įmonė „(duomenys neskelbtini)“, anot jo, ši įmonė vežė padangas“. Liudytojo parodymai buvo visiškai kitokie: jis nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotas padangas priduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios viena vykdomų licencijuotų veiklų yra naudotų padangų supirkimas ir perdirbimas.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo iniciatyva surinko ir ištyrė pakankamai įrodymų, leidžiančių patraukti J. V. administracinėn atsakomybėn. Mano, kad nepagrįstas skundžiamos nutarties argumentas yra tai, kad, teismo nuomone, administracinio teisės pažeidimo protokole nėra tiksliai suformuluotas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. V.. Administracinio teisės pažeidimo protokole aiškiai nurodyta, kad J. V. kaltinamas tuo, jog nesilaikė LR aplinkos ministro 1999 07 14 d. Įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 7 p. numatytų reikalavimų, kuris numato, kad atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei pagal sutartis su šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo arba tvarkyti pats, išskyrus atvejus, kai nepavojingosios atliekos, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu. Administracinės atsakomybėn traukiamas J. V. atliekų neperdavė atliekų tvarkymo įmonei, laikė jas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių miesto agentūros ir J. S. atstovės advokatės Kristinos Pugačienės apeliaciniai skundai atmestini.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 51³ str. 9 d. numatyta atsakomybė už didesnio negu penki kubiniai metrai nepavojingų atliekų kiekio laikiną laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, jeigu dėl to nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka. Už šio pažeidimo padarymą sankcijoje numatyta bauda nuo 5000 Lt iki 10000 Lt. Ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į Atliekų tvarkymo taisykles, nustatančias reikalavimus atliekų laikymui, surinkimui, vežimui, apdorojimui ir kt.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 7 p. reglamentuota, kad atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo arba tvarkyti pats, išskyrus atvejus, kai nepavojingosios atliekos, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu.

ATPK 259 str. 1 d. numatyta, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas arba visuomeninės organizacijos visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą.

ATPK 260 str. įtvirtina būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Minėto straipsnio 1 dalyje tarp kitų reikalavimų nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimų protokole turi būti: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. ATP protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Įstatymų leidėjas ATP protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 str. 3 d., 259 str. l d., 260 str., 284 str. 2 d., yra pabrėžęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: tai yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (žr. biuletenius „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, 328-329 p.; „Administracinių teismų praktika“ Nr. 7, 251-252 p.). Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, ATP protokolas surašytas pagal gautą J. S. prašymą, atliktą patikrinimą teritorijoje adresu Išradėjų g. 13C, Šiauliai, nustačius, kad teritorijoje supilta įvairių atliekų: grunto, statybinio laužo, naudotų padangų, asbesto gamyklinėse pakuotėse ir kt.; bendras atliekų kiekis iki 350-400 m³; atliekos supiltos atviroje teritorijoje; atliekas vežė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi dirba J. V.; pagal J. V. pateiktą paaiškinimą atliekamos buvo vežamos 2012 m. gegužės mėnesį, o bendras atvežtų atliekų kiekis apie 12 m³.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ATP protokole tiksliai nustatyta administracinio teisės pažeidimo vieta - Išradėjų g. 13C, Šiauliai.

ATP protokole nenustatytas tikslus pažeidimo laikotarpis. Nors ATP protokole yra nurodyta, kad J. V. pareiškė, jog atliekas pylė 2012 m. gegužės mėnesį, tačiau jis nėra konkretus. Iš prie ATP protokolo pateiktų nuotraukų bei CD įrašų, matyti, jog užfiksuotuose įrašuose įvairios atliekos minimoje vietoje buvo pilamos ne tik 2012 m. gegužės mėnesį (CD esančiuose įrašuose nurodytos konkrečios datos, tikslūs mėnesiai ir dienos, kai buvo pilamos atliekos (gegužės ir birželio)).

ATP protokolo esmė – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio direktoriumi dirba J. V., veždamas savo veiklos atliekas į pažeidimo padarymo (kitam asmeniui priklausančią) vietą pažeidė LR Aplinkos ministro įsakymu patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 7 p. reikalavimus („atliekų turėtojas ... turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei...“), atliekų kiekis 12 m³.

Analizuojant ATPK 51³ str. dispoziciją matyti, kad atliekos laikytinos pažeidimo padarymo įrankiu ir yra būtinasis administracinio teisės pažeidimo sudėties elementas, kuris privalomai tiksliai turi būti nurodytas ir nustatytas surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, kadangi teismas spręsdamas tinkamą asmens padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimą ir nuobaudos skyrimo klausimą už padarytą ATPK pažeidimą turi įvertinti atliekų kiekį bei tai ar atliekos užteršia aplinką.

Įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuotina, kad ATP protokole nenurodytas tikslus kiekis, t. y. kiek tiksliai atliekų suvežė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) į, Šiauliai, 2012 m. gegužės mėnesio laikotarpiu, pagal kurį būtų galima spręsti J. V. patraukimą administracinėn atsakomybėn ir tinkamą pažeidimo kvalifikavimą. J. V. kaltinamas tuo, kad supylė apie 400 m³ atliekų nukentėjusiojo iš valstybės nuomojamame žemės sklype. Institucija, surašiusi ATP protokolą, patikrinusi teritoriją (duomenys neskelbtini) , Šiauliai, nustatė, kad teritorijoje supilta įvairių atliekų: grunto, statybinio laužo, naudotų padangų, asbesto gamyklinėse pakuotėse ir kt., o bendras atliekų kiekis iki 350-400 m³. J. V. nurodė, kad jo vadovaujamos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bendras atvežtų atliekų kiekis - 12 m³. Apeliacinės instancijos teismas įvertindamas nukentėjusiojo J. S. parodymus, daro išvadą, kad klaidingi nukentėjusiojo parodymai dėl subjekto suvežusio atliekas į jo nuomojamą teritoriją, kiekio bei pats subjektas. Pirminiame 2012 m. rugsėjo 17 d. prašyme J. S. nurodė, jog visas apie 400 m³ suvežė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio vadovas yra J. V. (5 b.l.). Taip pat rašte, adresuotame UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui J. V., J. S. reikalavo visas atliekas išvežti iš teritorijos (6 b. l.). 2012 m. spalio 2d. prašyme nurodė, kad atliekas minimu adresu vežė ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir AB „(duomenys neskelbtini) “ (34 b. l.). Pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu apklaustas J. S. nurodė, kad „sudarant nuomos sutartį, buvo apie 60-70% atliekų. <...> Po sutarties sudarymo 2012-02-27 iki 2012-04-03 vežė „(duomenys neskelbtini)“ krautuvas. <...> 2012-04-16, 9.18 val. vežė „(duomenys neskelbtini)“ (52-55 b. l.). Taip pat teisme apklausti liudytojai prieštaringai nurodė visas aplinkybes, t. y. liudytojas M. P. nurodė, kad į(duomenys neskelbtini), Šiauliai, teritoriją atliekas vežė AB „(duomenys neskelbtini)” (84 b. l.), liudytojas B. J. tvirtino, kad atliekas vežė ir įmonė „(duomenys neskelbtini)“ (84 b. l.), liudytojas K. A. teigė, kad šiukšles į minėtą teritoriją vežė tik įmonė „(duomenys neskelbtini)“.

Taigi, ATP protokole esantys duomenys kaltinantys J. V. padarius administracinį teisės pažeidimą, neatitinka pagal J. S. prašymą ir jame nurodytą informaciją, apie subjektą, atvežtų atliekų kiekį bei laikotarpį, kada atliekos buvo vežtos.

Iš ATP protokolo matyti, kad institucija, surašydama ATP protokolą rėmėsi tik J. S. prašymu, J. V. paaiškinimu ir 4 nuotraukomis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad institucija, surašiusi protokolą, detalesnio tyrimo nevykdė ir tikslių faktinių aplinkybių dėl neteisėto atliekų vežimo tinkamai neišsiaiškino. Nesiaiškino transporto priemonių, atvežusių atliekas minimu adresu, priklausomumo, nenustatyti ir neapklausti atliekas atvežę ir išpylę asmenys (vairuotojai), taip pat J. S. išsamiai nebuvo apklaustas apie reikšmingas padaryto pažeidimo aplinkybes, neįvertinta turėta vaizdo medžiaga, nenustatyti tikslūs atliekų kiekiai konkrečiais laikotarpiais (t.y. 2012 m. gegužės mėn., birželio mėn.), kokios atliekos vežtos, nenustatytas tikslus laikotarpis ar net pažeidimų padarymo dienos bei kitos reikšmingos aplinkybės. Nesiaiškinta, ar galėjo 2012 m. gegužės mėnesį J. V. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ į teritoriją adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, atvežti 12 m³ atliekų ir kokios jos buvo (lyginamuoju aspektu pagal vaizdo įrašą). Taip pat aplink teritoriją yra ir daugiau valstybinę žemę nuomojančių įmonių, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ ir kt., tačiau kaimyninių įmonių įgalioti atstovai nebuvo apklausti, apie tai, kas, kada, kokiu transportu ir t. t. galimai atvežė atliekas (jei taip – tai kokias, kokį konkretų kiekį) į(duomenys neskelbtini), Šiauliuose, teritoriją.

