- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- 1A-22-397/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-6-00032-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- V. Ž.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 110 (vieno šimto dešimties) MGL (4142,60 eurų) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. Ž., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą – įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to negalima visiškai nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent: laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., būdamas UAB „M. C.“ direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 21 straipsnį, būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, 14 straipsnį – atsakingu už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, žinodamas, kad jo atstovaujama bendrovė vykdo ūkinę - komercinę veiklą, aplaidžiai tvarkė jos buhalterinę apskaitą – pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; 19 straipsnio 2 dalies, nurodymus, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų (Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintos bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės nurodymu ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) bei apskaitos registrai saugomi 10 metų), 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. 1-1115 (2004 m. kovo 30 d. redakcija Nr. IX-2084) 12 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės, nes neišsaugojo jokių buhalterinės apskaitos pirminių ar suvestinių dokumentų, už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., dėl to negalima visiškai nustatyti asmens – UAB „M. C.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį V. Ž. atžvilgiu konstatavo, jog baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų įrodančių, jog būtent dėl V. Ž. veiksmų pažeidus kaltinime nurodytus buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančius norminius aktus, atsirado nurodyti nusikalstamą veikos vertinimą suponuojantys padariniai (negalimumas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros) ir dėl to egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, todėl V. Ž. veika pagal BK 223 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. Ž. prašė, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendį, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, bei priimti naują - išteisinamąjį nuosprendį. Jei prašymas nebus patenkintas, prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir bylą nutraukti. Skunde taip pat prašė atlikti įrodymų tyrimą ir ištirti pirmosios instancijos teismo nevertintus įrodymus, juos perskaitant t.y.: 1) 2019 m. sausio 11 d. vykusio teismo posėdžio metu pateiktus įrodymus (2016 m. lapkričio 25 d. Buhalterinės apskaitos dokumentų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1; Elektroninio deklaravimo sistemos Dokumento kortelės išrašą, kuris suformuotas 2018 m. lapkričio 22 d., apie PVM mokesčio deklaraciją, už mokestinį laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d.; UAB „M. C.“ 2017 m. birželio 27 d. raštą, adresuotą Kauno apskrities VMI; UAB „M. C.“ 2017 m. sausio 3 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 17/01; UAB „M. C.“ 2017 m. sausio 4 d. įgaliojimą ir kt.) 2) UAB „M. C.“ 2017 m. gruodžio 12 d. paaiškinimą „Dėl 2017 m. gruodžio 6 d. reikalavimo Nr. 25/11-1-39-19596“.
3.1. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas bei nepagrįstas, kadangi jame išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir jų nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Byloje yra visa eilė įrodymų, kurie patvirtina V. Ž. bylos nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes, susijusias su jo parodymais, jog UAB „M. C.“ buhalterinės apskaitos dokumentus prarado buvęs jos direktorius J. M. arba D. V., IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkė ir vadovė.
3.2. Apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje dėstomos išvados apie jo kaltumą yra grindžiamos išimtinai tik tų baudžiamojoje byloje esančių duomenų dalimi, kurie galėtų pagrįsti jo kaltę, tačiau kiti baudžiamosios bylos duomenys, kurie tokias pirmosios instancijos teismo išvadas neigia, liko neaptarti ir visiškai neįvertinti. Liko nepašalinti prieštaravimai tarp byloje esančių įrodymų ir tai leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo išvados apie V. Ž. kaltumą padarytos ne išnagrinėjus ir įvertinus visų įrodymų visumą, o vertinant tik atskirus duomenis, kurie grindžia apelianto tariamą kaltumą.
3.3. Skunde pažymima, jog kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, UAB „M. C.“ įdarbinus vadovą J. M., jam, kaip įmonės vadovui, tinkamam pareigų atlikimui buvo perduoti visi įmonės dokumentai už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d. Ir šios nuteistojo nurodytos aplinkybės buvo pagrįstos visa eile byloje surinktų kitų įrodymų. Šią aplinkybę jis pagrindė rašytiniu dokumentu - 2016 m. lapkričio 25 d. Buhalterinės apskaitos dokumentų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 1, kuriame aiškiai konstatuojamos šios aplinkybės, ir kurį pasirašė ir J. M.. Tai, kad tai nėra tik bylos nagrinėjimo metu kaip V. Ž. teisinanti versija sugalvotos aplinkybės, patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys - UAB „M. C.“ 2017 m. gruodžio 12 d. Paaiškinimas „Dėl 2017-12-06 reikalavimo Nr. 25/11-1-39-19596“, kuriame tai labai išsamiai išdėstyta bei pateikiami kiti įrodymai (antstolio faktinių aplinkybių protokolas ir kt.). Minėtas aplinkybes 2018 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio metu patvirtino ir apklausta liudytoja - D. V.. Ji, nors ir neigė, kad buhalterinę apskaitą tvarkė ir už 2016 m. lapkričio mėnesį, tačiau nurodė: kad 2017 m. sausio 2 d. Buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 17/1, kurios pagrindu tvarkė UAB „M. C.“ buhalterinę apskaitą, sudarė su minėtos įmonės atstovu, J. M.; kad J. M. pateikė jai UAB „M. C.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, reikalingus buhalterinės apskaitos tvarkymui, taip pat, atveždavo ir einamuosius buhalterinės apskaitos dokumentus bei papildomus dokumentus; kad jai direktoriaus J. M. buvo atvežtos kažkokios dvi dėžės pilnos dokumentų, kurių jį, neva, netvarkė ir netikrino; kad dėl visų einamųjų buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalų bendraudavo su J. M.. Kreipėsi į jį ir statistinių duomenų surinkimo klausimu. Liudytoja taip pat patvirtino, jog jai susidarė įspūdis, kad J. M. gaudėsi situacijoje, viską suprato, atsakydavo į visus jai rūpimus klausimus. O su V. Ž. jokiais klausimais, susijusiais su buhalterinės apskaitos tvarkymu, nėra bendravusi. Apelianto teigimu, liudytoja D. V. neteisingai nurodė aplinkybes apie tai, kad jos valdoma įmonė, IĮ „(duomenys neskelbtini)“, neva netvarkė UAB „M. C.“ buhalterinės apskaitos už 2016 m. lapkričio mėnesį. Atkreipiamas dėmesys, jog byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie visas UAB „M. C.“ pateiktas deklaracijas už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d. ir iš pirmosios instancijos teismui pateikto rašytinio įrodymo - Elektroninio deklaravimo sistemos Dokumento kortelės išrašo, suformuoto 2018 m. lapkričio 22 d., apie PVM mokesčio deklaraciją, už mokestinį laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. akivaizdžiai matyti, kad nurodytą PVM mokesčio deklaraciją, 2017 m. balandžio 7 d. patikslino D. V.. V. Ž. įsitikinimu minėtas dokumentas įrodo ir patvirtina, kad visi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, įskaitant ir už 2016 metų lapkričio mėnesio laikotarpį, buvo pateikti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkei ir vadovei, D. V. ir ji tvarkė buhalterinę apskaitą ir už minėtą laikotarpį. Aplinkybes, kad visi UAB „M. C.“ dokumentai buvo pateikti jam (ir būtent, kad tai buvo padaryta pasirašant aktą), patvirtino ir byloje apklaustas J. M.. Jis 2018 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdyje nurodė, kad dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo visada bendraudavo su D. V.. Taip pat, papasakojo apie dokumentų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo bei patvirtino aplinkybes apie tai, kad nuvežė D. V. dvi dėžes dokumentų su buhalterinės apskaitos dokumentais, kuriuos V. Ž. jam perdavė. Apelianto nuomone minėtos aplinkybes leidžia akivaizdžiai konstatuoti, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, susijusių su buhalterinės apskaitos dokumentų už 2016 metų lapkričio mėnesio laikotarpį, praradimu.
3.4. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, išvadas dėl V. Ž. kaltumo grindžia netgi byloje nesančiais ir bylos nagrinėjimo metu neištirtais įrodymais, bei akivaizdžiomis prielaidomis. Aplinkybių apie tai, kad jis neva toliau rūpinosi visais esminiais UAB „M. C.“ sandoriais, išskyrus J. M., nepatvirtino nei liudytoja S. S., nei D. V.. Apelianto teigimu, nepagrįstos ir pirmosios instancijos teismo išvados apie J. M. kompetenciją, išsilavinimą ir realius gebėjimus. Šių duomenų, nepatvirtina jokie bylos duomenys be to, tai nesusiję su byloje neabejotinai nustatytais faktais, kad įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti jam, kaip vadovui. Akivaizdu, kad tai yra gryniausia prielaida, nepagrįsta jokiais bylos duomenimis. Šios pirmosios instancijos teismo keliamos abejonės (faktiškai gryniausios prielaidos) niekaip nurodyto fakto nepaneigia, juolab, kad šias aplinkybes patvirtino ir minėtas liudytojas, ir liudytoja D. V. (būtent, kad UAB „M. C.“ buhalterinės apskaitos dokumentai už 2016 m. lapkričio mėnesį buvo perduoti J. M.). Nuteistojo teigimu, neaišku kokią įrodomąją ir V. Ž. kaltinančią reikšmę turi aplinkybės, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal J. M. pareiškimą? Atkreipiamas dėmesys, jog byloje yra duomenys apie tai, kad esant tokiam pareiškimui, J. M. buvo pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Skundžiamame nuosprendyje taip pat padaryta nepagrįsta išvada, jog V. Ž. parodymai, kad T. B. ir buvęs įmonės direktorius J. M. norėjo pakenkti įmonei, buvo susitarę apgaule užvaldyti įmonės turtą, todėl galėjo tyčia sunaikinti ar paslėpti tyrimui reikšmingus dokumentus ir jų negrąžino, nėra pagrįsti. Apelianto teigimu, byloje yra visa eilė įrodymų apie tokius minėtų asmenų neteisėtus ketinimus, tačiau pirmosios instancijos teismo pateikti įrodymai liko neįvertinti. Atkreipiamas dėmesys, kad byloje, nustatyta tai, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkė ir vadovė, D. V., vengė atiduoti V. Ž. UAB „M. C.“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir juos jam atsiimti pavyko tik su antstolio pagalba. Šios aplinkybės, tinkamai jas įvertinus, leistų pirmosios instancijos teismui konstatuoti jos priešiškumą V. Ž. atžvilgiu.
3.5. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino byloje esančių dokumentų, kurie patvirtina, kad už 2016 m. lapkričio 1 d. bei 2016 m. lapkričio 30 d. laikotarpį, byloje yra surinktos visos UAB „M. C.“ pateiktos deklaracijos. Kaip ir liko neįvertintas akivaizdus faktas, kad minėta įmonė yra pateikusi ir finansinės atskaitomybės dokumentus už visus 2016 metus. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad nurodyti dokumentai yra neišsamūs ir/ar neteisingi, kas neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad buhalterinė apskaita už šį laikotarpį buvo vedama ir, kad buvo visi buhalterinės apskaitos dokumentai už šį laikotarpį. Apelianto įsitikinimu, faktiškai iš byloje esančių įrodymų galima daryti vienareikšmę išvadą, kad UAB „M. C.“ dokumentai dingo ne dėl jo nusikalstamų veiksmų ir/ar neveikimo, o dėl J. M. ir/arba D. V. veiksmų, kadangi jiems perduoti įmonės dokumentai, įskaitant ir už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., nebuvo įmonei grąžinti.
3.6. Skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju buvo tinkamai nustatyti V. Ž. tariamai atliktos nusikalstamos veikos padariniai. Šioje byloje nusikalstamų padarinių egzistavimas, grindžiamas 2017 m. gruodžio 19 d. specialisto išvada „Dėl UAB „M. C.“ ūkinės finansinės veiklos“, tačiau, minėtoje specialisto išvadoje tariami nusikalstamos veikos padariniai (negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros), nėra niekaip motyvuojami, jie tiesiog yra perrašomi iš Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dispozicijos, nenurodant jokių motyvų. Specialisto išvadoje nei žodžiu neužsimenama, kodėl, neturint įmonės dokumentų už vieną mėnesį, negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Specialisto išvadoje nenurodoma, kokios veiklos nustatyti nėra galimybės, nenurodoma kokio bendrovės turto nėra galimybės nustatyti - kilnojamojo, nekilnojamojo, ilgalaikio, trumpalaikio, materialaus, nematerialaus ir pan. Specialisto išvadoje taip pat neužsimenama apie įsipareigojimų dydį ir struktūrą, nežiūrint į tai, kad visos UAB „M. C.“ deklaracijos buvo pateiktos ir yra ikiteisminio tyrimo metu surinktos ir pateiktos į bylą. Pažymima, jog teismo posėdžio metu apklausta specialistė, B. V. patvirtino, kad darant tyrimą, nebuvo analizuojamos nei mokesčių inspekcijai pateiktos deklaracijos (nors jos visos yra byloje), nei įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2016 metus, kuri jau buvo parengta ir pateikta specialisto išvados rengimo metu. Be to, nebuvo niekaip vertinta ir byloje apklausta liudytoja, įmonės buhalterė J. L., kuri nurodė, kad jos supratimu, neegzistuoja jokie neigiami padariniai dėl dokumentų neišsaugojimo, nes sutampa visi buhalterinės apskaitos duomenys. V. Ž. įsitikinimu, akivaizdu, jog esant tokiai situacijai galima konstatuoti, kad specialisto išvadoje esančios išvados apie nusikalstamų padarinių egzistavimą šiuo atveju yra padarytos remiantis prielaida. Skundo autoriaus teigimu visi šie bylos duomenys, prieštaravimai, kurie nebuvo pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu, leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nebuvo tinkamai nustatytas ir įrodytas privalomas nusikalstamos veikos sudėties požymis - nusikalstami padariniai, todėl šiuo atveju V. Ž. tariamai padaryta nusikalstama veika privalėjo būti pripažinta mažareikšme. Apelianto manymu, egzistuoja visos sąlygos taikyti BK 37 straipsnį ir atleisti jį nuo nusikalstamos veikos dėl mažareikšmiškumo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą nepateikta.
Šalies argumentai
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo V. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas.
7. Nuteistasis savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pripažino jį kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų ir tai leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo išvados apie V. Ž. kaltumą padarytos ne išnagrinėjus ir įvertinus visų įrodymų visumą, o vertinant tik atskirus duomenis, kurie grindžia apelianto tariamą kaltumą.
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, jog būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus, ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors žemesnės instancijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas. Teisėtas ir pagrįstas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
10. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užkirsti kelią neteisėtų ir nepagrįstų pirmosios instancijos teismo sprendimų įsiteisėjimui, turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus, remiantis jų visuma padaryti kitokias išvadas. Teismų praktikoje šiuo klausimu laikomasi pozicijos, jog nagrinėdamas baudžiamąją bylą, aukštesnės instancijos teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, ar jų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamosios bylos nutartis Nr. 2K-7-629/2006 ir kt.).
11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo V. Ž. apeliacinio skundo argumentais, ir siekdama išsamiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą bei pašalinti apeliaciniame skunde keliamas abejones, išnaudojusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 324 straipsnio 6 dalyje numatytą procesinę galimybę ir atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl to, jog byloje yra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis V. Ž. padarė jam inkriminuotą BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą dėl V. Ž. kaltumo, išnagrinėtus įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes įrodymus vertino selektyviai, neįvertino įrodymų ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių visumos. Kadangi teisėjų kolegija vertindama iš naujo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad V. Ž. pareikštas kaltinimas padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje neįrodytas, apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir V. Ž. atžvilgiu priimtinas naujas – išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ir visapusiškai įvertinusi bylos aplinkybes, nustatė, kad V. Ž. buvo kaltinamas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą – įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to negalima visiškai nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent: laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., būdamas UAB „M. C.“ direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 21 straipsnį, būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, 14 straipsnį – atsakingu už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, žinodamas, kad jo atstovaujama bendrovė vykdo ūkinę - komercinę veiklą, aplaidžiai tvarkė jos buhalterinę apskaitą – pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; 19 straipsnio 2 dalies, nurodymus, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų (Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintos bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės nurodymu ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) bei apskaitos registrai saugomi 10 metų), 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. 1-1115 (2004 m. kovo 30 d. redakcija Nr. IX-2084) 12 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės, nes neišsaugojo jokių buhalterinės apskaitos pirminių ar suvestinių dokumentų, už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., dėl to negalima visiškai nustatyti asmens – UAB „M. C.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d.
13. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį apylinkės teismas V. Ž. kaltę grindė skundžiamame nuosprendyje aptartais ir teisme ištirtais rašytiniais bylos duomenimis: 2017 m. birželio 1 d. J. M. pateiktu pareiškimu dėl UAB „M. C.“ direktoriaus galimai neteisėtų veikų, dėl ko 2017 m. birželio 12 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 1–2, 9); 2018 m. balandžio 3 d. tarnybiniu pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį gavus specialisto išvadą (t. 1, b. l. 22–23); Kauno apygardos prokuratūros 2018 m. birželio 6 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 36–39); Juridinių asmenų registro išrašais iš kurių matyti, kad V. Ž. UAB „M. C.“ direktoriumi buvo nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2016 m. gruodžio 2 d. ir nuo 2017 m. gegužės 8 d. iki šiol, J. M. nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2017 m. gegužės 8 d., Ž. B. nuo 2014 m. lapkričio 17 d. iki 2015 sausio 27 d.. Akcininkė nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2017 m. gegužės 9 d. buvo I. Ž. (t. 1, b. l. 42–44, 56–57); Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašu (t. 1, b. l. 50–52); Socialinio draudimo fondo valdybos pateiktais duomenimis iš kurių matyti, kad V. Ž. nuo 2015 m. vasario 2 d. iki šiol dirba UAB „M. C.“ (t. 1, b. l. 53–54); 2017 m. sausio 2 d. Buhalterinių paslaugų teikimo sutartimi Nr. 17/1, iš kurios matyti, kad IĮ „(duomenys neskelbtini).“, atstovaujama D. V. ir UAB „M. C.“, atstovaujama direktoriaus J. M. susitarė dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo. Pagal ranka darytą prierašą sutartyje matyti, kad sutartis nutraukta 2017 m. birželio 2 d., už 2017 m. gegužės mėnesį buhalterinės apskaita nevesta (t. 1, b. l. 167–168); 2017 m. birželio 6 d. Dokumentų perdavimo aktu Nr. 1 IĮ „(duomenys neskelbtini).“, kuris patvirtina, kad direktorė D. V. perdavė UAB „M. C.“ direktoriui V. Ž. dokumentus. Akte pažymėta, kad pasirašydama šį perdavimo aktą, dokumentus priėmusi įmonė patvirtina, kad neturi jokių pretenzijų IĮ „(duomenys neskelbtini).“, o ši įmonė neatsako už ūkines finansinės operacijas, kurių dokumentai nebuvo pateikti, o pateiktos deklaracijos ar finansinių ataskaitų rinkiniai buvo klaidingai pateikti. IĮ „(duomenys neskelbtini).“ Pasilieka teisę neatiduoti apyvartos žiniaraščių už 2016 m. gruodžio – 2017 m. balandžio mėnesius, kadangi UAB „M. C.“ yra neapmokėta už atliktus darbus. Šį aktą pagal UAB „M. C.“ įgaliojimą pasirašė K. B. (t. 1, b. l. 170); 2017 m. gruodžio 7 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus reikalavimu pateikti buhalterinių dokumentų kopijas laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorės D. V. 2017 m. gruodžio 13 d. paaiškinimu, kad išvardintų dokumentų neturi (t. 1, b. l. 193, 194); antstolio S. U. 2017 m. birželio 6 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. kuriame konstatuotos faktinės aplinkybės, kuomet 2017 m. birželio 6 d., UAB „M. C.“ įgaliotasis atstovas K. B. atsiėmė dokumentus iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorės D. V. (t. 2, b. l. 1–4); 2017 m. birželio 27 d. kratos protokolu (t. 2, b. l. 71–73); 2017 m. gruodžio 19 d. specialisto išvada dėl UAB ,,M. C.“ ūkinės finansinės veiklos (t. 2, b. l. 83–195); bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo V. Ž. gynėjo pateiktais UAB „M. C.“ buhalteriniais dokumentais, susijusiais su įmonės veikla 2017 m. gegužės mėnesio laikotarpiu (t.3 , b. l. 178–199, taip pat segtuvas voke), taip pat teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais, kurių visumoje konstatavo, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų pakanka V. Ž. kaltei, padarius BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą, pagrįsti.
14. Analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad nuteistasis V. Ž. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltu neprisipažino. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodymus prieš save duoti atsisakė (t. 3 b. l. 56). Apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis yra UAB „M. C.“ direktorius, šias pareigas eina nuo pat įmonės įkūrimo, su nedidele pertrauka, kuomet direktoriaus pareigas ėjo J. M.. Ši įmonė yra jo šeimos verslas, įmonė įkurta prieš penkis metus, šimto procentų akcijų savininkė buvo V. Ž. žmona. Patikino, kad UAB „M. C.“ veiklą vykdė tvarkingai, visus mokesčius mokėjo laiku. Prie to, kas nurodyta kaltinime, UAB „M. C.“ privesta tikslingai, siekiant užvaldyti svetimą turtą. J. M. direktoriumi pabuvo nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki gegužės. Jam buvo atiduoti visi buhalteriniai dokumentai, o tokių dokumentų tvarkymu užsėmė D. V.. J. M. pasiūlė priimti T. B., kuris žadėjo, kad bus galima pigiau susitvarkyti buhalteriją ir V. Ž. tuo patikėjo, turėjo ir sveikatos problemų. Po to, kai J. M. buvo priimtas į direktoriaus pareigas praėjus maždaug dviem mėnesiams, pastebėjo, jog J. M. be vienintelio akcininko sprendimo buvo neteisėtai perrašyta dalis tai yra 800 vienetų įmonės akcijų, tada dalis akcijų buvo perrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios buhalterinę apskaitą tvarkė liudytoja D. V. ir su tuo susijęs T. B., tada suprato, kad šie asmenys siekia neteisėtai užvaldyti jo turtą, mano, kad T. B. veikė per J. M., o buhalterė viską tvarkydavo pagal jų nurodymus, todėl V. Ž. suprato, kad jie veikia organizuotai. Be to, pastebėjo, kad tuo laikotarpiu, kuomet direktoriaus pareigas ėjo J. M. įvykdyta vilkikų vagystė, nes įmonė turėjo keturis vilkikus iš kurių du dingo, dėl to buvo parašytas pareiškimas, ir esant vilkikuose GPS sekimo sistemai vilkikai buvo rasti. J. M. policija sulaikė pačioje „Regitroje“. Kaltinamojo manymu visam tam vadovavo T. B.. Taip pat pastebėjo, kad buvo suklastotas įmonės antspaudas, o jame padaryta sintaksinė klaida, vietoje „M. C.“ buvo įrašyta „M. K.“. Nuėjęs į UAB „Tele2“ su suklastotu įmonės antspaudu J. M. ten pasirašė apie 14 sutarčių ir paėmė iš UAB „Tele2“ įrangos už daugiau nei 6 000 eurų. Tuo metu atliko kratą, pas jį rado du telefonus, kuriuos grąžino, apie kitus dvylika iki šiol nėra nieko žinoma. Taip susiklostė situacija, kad V. Ž. norima patraukti kaltinamuoju nors jis nieko blogo nepadarė. UAB „M. C.“ yra veikianti ir pelninga įmonė, kurios apyvarta virš 400 000 eurų, mano, kad J. M. galėjo tyčia pradanginti kokius nors dokumentus, nes perimant buhalteriją iš D. buvo kilusi konfliktinė situacija. Teisiamojo posėdžio metu J. M. pateikė 2017 m. gegužės mėnesio laikotarpio UAB „M. C.“ buhalterinius dokumentus, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu to nepadarė, nes nepasitikėjo specialiste bei pareigūnais, nurodė, kad šiuos dokumentus surinko dabartinė įmonės buhalterė. Buvusi įmonės buhalterė prikūrė fiktyvių sąskaitų, perimant buhalteriją dalis dokumentų grąžinta, dalis negrąžinta, buvo kviečiamas antstolis. Šiai dienai nebendrauja nei su T. B., nei su J. M., šie asmenys norėjo pakenkti įmonei, abu yra draugai. Įmonei padaryta finansinė žala daugiau nei 6 000 eurų (dėl telefonų, paimtų iš UAB „Tele2“), dokumentų klastojimai, žvyro pardavimai, 11 000 eurų paskola, taigi žala gali siekti ir 50 000 eurų. Dar dabar vyksta ikiteisminiai tyrimai. Patikslino, kad anksčiau įmonės buhalteriją tvarkė D. V., J. M. jai atveždavo visus dokumentus dėžėmis. Kaltinamasis patikino, kad D. V. yra sakęs, kad nėra dokumentų, tačiau ji nurodė, kad kol, su ja nebus atsiskaityta už buhalterines paslaugas, tol dokumentų negrąžins, o ir gražintuose dokumentuose matėsi, kad segtuvai buvo ardyti, pakeisti aplankų pavadinimai. Šiuo metu įmonės buhalterinę apskaitą tvarko kita buhalterė. Iki J. M. veiklos pradžios dokumentai buvo saugomi, buhalterinę apskaitą atlikdavo E. Kaltinamasis matydavo jos kabinete atskirą lentyną, sunumeruotus segtuvus su datomis, kabinetas rakinamas, iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad dokumentai saugomi tvarkingai. Iki J. M. nebuvo tokių problemų, kad nerastų dokumentų, ką reikėdavo, visada galėjai paprašyti atsiųsti, paimti. V. Ž. vėl tapus direktoriumi buhalterinių dokumentų atsiėmimas buvo sudėtinga procedūra. Mano, kad J. M. tyčia parašė pareiškimą, nes norėjo, atkeršyti dėl to, kad nepavyko apgaule užvalgyti įmonės turto, skundė UAB „M. C.“ įvairioms institucijoms (t. 3 b. l. 139 – 140). Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. Ž. kategoriškai patvirtino, jog jis J. M. perdavė supakuotus ir sunumeruotus buhalterinius dokumentus. Taip pat nurodė, jog įmonėje vadovas turi žinoti visus darbus ir krautuvą vairuoti, ir prie dokumentų dirbti, ir padėti gamyboje, ir tuos pačius kabliukus valyti. V. Ž. teigimu, jis su T. B. susipažino per varžybas, išėjus iš kalbos, kad jam reikalingas direktorius, T. B. pasakė, kad gali surasti. Jis atvedė J. M. bei pasakė, kad viską jam paaiškinsim, pasakysim, po truputį įeis į tą rutiną ir sugebės dirbti. T. B. sakė, kad suras ir buhalterę, jis tą buhalterę jau turėjo ir J. M. jau žinojo apie buhalterę, todėl jis padavė J. M. buhalterinius dokumentus, jis pasirašė priėmimo perdavimo aktą ir nuvežė dokumentus į naują buhalteriją. T. B. buvo tas žmogus, kuris surado įmonei direktorių, jis atvažiuodavo pasižiūrėti, kaip sekasi J. M.. Priėmimo perdavimo aktą Nr. 1, 2016 metų pateikė teismo metu, kodėl šio akto nepateikė tyrėjui, prokurorui, negali pasakyti. Buvo taip, kad jie perdavė buhalterei su aktu 4000 dokumentų lapų, o buhalterė D. V. grąžino tik 700 lapus ir dar dalis dokumentų buvo FNTT, tai ar šis dokumentas atsirado, kai buhalterė grąžino, ar kai FNTT grąžino, jis negali pasakyti, nes nežino. Jis kaip vadovas, išeidamas iš pareigų perdavė visus dokumentus ir klausimas šitas turėtų būti buhalterei D. V.. Priėmimo perdavimo aktas buvo surašytas dviem ar vienu egzemplioriumi, jį J. M. pasirašė kabinete prie jo. Kodėl jis nebuvo pateiktas tyrimo metu, negali pakomentuoti, teismui jį pateikė kaip įrodymą, o tyrimo metu jis nebuvo pateiktas gal per neapdairumą (t. 4 b.l. 107-109).
15. Liudytoja pirmosios instancijos teisme apklausta D. V. parodė, nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. sutarties pagrindu vedė UAB „M. C.“ buhalterinę apskaitą. Turi buhalterinių paslaugų įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Buvo sulaukusi telefoninio skambučio iš V. Ž., kuris ir paprašė tvarkyti įmonės buhalteriją, pasakė, kad atvyks vadovas pasirašyti sutartį. Paslaugų sutartį liudytoja siuntė elektroniniu paštu, daugiausia bendraudavo taip pat elektroniniu paštu arba įmonės vadovas J. M. užvažiuodavo, pristatydavo dokumentus. Yra porą kartų mačiusi iš V. Ž., jis buvo atvykęs pasiimti dokumentų kopijų, tačiau pačioje įmonėje nėra buvusi. Patvirtino, kad tuo laikotarpiu, kai tvarkė buhalteriją, jis ieškojo kažkokio seno dokumento, po to sulaukė V. Ž. skambučio, kad jie turi naują apskaitininkę ir nori paimti dokumentus, tada bendravo per antstolį. V. Ž. sakė, kad dokumentus atiduos tada, kai jai sumokės už paslaugas, nes per penkis jos darbo mėnesius mokėjimas už paslaugas buvo tik vienas. Patikino, kad savo pareigas atliko tinkamai, tą, ką jai pateikdavo, suvesdavo, pagal dokumentus nematė nieko neleistino, dokumentai buvo tvarkingi. J. M. anksčiau nepažinojo, nežino iš kur jis surado jos telefoną. Žino, kad dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl tų dokumentų buvo pakviesta į apklausą, davė parodymus, kaltinime nurodytų dokumentų pati neturėjo. Sąskaitas suvedinėjo lapkričio mėnesio, visa tai, kas vyko iki gruodžio pirmos dienos tvarkė jau kita buhalterė. Fiziškai dokumentai buvo laikomi pas D. V. iki birželio mėnesio, kuomet šiuos dokumentus paėmė antstolis. Tuo metu, kai pradėjus darbą perėmė UAB „M. C.“ buhalterinius dokumentus, juos jai tiesiog atvežė dėžėse be jokio perdavimo akto. Patikino, kad su J. M. ją sieja tik darbiniai santykiai, jo anksčiau nepažinojo, apie jokias neapskaitytas lėšas, paskolas, akcijų perrašymus liudytojai nežinoma. Dokumentų aplankai ar jų pavadinimai nebuvo pakeisti, jų neardė, dokumentai buvo sunumeruoti, tačiau antstolis iš naujo viską numeravo. Įmonės veikla daugiausia yra detalių dažymas, turėjo ir transporto priemonių. T. B. pažįsta, santykiai darbiniai, tvarkė UAB „ (duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą, nepastebėjo nieko įtartino. Savo ofise T. B. ir J. M. kartu nėra mačiusi (t. 3 b. l. 140 – 143). Apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja D. V. parodė, jog dirba buhaltere įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, vykdo buhalterines paslaugas pagal sutartis. Teikė paslaugas „M. C.“. Sutartį yra pasirašiusi su direktoriumi J. M., o ne su nuteistuoju. V. Ž. pas ją tartis dėl darbo nebuvo atvykęs, ji su juo kalbėjo tik dėl dokumentų perdavimo, kai jau buvo nutraukta sutartis. Kai buvo sudaryta sutartis, jai buvo pristatyti bendrovės dokumentai- pradiniai likučiai, t.y. atraminiai taškai gruodžio pirmai dienai, ir buvo dokumentai, kurių jie jai neperdavė jokiu aktu. Jokio akto dėl dokumentų priėmimo ji nepasirašė. Kas jai fiziškai atvežė dokumentus, ji jau nepamena, tik žino, kad pas ją buvo dvi dėžės su senais dokumentais, kuriuos ji prašė pasiimti, nes jie jai nebuvo reikalingi. Juos su visais dokumentais paėmė antstolis, kai nutraukė sutartį. Ji nežino, kas buvo tose dėžėse, kurias jai atvežė, nes tų dokumentų nevartė ir perdavimo akto nepasirašė, jai jų nereikėjo, nes ataskaitas ji ruošė tik nuo 2016 m. gruodžio mėnesio. Už senus laikotarpius ji ataskaitų neruošė. Dėl deklaracijoje nurodyto mokestinio laikotarpio nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 gali paaiškinti tiek, kad jie gal jai vežė ką nors pataisyti, bet dabar tikrai neatsimena. Gal ir galėjo būti, kad deklaraciją teikė pagal pateiktus kažkokius senus dokumentus, dar galėjo būti, kad ji prieš paduodant dokumentus taisė PVM deklaracijas, tai gal ji tiesiog suklydo datą. Už senus metus ji nelindo ir nežiūrėjo ar gerai, ar blogai uždeklaruota. T. B. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji tvarkė buhalterinę apskaitą. Su T. B. susipažino, kai pardėjo toje įmonėje dirbti, gal 2016 ar 2015 metais. T. B. apie J. M. ir „(duomenys neskelbtini)“ jai nieko nepasakojo. J. M. pažįsta kaip „(duomenys neskelbtini)“ direktorių. Gali būti, kad jam ją pristatė T. B., nes jie bendravo. Sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ projektą parengė ji pati. Minėtą sutartį pasirašė J. M.. Kasdieninis bendravimas dėl klausimų, susijusių su sąskaitų tvarkymu, vyko su J. M., jis jai atveždavo dokumentus vieną arba du kartus per mėnesį. Jeigu kildavo kažkokių klausimų bendraudavo el. paštu arba skambindavo J. M.. Dokumentus, ką pasakydavo, kad reikia pristatyti, atveždavo J. M.. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja parodė, kad kai yra perduodami dokumentai, dažniausiai rašomas perdavimo aktas, jeigu jai dokumentai yra reikalingi. Šiuo atveju dėžes atvežė, ji jas priėmė, bet jos taip ir stovėjo. Už dokumentų saugojimą atsako vadovas. Kodėl tuo metu iš karto nepriėmė iš jo tų dėžių, nežino. Buvo kalba apie dokumentų, kuriuos ji tvarkė, negrąžinimą, ji sakė, kad, kol su ja neatsiskaitys už darbą, dokumentų negražins. Kadangi jie atsiskaitė, dokumentus ji grąžino. Dėl sąskaitų apie žvyro, santechnikos pardavimą ji nieko nežino. Negali būti, kad tos sąskaitos būtų įsegtos tarp tų senų dokumentų (t. 4 b. l. 108 – 109).
16. Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas J. M. parodė, kad dėl jo įdarbinimo į UAB „M. C.“ viskas buvo suderinta iš anksto, jau buvo paruošti popieriai ir jį tik nuvežė įdarbinti direktoriaus pareigose. Viską tarpusavyje suderino A. Ž., V. Ž. ir T. B.. T. B. iki tol pažinojo apie metus laiko, V. Ž. ir A. Ž. nepažinojo. Buvo teiravęsis T. B., gal šis galėtų jam rasti darbą. Po savaitės ar dviejų jis pasakė, kad J. M. gali eiti dirbti į gamyklą. Sakė, kad reikės eiti į darbą 1-2 kartus per savaitę ir būti tik sandėlyje. Pasakė prieš įdarbinant, kad reikės dirbti sandėly, sverti dažus, o pareigos bus direktorius T. B. nuvežė J. M. į gamyklą, esančią Rokuose. Ten V. Ž. davė pasirašyti dokumentus dėl įdarbinimo. Iki tol, maždaug prieš savaitę T. B. jau buvo ten nuvežęs J. M., pasakė V. Ž., kad reikės jį įdarbinti. Pasirašė dokumentus, po to pradėjo dirbti sandėlyje. Būdavo taip, kad J. M. reikėdavo pasirašyti popierius ir juos nuvežti į buhalteriją. Dokumentus pasirašymui atnešdavo V. Ž., tuos dokumentus J. M. perduodavo D., kuri tvarkė buhalterinę apskaitą. Pasitikėjo V. Ž.. D. tiesiog priimdavo dokumentus, nieko neklausdavo. Liudytojas nurodė, kad jį įdarbino lapkričio 25 d., prieš Kalėdas pervedė 60 eurų, dirbo iki gegužės mėnesio. Darbas vyko tuo pačiu principu. V. Ž. bendraudavo su T. B., perduodavo dokumentus D. Kai J. M. V. Ž. paprašydavo pinigų, šis jam sakydavo, kad padavė T., kad kreiptųsi į jį, o T. aiškindavo, kad pinigai išleisti, duodavo 20 eurų. Po to T. su V. susipyko, kažko nepasidalino ir gegužės mėnesį V. atleido J. M. iš darbo be jo paties žinios. J. M. nuvažiavo pas D., o ji pasakė, kad atleidimas iš tikro įformintas. Darbe paskutiniu metu valydavo kabliukus. Įmonėje dar dirbo dažytojai. Jiems pervesdavo pinigus per banką, o J. M. atlyginimą paduodavo T. B.. Liudytojas patikino, kad jokios paskolos įmonei nebuvo suteikęs. Su V. Ž. dabar nebendrauja, tačiau ir nesusipykę. D. pažinojo jau prieš tai, kai pradėjo dirbti įmonėje. Ją pažinojo per T. Visi buhalteriniai dokumentai būdavo pas D., kuri juos tvarkydavo. Mano, kad juo buvo pasinaudota. Su niekuo nesitarė dėl apgavysčių ir to nedarė. Nurodė žinantis UAB „ (duomenys neskelbtini) “, į šią įmonę buvo pervedami pinigai, apie jokius žvyro pardavimus 2017 metais nežino. Taip pat nieko nežino apie jokius akcijų perrašymus. Suklastotą antspaudą padarė paties V. Ž. nurodymu. Apie su UAB „Tele2 sudarytas sutartis žino. Viena įranga grąžinta. Ji paimta ne kratos metu. Kita įranga parduota, nes neturėjo iš ko gyventi dėl to, kad jam nebuvo mokamas atlyginimas. Per pusę metų gavo 60 eurų prieš Šv. Kalėdas ir 40 eurų prieš Šv. Velykas. Paaiškino, kad kai pradėjo dirbti įmonėje, V. Ž. ir T. B. sukrovė dėžes, kuriose buvo buhalteriniai dokumentai, į automobilį „Audi“ ir J. M. jas nuvežė D. Ten buvo buhalteriniai dokumentai. Tiesiog perdavė jai tuos dokumentus. Pats parašė skundą į FNTT dėl UAB „M. C.“ veiklos. Apie tai, kad reikia parduoti vilkikus tarpusavyje kalbėjo A. Ž., V. Ž. ir T. B., kalbėjo, kad reikia rasti klientus vilkikų pirkimui. Žino, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „M. C.“ būdavo pervedamas jo atlyginimas, o T. B. jį paimdavo. Taip buvo sutarta (t. 3 b.l. 150-152). Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu J. M. parodė, UAB „M. C.“ direktoriumi dirbo nuo 2016 m. lapkričio 25 d. Jį įdarbino T. B. ir V. Ž.. V. Ž. buvo jau paruošęs popierius ir davė jam pasirašyti. Jam nebuvo paaiškinta, ką turės dirbti, tik pasakyta, kad priklausys dirbti sandėly prie dažų. Pradirbo iki 2017 metų gegužės mėnesio. Per tą darbo laikotarpį dvi savaites dažus žymėjo ant popierių, o likusį laiką kabliukus šveisdavo. Darbas nebuvo kaip direktoriaus, pagrinde eidavo valyti kabliukus. Per šį laikotarpį visą laiką buvo ir V. Ž., jis priiminėjo užsakymus. Realūs vadovai buvojo V. Ž. ir jo brolis. Kai pradėjo dirbti direktoriumi nei antspaudo, nei dokumentų, nei kabineto, nieko negavo. Pasirašinėjo ant dokumentų, ant sutarčių, buvo imamos kažkokios tai paskolos. Liudytojai, kuri atvyko šiandien į posėdį (D. V.), veždavo sąskaitas, pažinojo ją. V. Ž. jam paduodavo sąskaitas, o jis nuveždavau jai. Žino, kad ta moteris yra buhalterė. Niekas nieko jam neaiškindavo, liepdavo pasirašyti už sąskaitas, už paslaugas, o kas ten ir kaip padaryta, jam niekas neaiškino. Teismui pateikus liudytojui J. M. apžiūrėti (t. 4, b. 1. 9) buhalterinės apskaitos dokumentų priėmimo perdavimo aktą bei pagarsinus jį, liudytojas atsakydamas į teisėjų kolegijos pirmininko klausimus nurodė, jog šitą dokumentą pasirašė jis. Jis tuos dokumentus priėmė ir nuvežė buhalterei D., kas ten buvo per dokumentai, jis nežiūrėjo, viskas buvo sudėta į dėžes. Jam liepė nuvežti buhalterei. Taip pat buvo ir nepakuotų dokumentų, tačiau pats tų dokumentų pavadinimų, segtuvų, lapų skaičiaus netikrino, tik nuvežė. Atsakydamas į kitų proceso dalyvių klausimus liudytojas parodė, kad T. B. pažįsta per kaimyną G. D., bendravo pusę metų iki įsidarbinimo. Šį darbą jam pasiūlė T. B.. Su buhaltere D. susipažino, kai pradėjau dirbti. Kas pasirašė sutartį „M. C.“ vardu su buhalterine įmone nežino, jis nepasirašė. Dėl telefonų jis jau paaiškino, kad jam nebuvo mokama alga, nes pinigus V. Ž. pervedinėjo į „(duomenys neskelbtini)“. Jo atlyginimas bus pervedamas į T. B. įmonę. Pavedimus darė buhalterė, mano, kad V. Ž. įsakymu. Dėl telefonų sutartis sudarė jis pats, žinių ir kompetencijos tam užteko. Dėl įmonių akcijų tikrai nieko nežino, jis pasirašė ir tik paskui sužinojo, kad akcijos yra padarytos jo vardu. Taip išeina, kad tai padarė T. B.. Liudytojo teigimu antspaudo pas jį tikrai nebuvo, tik D. turėjo antspaudą. Kad sudarant Tele2 sutartis, buvo suklastotas antspaudas, kad jis buvo su sintaksine klaida, nežino, jis antspaudo negamino. Vieną antspaudą darė, kai jį V. Ž. siuntė į Miško g. ir jį parvežė. Tos dvylika sutarčių su Tele2 padarytos be antspaudų, nei ant vienos nedėjo antspaudo. Dėl sąskaitų su jo parašais apie žvyro pirkimą pardavimą ir buitinės technikos pirkimą tikrai nieko nežino, nes čia reikia klausti T. B.. T. B. parveždavo ir sakydavo, kad reikia pasirašyti ant sąskaitų. Kiek suprato, jie kartu veikė su V. Ž., kol nesusipyko ir kol buvo draugai. Kai gegužės mėnesį susipyko, jų keliai išsiskyrė (t. 4 b. l. 106-108).
Žemesnės instancijos teismas
17. Liudytoja apklausta S. S. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra dirbusi UAB „M. C.“, neatsimena, kada įsidarbino, žino, kad buvo gruodžio 1 d., metų neatsimena, tai galėjo būti 2015 m. Įmonės vadovas buvo V. Ž., su juo tarėsi dėl atlyginimo, dėl įdarbinimo. Dirbo operatore prie detalių paruošimo. Atveždavo detales, jas suskaičiuodavo, paruošdavo, tai aliuminiai profiliai, ruošdavo, kabindavo ir laukdavo kol nudažys, po to pakuodavo. Atlyginimą sutarė 400 eurų, ir jis nekito dėl sveikatos problemų iš darbo išėjo 2017 m. Atlyginimas buvo mokamas į kortelę. Būdavo taip, kad atvažiuodavo tiekėjai, tada reikėdavo užpildyti tam tikrus dokumentus, krovinio važtaraščius. Pati sąskaitų faktūrų neišrašydavo, tą darė direktorius, jai tik paduodavo, skaičiavimus kiek reikia mokėti už paslaugą atlikdavo direktorius, būdavo kasos pajamų orderis. Nebuvo tokių atvejų, kad S. S. mokėtų grynais. Nežinojo, kad įmonėje būtų konfliktų, nesutarimų su vadovybe. Aš apie J. M. sužinojo tik grįžus po nedarbingumo, dažytojas jį pristatė kaip naująjį direktorių. Po to laiko įmonėje matė ir V. Ž., tačiau negali pasakyti, ką jis ten veikė. Darbiniais klausimais su pačiu J. M. niekada tiesiogiai nebendravo (t. 3 b. l. 166-167).
18. Liudytoja J. L. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad UAB „M. C.“, vyr. buhalterės pareigose dirba nuo 2017 m. birželio mėn. 2 d., yra atsakinga už ūkinių operacijų registravimą pagal pirminius dokumentus, darbo užmokesčio skaičiavimą, visą įmonės veiklos fiksavimą, pažįsta kaltinamąjį V. Ž.. Buvo taip, kad ji ieškojo darbo, o V. Ž. ieškojo darbuotojo. Anksčiau, prieš įsidarbinant, jo nepažinojo. 2017 m. gegužės mėnesį įmonėje nedirbo, bet šio mėnesio dokumentus gavo, buhalterinėje apskaitoje viskas eina paskui, gavo buhalterinės apskaitos likučius balandžio 30 dienai iš buvusios buhalterės D. V.. Po to visą buhalterinę apskaitą tvarkiau jau tik pati J. L.. Tuos dokumentus gavo iš V. Ž., jie buvo sudėti segtuvuose, per daug nesigilino, kažkiek domėjausi, nes jai reikėjo tikrinti likučius, ar yra įsiskolinimų, ar tiekėjai atitinka. Įmonė užsiiminėdavo metalo apdirbimu, dažymų. Viskas buvo tvarkinga, nes su tiekėjais ir pirkėjais pasiderini skolas, jei jos atitinka. Buvo neatitikimų, bet tik sąskaitose. 2017 m. gegužės mėnesio visi dokumentai yra, visos ūkinės operacijos atliktos. Buvo kalba apie ikiteisminį tyrimą, pas J. L. nebuvo atvykę pareigūnai paimti dokumentų, FNTT nieko neprašė. Dėl lapkričio mėnesio dokumentų liudytoja nieko pasakyti negalėjo, nes tuo metu įmonės buhalterė buvo D. V.. Nurodė, kad yra visos deklaracijos pateiktos lapkričio mėnesį, ūkinės operacijos yra užfiksuotos, jei nebūtų užfiksuotų ūkinių operacijų, įmonės skola netiktų, ką gavo likučius, paėmė nuo tų likučių ir darė tęstinumą, vadinasi visos buvo užfiksuotos. Įmonėje būna tik porą valandų pagal darbo sutartį, neteko girdėti apie vadovų konfliktą, J. M. nepažįsta. Liudytojos darbo laikotarpiu viskas buvo sklandžiai. Paaiškino, kad buhalterinėje apskaitoje yra tęstinumas, jei netiktų atsiskaitymai, skolos, nei pirkėjų, nei tiekėjų, likučiai būtų neteisingi perduoti, buvo neatitikimų, gali būti tai, kad buvo pamesta kokia sąskaita, gal kas neįtraukta. V. Ž. nedalyvauja buhalterinėje apskaitoje, sužiūri sąskaitas, pirkėjams išrašo sąskaitas, kurias perduoda jai, nesiima tvarkyti buhalterijos. Žino, kad teismui buvo pateiktas apyvartos žiniaraštis, jis liudija visas gegužės mėnesio ūkines operacijas. Lapkričio mėnesio dokumentų neturi. Perėmė likučius, jai davė suvestinę 2017 m. balandžio 30 dienai, ten tiekėjai, pirkėjai, kokie likučiai, kiek kasose, kokiuose bankuose, davė iššifravimus, ten parašyta sąskaita, suma, ta suma susideda ne iš vieno tiekėjo, kokiems skolingi, už lapkričio mėnesį neturėjo. Nurodė, jog teismui pateikti žiniaraščiai yra iš buhalterinės apskaitos programos pagal pirminius dokumentus. Anksčiau niekas neprašė pirminių dokumentų žiniaraščio, gal V. Ž. nesuprato, ko reikia tyrimui. Nurodė, kad kai pradėjo dirbti, dokumentus gavo iš V. Ž., tai galėjo būti liepos mėnesį ar birželio pabaigoje. Skambinosi su buhaltere, jai buvo kilę neaiškumų dėl likučių. Patikino, kad gegužės mėnesį įmonėje grynųjų pinigų operacijos nevyko. Įmonė turi aštuonias banko sąskaitas, jos yra neveikiančios. Pagrindinė sąskaitą yra „Paysera“, per kurią vyksta operacijos. Pagal teismui pateiktus dokumentus galima nustatyti, kiek sąskaitų būtų, bet juose nevyko operacijos. Galima nustatyti įmonės turtą, veiklą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. J. L. patvirtino, kad jai buvo perduoti duomenys apie turtą, yra eilutė „ilgalaikis turtas“. Visi tie duomenys yra, jie atsispindi dokumentuose. Apie nuosavą kapitalą už gegužės mėnesį duomenys taip pat yra, už 2017 m. finansinė atskaitomybė yra pateikta. Šiuo metu įmonė naudoja elektroninės bankininkystės prisijungimus, jie yra pas J. L. ir V. Ž.. Liudytoja negalėjo pasakyti ar 2017 m etų gegužės, 2016 metų lapkričio mėnesiais įmonė naudojo elektroninę bankininkystę, nes dirba tik nuo birželio mėnesio (t. 4 b. l. 19-21).
19. Pirmosios instancijos teisminio nagrinėjimo metu apklausta specialistė B. V. parodė, kad byloje yra kalinamojo pateikti pirminiai dokumentai už laikotarpius 2016 m. lapkričio mėnesį ir 2017 m. gegužės mėnesį. Tai yra atskiri laikotarpiai, peržiūrėjus šiuos dokumentus, matosi, vienos atskaitomosios sąskaitos išrašas, toliau lapelis priklijuotas už 2017 m. gegužės mėn. Yra pardavimo dokumentai, taip pat už 2017 m., pabaigoje yra pirkimo dokumentai, taip pat už 2017 m. gegužės mėnesį. Yra vienas dokumentas 2016 m. lapkričio mėnesio, pirkimo dokumentas, jame ranka įrašyta, kad gautas 2017 m. gegužės mėnesį, pagal šiuos dokumentus galima teigti, kad čia pirminiai dokumentai už 2017 m. gegužės mėnesį, tačiau tarp šitų dokumentų nėra nė vieno dokumentų už 2016 m. lapkričio mėnesį. Kad būtų galima nustatyti įmonės veiklą, įsipareigojimų dydį, struktūrą, būtini ne tik pirminiai dokumentai, bet ir suvestiniai. Nėra pateiktuose dokumentuose nei 2016 m. lapkričio mėnesio, nei 2017 m. gegužės mėnesio apskaitos registrų pagal šiuos pateiktus dokumentus, išlieka tas pats už 2016 m. lapkričio mėnesį nepateikti nei registro, nei galima nustatyti veiklos, turto, įsipareigojimų, struktūros, o už gegužės mėnesį iš dalies negalima nustatyti. Analizuojant dokumentus pastebėta, kad piniginės lėšos buvo pervestos į kitą įmonės sąskaitą, tos sąskaitos išrašas nepateiktas, pinigai buvo pervesti į kredito Panevėžio regiono unijos sąskaitą, ten atidaryta tos įmonės sąskaita, išrašas nepateiktas, vien iš pateiktų dokumentų matosi, kad pateikti ne visi 2017 m. gegužės mėnesio pirminiai dokumentai ir apskaitos registrai. Pagal tai neaišku, kaip pateikti dokumentai buvo registruoti apskaitoje, nepateikti apskaitos registrai. Iš pateiktų dokumentų nėra būtinybės skirti ekspertizę, negalima papildomai nieko nustatyti. Matyti, kad lėšos pervestos į vieną atsiskaitomąją sąskaitą, tai yra į „Paysera“ ir Panevėžio kredito uniją, bet pagal bylos duomenis, yra duomenys, kokias sąskaitas bendrovė buvo atidarius, tai yra apie 10 galiojančių sąskaitų, neaišku ar ūkinės operacijos tose sąskaitose vyko. Be apskaitos dokumentų neaišku ar buvo daugiau kažkokių ūkininkų operacijų, kurios buvo apskaitoje, nepateikti pirminiai dokumentai, jei ūkinės operacijos suregistruotos tvarkingai, tada matytųsi kokio apskaitos dokumento trūksta. Jei 2017 m. gegužės mėnesio apskaitos dokumentai pateikti ir matysis apskaitos registre, neįregistruoti tik šie, akivaizdžiai matoma, kad nėra banko išrašų, kasos operacijos galėjo vykti, priskaitymai ar visi yra dokumentai, to negalima šiuo metu pasakyti. Jei bus apskaitos registrai, matysis ar vyko apskaitos operacijos, buhalterė, žinodama savo apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, gali pasakyti, kokio dokumento nėra ir ar pateikti visi apskaitos dokumentai. Išvados 6 punkto 1 dalyje buvo užduotas klausimas, buvo sudėliota taip, nes neišsaugoti ir nepateikti priminiai suvestiniai apskaitos registrai, negalima nustatyti nuo 2016 m. lapkričio mėnesio ir 2017 m. gegužės mėnesio nėra iš ko nustatyti, buvo prašoma užduotyje atlikti tyrimą, buvo pateiktas laikas nuo 2016 m. lapkričio iki 2017 gegužės 31 d. Atsakydamas į kaltinamojo gynėjo klausimus specialistė nurodė, kad už mėnesį nuosavo kapitalo nenustatinėjama, bet įsipareigojimo dydžio PVM sudaromos kiekvieną mėnesį. Nuosavas kapitalas turto dalis likusi iš turto atėmus įsipareigojimus, jei negalima nustatyti ir įsipareigojimo dydžio, automatiškai negalima nustatyti ir nuosavo kapitalo. Nepaskirstytas planas tai veiklos rezultatas, jei įeina nepaskirstytas pelnas į nuosavą kapitalą, jei jį vengia nustatyti, tada negalima nustatyti ir kitų rodiklių. Už tą laikotarpį nėra jokio apskaitos dokumento, nei registro nieko, ar toje atskaitomybėje pateikti teisingi duomenys. Nėra už tą laikotarpį tų dokumentų, negalima nustatyti, nebuvo analizuoti už ankstesnius mėnesius, už netirtą laikotarpį. Specialistai atlieka tyrimą ne visą įmonės veiklą analizuoja, bet tik užduotyje pateiktų klausimų ribose buvo pateikta klausimų, ji atsakinėdama į tuos klausimus, padarė išvadas, jai nebuvo pateikti nei dokumentai, nei registrai už 2016 m. lapkričio mėnesį, ji padarė tokią išvadą. Ji parašė, kad nepateikti visiškai jokie dokumentai ir ji negali atsakinėti į užduotyje pateiktus klausimus. Jei atsirastų apskaitos registrai ir pirminiai kiti dokumentai, tai svarstytinas klausimas dėl ekspertizės skyrimo. Užtenka duoti tą laikotarpį ir užduoti klausimų, kad nustatytų įmonės turtą, įsipareigojimų dydį, struktūrą už tą laikotarpį. Teisiamojo posėdžio metu papildomai apklausta specialistė B. V. susipažino su prie bylos pateiktais dokumentais ir parodė, kad už 2016 m. lapkričio mėnesį papildomai nieko nėra pateikta, nei dokumentų, nei apskaitos registrų. Mato, kad „Šiaulių banke“ buvo viena ūkinė operacija, nurašytas komisinis mokestis. Per 2016 m. lapkričio mėnesį kitų operacijų neįvykę, per 2017 m. gegužės mėnesį, nurodytos trys ūkinės operacijos, bet labai smulkios: 2,61 eurų, pervesta „Registrų centrui“ ir banko komisiniai atlyginimai: 0,23 euro ir 1,50 euro. Už 2016 m. lapkričio mėnesį nieko nėra pateikta, nežinoma, kokios ūkinės operacijos ir nei registrai, nei dokumentai nėra pateikti, vienintelė ūkinė operacija, o už 2017 m. gegužės mėnesį, kiek susipažino su pateiktais bendrovės apskaitos registrais, tai buvo pateikta skolų tiekėjams apskaitos registras, kuriame yra suregistruotos pirkimų sąskaitos-faktūros, kurios buvo pateiktos ankščiau, kai buvo pateikti pirminiai dokumentai, tai tie visi pirkimų dokumentai suregistruoti, pateiktas pirkėjų apskaitos registras, kuriame suregistruotos pardavimų sąskaitos-faktūros, pateiktas atskaitingų asmenų apskaitos registras ir žaliavos ir komplektavimo gaminiai apskaitos registrai pateikti. Ir yra pateiktas apyvartos žiniaraštis, kuri rodo, kad apskaita buvo tvarkoma, nes tame apskaitos registre yra išvardintos visos buhalterinės apskaitos, kurias įmonė naudojo. Šalia įrašo kiekvienos nurodytos buhalterinės apskaitos yra nurodytas tos sąskaitos likutis 2017 m. gegužės 1 d., apyvartos bendra suma tiek debeto, tiek kredito per gegužės mėnesį ir būtent tos sąskaitos likutis gegužės 31 d. Šitas suvestinis registras rodo, kad ūkinės operacijos buvo registruojamos bendrovės tvarkomoje apskaitoje ir ta apskaita buvo tvarkoma ir pagal šitą apskaitos registrą, jei tai buvo suregistruotos visos ūkinės operacijos, galima nustatyti įmonės turtą, įsipareigojimų dydį, jei įmonė tvarkingai tvarkė apskaitą, iš šito registro taip pat nurodytu 2017 m. gegužės mėnesio laikotarpiu galima nustatyti įmonės turtą, įsipareigojimų dydį, taigi apskaita buvo tvarkyta (t. 3 b. l. 172 – 173).
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytų įrodymų visuma nepatvirtina, kad V. Ž. padarė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, jog BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, bet turi būti įrodytas (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismo apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamą veiką turi būti pagrįstos patikimais ir pakankamais įrodymais. Abejonės dėl nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas) (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-788/2016). Kaltinant asmenį padarius konkrečią nusikalstamą veiką, kiekvienu atveju turi būti nustatyta konkrečios nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik kai kaltinamojo kaltė yra neabejotinai įrodyta byloje surinktais ir teismo patikrintais įrodymais, nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais ar prielaidomis.
21. BK 223 straipsnyje numatytas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, nes jos tekste yra nuorodos į įstatymus ir teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą. Tai reiškia, kad BK 223 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis išaiškinama, remiantis ne vien baudžiamojo įstatymo tekstu, bet ir kitais teisės šaltiniais. Buhalterinės apskaitos sąvokos turinys atskleistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punkte. Pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio reikalavimus už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, įstatymų nustatyta tvarka, atsako ūkio subjekto vadovas. To paties įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas.
22. Kaip matyti iš byloje esančių 2017 m. lapkričio 15 d. Juridinių asmenų registro išrašų, V. Ž. UAB „M. C.“ direktoriumi buvo nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2016 m. gruodžio 2 d., ir nuo 2017 m. gegužės 8 d. iki šiol, o J. M. naujuoju subjekto vadovu buvo paskirtas nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2017 m. gegužės 8 d., (t 1., b. l. 42–44, 56–57). Sutiktina, jog laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., V. Ž. buvo UAB „M. C.“ direktoriumi ir dėl to jis buvo atsakingas už įmonės apskaitos tvarkymą, tačiau šiuo atveju kaltinime V. Ž. nurodytas buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas, priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, negali būti vertinamas tyčiniu. Nors Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. specialisto išvadoje dėl UAB ,,M. C.“ ūkinės finansinės veiklos konstatuota, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikti dokumentai už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., todėl UAB ,,M. C.“ buhalterinė apskaita nurodytu laikotarpiu buvo tvarkoma aplaidžiai, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu pagrindo teigti, kad būtent V. Ž. buvo atsakingas už jo vadovavimo įmonei laikotarpiu atliktas finansines operacijas patvirtinančių buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, nėra. Tai, kad V. Ž. kaip buvęs UAB ,,M. C.“ vadovas, naujajam vadovui J. M., tinkamam pareigų atlikimui perdavė visus įmonės dokumentus už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d., patvirtina pirmosios instancijos teisme, teisminio nagrinėjimo metu V. Ž. pateiktas Buhalterinės apskaitos dokumentų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 1, kurį pasirašė J. M. (t. 4 b. l. 9), ir kuris, kaip pagrįstai teigiama apeliaciniame nuteistojo skunde, pirmosios instancijos teismo liko neaptartas ir visiškai nevertintas. Ir nors V. Ž. apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai paaiškinti, kodėl minėtas priėmimo – perdavimo aktas nebuvo pateiktas ikiteisminio tyrimo metu, tačiau abejoti jo tikrumu, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad tai nėra naujos aplinkybės ir tik bylos nagrinėjimo metu kaip V. Ž. teisinanti versija sugalvotos aplinkybės, patvirtino ir pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas J. M., kuris apžiūrėjęs teisėjų kolegijos pateiktą bei pagarsintą Buhalterinės apskaitos dokumentų priėmimo perdavimo aktą, patvirtino, jog šitą dokumentą jis pasirašė. Taip pat nurodė, jog jis V. Ž. perduotus dokumentus sudėtus į dėžes, taip pat ir dalį nepakuotų dokumentų, nuvežė buhalterei D. V.. Ir nors liudytojo teigimu, jis netikrino ir nežiūrėjo kokius dokumentus jam perdavė V. Ž., tai nepaneigia fakto, jog J. M. buvo perduoti būtent Buhalterinės apskaitos dokumentų priėmimo-perdavimo akte Nr. 1 išvardinti dokumentai. Tai, kad direktorius J. M. atvežė dvi dėžes pilnas dokumentų, nepaneigė ir pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja D. V.. Liudytoja nurodė, jog J. M. atvežęs dėžes pasakė, kad tai seni įmonės dokumentai ir kad jie paliekami tam, jei netyčia prireiktų kokių tai dokumentų. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje D. V. taip pat patvirtino tas aplinkybes, kad kai buvo sudaryta sutartis su UAB ,,M. C.“ vadovu, jai buvo pristatyti bendrovės dokumentai - pradiniai likučiai, t.y. atraminiai taškai gruodžio pirmai dienai, taip pat buvo pristatyti dokumentai, kurie jai nebuvo perduoti jokiu aktu. Nors minėta liudytoja dėl praėjusio ilgo laiko tarpo, tiksliai neprisiminė kas jai fiziškai atvežė dokumentus, tačiau žino, kad pas ją buvo dvi dėžės su senais dokumentais, kuriuos ji prašė pasiimti, nes jie jai nebuvo reikalingi. Aukštesniojo teismo vertinimu, V. Ž. nurodytas aplinkybes, jog visi įmonės dokumentai už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d. J. M. buvo perduoti Buhalterinės apskaitos dokumentų priėmimo perdavimo aktu taip pat patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Kaip matyti iš byloje esančio UAB „M. C.“ 2017 m. gruodžio 12 d. Paaiškinimo „Dėl 2017 m. gruodžio 6 d. reikalavimo Nr. 25/11-1-39-19596“, V. Ž. atsakydamas į ikiteisminio tyrimo pareigūnų pateiktą reikalavimą pateikti UAB „M. C.“ buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. nurodė, jog neturi galimybės ikiteisminio tyrimo skyriui perduoti reikalavime nurodytų dokumentų, kadangi nuo 2016 m. lapkričio 25 d. J. M. pradėjus eiti bendrovės direktoriaus pareigas, pastarojo žinion buvo perduota visa eilė bendrovės buhalterinių dokumentų už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d. (išvardinti visi Buhalterinės apskaitos dokumentų priėmimo perdavimo akte nurodyti dokumentai) ir šiuo metu jų neturi (t. 1 b. l. 196-197). Taip pat byloje esantys 2017 m. liepos 1 d. UAB „M. C.“ reikalavimai, patvirtina, jog UAB „M. C.“ iš D. V. ir J. M. reikalavo grąžinti būtent pagal Buhalterinės apskaitos dokumentų priėmimo perdavimo aktą Nr. 1 perduotus bendrovei priklausančius dokumentus (t. 1 b. l. 179-180, 191-192). Nors teismas, skundžiamame nuosprendyje, padarė išvadą, jog 2017 m. birželio 6 d. Dokumentų perdavimo aktas Nr. 1 (t. 1 b. l. 170) ir vėlesnis 2017 m. birželio 9 d. Dokumentų perdavimo aktas Nr. 2 (t. 1 b. l. 172) patvirtina, jog su UAB „M. C.“ buhalterinę apskaitą pagal 2017 m. sausio 2 d. Buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 17/1, tvarkiusia įmone „(duomenys neskelbtini).“ buvo pilnai atsiskaityta ir visus šiai įmonei prieš tai perduotus apskaitos dokumentus atsiėmė UAB „M. C.“ įgaliotas asmuo K. B., taip pat dalyvaujant ir antstoliui ir vieni kitiems pretenzijų neturėjo, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, minėti dokumentų perdavimo aktai nepatvirtina, jog UAB „M. C.“ buvo grąžinti ir 2016 m. lapkričio 25 d. Buhalterinės apskaitos dokumentų priėmimo - perdavimo aktu Nr. 1 buvusiam direktoriui J. M. perduoti dokumentai. Kaip pagrįstai nurodoma ir apeliaciniame skunde, akivaizdu, jog 2017 m. birželio 6 d. ir 2017 m. birželio 9 d. dokumentų perdavimo aktų surašymo metu, asmeniui atsiimančiam dokumentus, kuris neturi specialių buhalterinių žinių, objektyviai nebuvo galimybės patikrinti visų dokumentų sudėties bei nustatyti ar jie atitinka visus įstatymo reikalavimus, ir, ar jie yra pakankami nustatyti, kad UAB „M. C.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tinkamai. Ir tik nustatę, kad minėtais dokumentų perdavimo aktais nebuvo grąžinti visi įmonės dokumentai, UAB „M. C.“ 2017 m. liepos 1 d. reikalavimais kreipėsi į D. V. bei į J. M., prašydami grąžinti 2016 m. lapkričio 25 d. Buhalterinės apskaitos dokumentų priėmimo - perdavimo aktu Nr. 1 buvusiam direktoriui J. M. perduotus dokumentus. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog 2016 m. lapkričio 25 d. Buhalterinės apskaitos dokumentų priėmimo - perdavimo aktu Nr. 1 buvusiam direktoriui J. M., iš viso buvo perduoti 3792 lapai dokumentų, o pagal 2017 m. birželio 6 d. ir 2017 m. birželio 9 d. dokumentų perdavimo aktus buvo grąžinti tik 711 lapų dokumentų.
23. Įrodinėdamas V. Ž. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, teismas, skundžiamame nuosprendyje, padarė išvadą, jog V. Ž. įdarbindamas J. M. UAB „M. C.“ direktoriumi, jam tik formaliai pavedė atlikti direktoriaus pareigas, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „M. C.“ yra šeimos verslas, įmonės vienintelė akcininkė – jo žmona, be to, 2017 m. birželio 16 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad objektai – žemės sklypas su statiniais, kurių registracijos adresas yra (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise nuo 2012 m. birželio 11 d. priklauso V. Ž. ir I. Ž., sudaryta nuomos sutartis su UAB „M. C.“ nuo 2015 m. sausio 1 d. (1 t., b. l. 50–52), kas įrodo neabejotiną ir nepertraukiamai egzistavusį V. Ž. interesą dėl UAB „M. C.“ veiklos. Be to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, apie tai, kad V. Ž. iš esmės ir toliau rūpinosi visais esminiais UAB „M. C.“ sandoriais baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ne tik liudytojas J. M., tačiau ir liudytoja S. S. bei D. V.. Tačiau su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, teisėjų kolegija sutikti negali.
23.1. Iš tikrųjų teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai formaliai įmonės vadovu esantis asmuo realiai įmonės vadovo funkcijų neatlieka, baudžiamosios atsakomybės subjektu yra asmuo, faktiškai vadovaujantis įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-45-507/2015). Tačiau visgi apylinkės teismo padarytą išvadą apie neva formalų J. M. vaidmenį įmonės veikloje, paneigia byloje esantys įrodymai. Atkreiptinas dėmesys, jog V. Ž. viso proceso metu ir neneigė tų aplinkybių, jog jis turėjo nepertraukiamai egzistavusį interesą dėl UAB „M. C.“ veiklos, kadangi, kaip ir nurodė pats nuteistasis, ši įmonė yra jo šeimos verslas ir šimto procentų akcijų savininkė buvo jo žmona. Tačiau, kadangi jis turėjo sveikatos problemų, norėjo pakeisti vadovą, be to, T. B. tuo metu pasiūlė jam priimti J. M. į direktoriaus pareigas ir žadėjo, kad bus galima pigiau susitvarkyti buhalteriją, V. Ž. juo patikėjo. Nuteistojo teigimu, į įmonę jis atvažiuodavo tik apsižiūrėti rezultatų. Nors tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, J. M. tvirtino, jog UAB „M. C.“ jo darbas nebuvo kaip direktoriaus, kad jis pagrinde valė kabliukus, o per visą jo darbo laikotarpį V. Ž. toliau rūpinosi visais esminiais UAB „M. C.“ klausimais ir kartu su savo broliu realiai vadovavo įmonei, tačiau pažymėtina, jog šių J. M. nurodytų aplinkybių, bylos nagrinėjimo metu, išskyrus pačio J. M., nepatvirtino nei vienas byloje apklaustas liudytojas. Priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, tai, kad V. Ž. realiai toliau rūpinosi įmonės sandoriais, nepatvirtino nei teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. V., nei S. S.. Liudytoja apklausta D. V. kaip tik nurodė, tas aplinkybes, jog dėl visų einamųjų buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalų bendraudavo su direktoriumi J. M.. Sutartį dėl buhalterinių paslaugų teikimo UAB „M. C.“ pasirašė taip pat su J. M.. Bendraudavo su juo darbiniais klausimais, skambindavo jam, klausdavo, visada atsakydavo, taip pat jis atveždavo ir pasirašydavo visus reikiamus buhalterinius dokumentus. V. Ž. pas ją tartis dėl darbo nebuvo atvykęs, ji su V. Ž. jokiais klausimais, susijusiais su buhalterinės apskaitos tvarkymu nėra bendravusi, su juo kalbėjo tik dėl dokumentų perdavimo, kai jau buvo nutraukta sutartis. Liudytoja apklausta S. S. patvirtino tik tas aplinkybes, jog matė grįžusi po nedarbingumo įmonėje vaikščiojantį J. M., sužinojo, kad dabar jis yra direktorius ir vadovauja įmonei. Kadangi jai nereikėjo jokių pažymų, atlyginimai buvo mokami į kortelę, jai neteko bendrauti su naujuoju direktoriumi.
23.2. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaip pagrįstai nurodyta ir apeliaciniame skunde, nepagrįstos ir pirmosios instancijos teismo išvados apie J. M. kompetenciją, išsilavinimą ir realius gebėjimus, kadangi šių duomenų, nepatvirtina jokie bylos duomenys, be to, tai nesusiję su byloje neabejotinai nustatytais faktais, kad įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti jam, kaip vadovui. Kaip jau minėta, liudytoja D. V. patvirtino, jog būtent dėl visų einamųjų buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalų ji bendraudavo tik su J. M.. Kreipėsi į jį ir statistinių duomenų surinkimo klausimu. Liudytojai nekilo abejonių, kad J. M. gaudėsi situacijoje, viską suprato, atsakydavo į visus jai rūpimus klausimus. Tai, kad J. M. ne tik, kaip jis teigė, valė kabliukus ir nuveždavo jam paduotus įmonės dokumentus buhalterei, tačiau buvo ir kompetentingas įmonės vardu sudarinėti sandorius, patvirtina ir byloje esantys duomenys apie tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. J. M. kaip bendrovės direktorius UAB „M. C.“ vardu su UAB „TELE2“ sudarė 12 sutarčių, pagal kurias buvo įgyta 15 vienetų įvairios įrangos (mobiliojo ryšio telefonai, kompiuteriai, nešiojamieji kompiuteriai, maršrutizatoriai) ir kurių bendra vertė – 5814 eurų. Šių aplinkybių nepaneigė ir pats J. M. teisiamojo posėdžio metu nurodydamas, jog sutartis su TELE2 sudarinėjo kaip bendrovės direktorius. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, jog žinių ir kompetencijos sudarinėti sutartis jam pakako.
24. Teisėjų kolegija, ištyrusi visus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog galimai buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 223 straipsnio 1 dalyje, tačiau įrodymų, leidžiančių padaryti kategorišką išvadą, kad šią nusikalstamą veiką padarė V. Ž. nepakanka. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes bei padarytų veiksmų pobūdį, darytina išvada, jog buhalteriniai UAB „M. C.“ dokumentai, kurių neišsaugojimu ir praradimu kaltinamas V. Ž., dėl ko nebuvo galima visiškai nustatyti UAB „M. C.“ ūkinės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., nebuvo pateikti tyrimui ne dėl V. Ž. nusikalstamų veiksmų ir/ar neveikimo, o dėl to, kad jie nebuvo grąžinti UAB „M. C.“, kas neabejotinai reiškia, kad nėra ir vieno iš nusikalstamos veikos sudėties požymio – neteisėto veikimo ar neveikimo, ar juo labiau, V. Ž. kaltės.
25. Apkaltinamasis nuosprendis, kaip jau minėta, negali būti grindžiamas spėjimais ir prielaidomis. Priešingai, jis turi būti pagrįstas tik abejonių nekeliančiais ir neginčijamais kaltę patvirtinančiais įrodymais. Nuostata, jog visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, yra pamatinė taikant asmens nekaltumo prezumpcijos principą. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus konstatuoja, kad jie nepatvirtina V. Ž. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, todėl jis išteisintinas, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 3 straipsnio 1 dalis, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), o skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 14 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas, išteisinamasis nuosprendis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 14 d. nuosprendį dalyje dėl V. Ž. pripažinimo kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – V. Ž. išteisinti iš kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, padarius išvadą, jog neįrodyta, kad V. Ž. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Nuosprendį dalyje dėl daiktinių įrodymų klausimo išsprendimo palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.