Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,

trečiojo suinteresuoto asmens – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Be to, baudos izoliatoriuje taip pat nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma. Kamerose nėra įrengta šilto vandens tiekimo sistema. Atliekant bausmę baudos izoliatoriuje nėra suteikiama drabužių ir patalynės skalbimo ir džiovinimo paslaugos. Pataisos namai neturi leidimo – higienos paso, kuris yra privalomas. Pastatai nepritaikyti didelio žmonių skaičiaus laikymui, neatitinka gyvenamųjų patalpų vėdinimo sistemos, nėra evakuacinio išėjimo. Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus yra palankios sąlygos graužikams ir kitiems parazitams veistis. Pravieniškių PN-AK taip pat neturi statinio techninio energetinio paso. Žiemos metu gyvenamosiose patalpose yra šalta, patalpoje per naktį susidaręs iškvėpuotas oras sukelia galvos skausmus, nes gyvenamosiose patalpose nėra įrengta ventiliacijos sistema. Pravieniškių PN-AK įrengta 15 dušo kabinų, dušu galima pasinaudoti vieną kartą per savaitę, visi nespėja išsimaudyti, dalis žmonių lieka nesimaudę, todėl vienam žmogui tenka galimybė išsimaudyti vieną kartą per 14 dienų. Pravieniškių PN-AK yra sudarę sutartį su UAB ,‚Dezinfa“, kad kiekvieną mėnesį patalpos būtų dezinfekuojamos nuo parazitų. Dezinfekavimo darbai vyksta viename kambaryje maždaug vieną minutę, langai patalpoje būna pilnai uždaryti ir po dezinfekavimo procedūros į patalpas negalima užeiti 3 valandas, todėl visi 400 žmonių priversti būti kiemelyje, kiemas tuo metu būna per mažas pasivaikščiojimui, todėl tenka stovėti vienoje vietoje 3 valandas. Be to, dezinfekcija neveiksminga, nepadeda išnaikinti parazitų.

Dėl netinkamų sąlygų patyrė sveikatos sutrikimus, buvo pažemintas pareiškėjo orumas ir garbė, patyrė didžiulę moralinę ir psichologinę žalą, kurios pasekmes jaučia iki šiol. Nurodė, kad reikalinga psichologinė ir medicininė pagalba, dėl patirtų išgyvenimų negali gyventi normalaus, pilnaverčio gyvenimo, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, nepagrįstai baikštus ir įtarus, sumažėjo bendravimo galimybės.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo patalpose laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 7 d. iki 2017 m. birželio 23 d. Atsakovo atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių, jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti veiksmai. Taigi, pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus objektyviai turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai betarpiškai pasireiškė. Teismas, atsižvelgdamas į administracinės bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat patalpinimo į patalpas su mažesne gyvenamojo ploto norma, netinkamu apšvietimu ir t.t. momento. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės ir to pasėkoje jis negalėjo šiuo klausimu raštu ar žodžiu kreiptis į administraciją. Skundą teismui pareiškėjas padavė (išsiuntė paštu) tik 2017 m. birželio 23 d. (b.l. 16). Taigi, pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 7 d. iki 2014 m. birželio 23 d., yra pagrindas taikyti ieškinio senaties instituto 3 metų sutrumpintą terminą, nes to prašo ir atsakovas (ABTĮ 56 str.).

Teismas savo iniciatyva taip pat pabrėžia, kad CK 1.131 str. 2 d. numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (ABTĮ 15 str., 21 str., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009 ir kt.). Pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad nuteistųjų (suimtųjų) teises Lietuvos Respublikoje gynė skunde nurodytu laikotarpiu bei gina šiuo metu eilė nacionalinės bei tarptautinės teisės aktų, todėl pareiškėjas turėjo galimybę laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Be to, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2773/2015 konstatavo, kad EŽTT pripažįsta senaties įtvirtinimo nacionalinėje teisėje galimumą, todėl nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, prašymas patenkintinas ir pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 7 d. iki 2014 m. birželio 23 d. atmestinas kaip nepagrįstas. Pritaikius ieškinio senaties terminą šioje administracinėje byloje vertintinas ginčui aktualus laikotarpis nuo 2014 m. birželio 24 d. iki 2015 m. lapkričio 25 d. (ABTĮ 56 str.).

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. p. nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. p. – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo gyvenamosiose patalpose, kuriuose laisvės atėmimo bausmę vertinamuoju laikotarpiu atliko pareiškėjas, gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė. Kadangi duomenų apie konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš konkrečios kameros miegamųjų vietų skaičiaus. Bylos duomenimis (b.l. 38, 46, 47, 49) nustatyta, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę 12 būrio 5 brigadoje, kurioje jam teko 3,43 kv. m gyvenamojo ploto, be to, laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. iki 2015 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjas bausmę atliko kamerų tipo patalpose, kameroje Nr. 1, kurioje jam teko 6,58 kv. m gyvenamojo ploto. Taigi, vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę buvo užtikrintas teisės aktais numatytas minimalus plotas. Atsakovo pateikti oficialūs duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, taigi teismas vadovaujasi spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš kitų netinkamų laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų. Nurodo, kad trūko sanitarinių įrenginių, virtuvėlių plotas per mažas, jos nepajėgia patarnauti tokio didelio kiekio nuteistųjų, virtuvėlėse ir kamerų tipo patalpose nebuvo karšto vandens, trumpalaikių pasimatymų patalpose nėra įrengto tualeto, skalbyklos ir džiovyklos plotas per mažas. Be to, baudos izoliatoriuje nebuvo teikiamos skalbimo paslaugos, Pravieniškių PN-AK neturi higienos paso, techninio – energetinio paso, nėra įrengta evakuacinių išėjimų, nebuvo tinkamos ventiliacijos, neužtikrinama tinkama temperatūra, įrengta per mažai dušų, patalpose yra parazitų, dezinfekavimas atliekamas neefektyviai.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, jog būriuose virtuvėlės labai ankštos ir jose neįsitenka nuteistieji, tačiau, teismas pažymi, kad teisės aktai nedetalizuoja šių patalpų plotų. Nenustačius atsakovo atstovo veiksmuose pažeidimų, pareiškėjo argumentai dėl ankštų virtuvėlių atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose trūko tualetų, praustuvių, pisuarų. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau– ir Normos), patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų. Į bylą atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, 2 sektoriaus 12 būrio sanitariniame mazge įrengta 6 unitazai, 4 pisuarai, prausykloje įrengta 8 praustuvės, 4 kojų plautuvės, (b. l. 50-51). Atsakovas nepateikė duomenų apie ginčo laikotarpiu 12 būryje buvusį nuteistųjų skaičių, tačiau pareiškėjas skunde nurodo, kad būryje buvo 70-90 nuteistųjų, todėl konstatuotina, jog 12 būryje sanitarinių įrenginių buvo pakankamai.

Pareiškėjo teiginius dėl netinkamos patalpų ventiliacijos, netinkamos temperatūros, netinkamo buitinių parazitų naikinimo, negalėjimo vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu, paneigia byloje esantys Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2017-05-03 raštas Nr. 2.2-2449(17.2.338.2.22) (b.l. 12-13), Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2017 m. liepos 17 d. pažyma Nr. 77-2261 (b.l. 50-51), 2016 m. lapkričio 23 d. Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 76-203 (b.l. 74-77), Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalai (b.l. 78-99).

Pareiškėjas skunde pažymėjo, jog maitinimo patalpose, būriuose esančiose virtuvėlėse, baudos izoliatoriaus kamerose nebuvo šilto vandens. Pagal Higienos normos HN 76:2010 (galiojusios iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 27 p. sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje turi būti įrengta šalto ir karšto vandens tiekimo sistema. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusioje naujoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 p. numatyta, jog karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas. Minėtuose teisės aktuose nėra reglamentuota, kad maitinimo patalpose, būriuose esančiose virtuvėlėse, kamerų tipo patalpose turi būti įrengta karšto vandens tiekimo sistema, todėl pareiškėjo argumentai dėl karšto vandens nebuvimo laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjo teigimu, trumpalaikių pasimatymų patalpose neįrengtas sanitarinis mazgas. 2010 m. kovo 30 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 21 p. numatė, jog Pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog sanitarinis mazgas įrengtas prie patalpos, kurioje vyksta trumpalaikiai pasimatymai ir juo pagal poreikį gali pasinaudoti tiek nuteistieji, tiek į pasimatymus atvykę artimieji. Byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo teiginį dėl sanitarinio mazgo neįrengimo trumpalaikių pasimatymo patalpose, todėl pareiškėjo argumentai šioje skundo dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo teigimu, skalbyklos ir džiovyklos patalpos nepritaikytos dideliam nuteistųjų skaičiui, todėl nebuvo galimybės išsiskalbti ir išsidžiovinti skalbinių, baudos izoliatoriuje neteikiamos skalbimo paslaugos. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 67 p. lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 43 p. numato, kad lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 p. numatyta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę gauti išskalbtą patalynę. Tai patvirtina ir Pravieniškių PN direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. V-216 „Dėl patalynės ir drabužių gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriame numatyta galimybė ir sąlygos naudotis asmeninės patalynės, drabužių skalbimo ar dezinfekcijos paslaugomis. Patalynė nuteistiesiems keičiama vieną kartą per savaitę (b. l. 50-51). Asmeninius drabužius nuteistieji gali skalbti ir patys 2-ojo sektoriaus skalbykloje būrio maudymosi laiku (b. l. 50).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad pataisos namai neturi higienos paso, statinio techninio ir energetinio pasų, neįrengti evakuacijos išėjimai.

Į bylą pateikti Pravieniškių PN-AK statinių techniniai pasai (b. l. 105-113), taip pat Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. liepos 29 d. leidimas – higienos pasas Nr. LHP.2-468(17.24.3.4.2.22) ir 2016 m. liepos 29 d. leidimas – higienos pasas Nr. LHP.2-469(17.24.3.4.2.22) (b. l. 101-102, 103-104), patvirtina, jog Pravieniškių PN-AK patalpos atitinka higienos normų reikalavimus. Atsakovo atstovas teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 42) pažymėjo, kad pataisos namai vadovaujasi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr.1-223 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 64 „Dėl bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo ir kai kurių priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios pakeitimo“. Įstaigoje yra sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, yra įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti. Taip pat sudarytos ir suderintos su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais gaisrinės instrukcijos, kurios iškabintos kiekviename būryje. Byloje pateikti Pravieniškių PN žmonių evakavimo planai iš 2 valdybos 12 būrio ir baudos izoliatoriaus bei kamerų tipo patalpų (kuriame laisvės atėmimo bausmę atliko ir pareiškėjas) paneigia pareiškėjo teiginius dėl neįrengtų evakuacinių išėjimų (b. l. 113-114).

Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę užtikrinant jam teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą bei laikantis higienos reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.