Taip pat nesiaiškinta, ar atvežtomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekomis buvo užteršta aplinka ir pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 7 p. reikalavimai. Atliekų tvarkymo taisyklių 7 p. pažeidimo nesilaikymo konstatavimui, kaip pagrindas taikyti administracinę atsakomybę pagal ATPK 51(3) str. 9 d., privalo būti nurodytas kaltinimas dėl konkrečių Atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. V. suformuluotas kaltinimas, pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei įvertinus administracinio teisės pažeidimo medžiagą, administracinio teisės pažeidimo protokole esantis kaltinimas nėra aiškus ir protokolo trūkumai laikytini esminiais trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas ir bylos medžiaga pagrįstai grąžinti protokolą surašiusiai institucijai nurodytiems trūkumams pašalinti (atliekant išsamų situacijos tyrimą ir pažeidimo nustatymo atveju surašant ATPK 260 str. atitinkantį administracinio teisės pažeidimo protokolą).

Atkreiptinas dėmesys, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą. Be to, teismas yra ribojamas ATP protokole esančio kaltinimo ribų, todėl šiuo atveju buvo būtina atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą tam, kad tiksliai išsiaiškinti visas reikšmingas bylai aplinkybes.

Nepagrįstai nukentėjusiojo J. S. atstovės K. Pugačienės apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylos pasirengimo stadijoje turėjo įvertinti ATP protokolo atitikimą keliamiems reikalavimams ir nustatyti bylos medžiagos išsamumą. Pažymėtina, kad prieštaravimai ir neatitikimai pagal ATP protokolą, šioje konkrečioje byloje, paaiškėjo tik nagrinėjimo teisme metu. Pats J. S. institucijai sukliudė tinkamai atlikti pareigą, nenurodydamas visų aplinkybių, kaip pavyzdžiui tai, jog iki jam sudarant nuomos sutartį jau buvo 60-70 % atliekų teritorijoje, kad įvairias atliekas vežė ir AB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, paties J. S. klaidingai nurodyti duomenys apie galimai padarytą J. V. administracinį teisės pažeidimą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, įtakojo institucijos, surašiusios ATP protokolą, protokolo su esminiai trūkumais surašymą ir tikslaus kaltinimo suformulavimą J. V. atžvilgiu. Konstatuotina, kad nebuvo įmanoma nustatyti bylos parengimo teisme nagrinėti stadijoje ATP protokolo neatitikimo ATPK 260 str. keliamiems reikalavimams ir konstatuoti, kad ATP protokolas yra surašytas netinkamai - nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, bei yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, nes tai paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo metu, papildomai apklausiant nurodytus asmenis.

Nepagrįstai skunde nurodoma, kad esant protingai galimybei surinkti įrodymus (ATPK 248 str.), kai byla perduota teismui, kaip administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam organui, įpareigotam rinkti įrodymus (ATPK 256 str. 3 d.), bylos grąžinimas institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, kai nustatomi esminiai administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai, yra negalimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad faktiškai atliekos buvo vežtos adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pažeidimas yra padarytas, tačiau nėra tiksliai nustatyta visų aplinkybių ir tai patvirtinančių visų objektyvių duomenų, todėl tokiais atvejais pirmosios instancijos teismas turi teisę grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, surašiusiai ATP protokolą dėl esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme ir įpareigoti papildyti bei surinkti visus būtinus duomenis. Pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju neturėjo galimybės pasinaudodamas ATPK 284 str. 2 d. suteikta galimybe tęsti ir baigti šios bylos nagrinėjimą, nes, kaip jau buvo minėta, netinkamai yra suformuluotas pats kaltinimas bei apibrėžtos kaltinimo ribos.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog institucija, netinkamai surašė ATP protokolą pagal jam keliamus ATPK 260 str. reikalavimus, o pirmosios instancijos teismas pats administracinio teisės pažeidimo protokole esančių trūkumų pašalinti negali bei šie protokolo trūkumai trukdo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, užkerta galimybę bylą nagrinėjančiam teismui tinkamai įvertinti atsakomybėn traukiamo asmens veiką, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti jokio teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių miesto agentūros ir J. S. atstovės advokatės Kristinos Pugačienės apeliacinius skundus atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiamą.