Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Z. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 17 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2024 m. lapkričio 29 d. Lietuvos transporto saugos administracijos vyresnysis inspektorius D. V. surašė administracinio nusižengimo protokolą (toliau – ir Protokolas) J. Z. už tai, kad 2024 m. lapkričio 18 d. 00.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., patikrinimo metu nustatyta, kad vairuotojas, po pasinaudoto kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos, pradėjo vairuoti 2024 m. lapkričio 17 d. 13.30 val. ir ne vėliau kaip po šešių 24 val. laiko tarpų, nepasinaudojo kitu, mažiausiai iki 24 val. sutrumpintu, kassavaitinio poilsio laikotarpiu. Ilgiausias kassavaitinio poilsio laikotarpis nuo 2024 m. lapkričio 18 d. 18.23 val. iki 2024 m. lapkričio 19 d. 9.32 val. yra 15.09 val. Kassavaitinio poilsio trukmė per maža 08.51 (D15). Tokie J. Z. veiksmai įvertinti kaip pažeidę Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 651/2006 (toliau – Reglamentas) 8 straipsnio 6 dalies nuostatas ir atitinkantis administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 452 straipsnio 12 dalyje sudėties požymius.

2. 2024 m. gruodžio 20 d. Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiasis specialistas E. V. priėmė nutarimą (toliau – ir Nutarimas), kuriuo J. Z. pagal ANK 452 straipsnio 12 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – 120 Eur baudą.

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. kovo 17 d. nutartimi netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Z. skundo ir Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiojo specialisto 2024 m. gruodžio 20 d. nutarimą paliko nepakeistą.

4. Apeliantas skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

4.1. Teigia, jog Reglamentas neapibrėžia, kas yra privalomas sutrumpintas kassavaitinio poilsio laikotarpis. Pagal Reglamento 4 straipsnį „kassavaitinio poilsio laikotarpis“ – tai kassavaitinis laiko tarpas, per kurį vairuotojas gali laisvai disponuoti savo laiku, apimantis „normalų kassavaitinio poilsio laikotarpį“ arba „sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpį“. „Normalus kassavaitinio poilsio laikotarpis“ – tai ne trumpesnis kaip 45 valandų poilsio laikotarpis, o „sutrumpintas kassavaitinio poilsio laikotarpis“ – tai trumpesnis nei 45 valandų poilsis, kuris Reglamento 8 straipsnio 6 dalyje nustatytomis sąlygomis gali būti sutrumpintas iki minimalaus 24 valandų paeiliui laiko. Šiuo atveju, poilsio laikas 15 val. 9 min. trukęs nuo 2024 m. lapkričio 18 d. 18.23 val. iki 2024 m. lapkričio 19 d. 9.32 val. – kasdienis poilsio laikas.

4.2. Pagal Reglamento 8 straipsnio 2 dalį – per kiekvieną 24 valandų laiko tarpą po prieš tai pasinaudoto kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos vairuotojas turi būti pasinaudojęs kitu kasdienio poilsio laikotarpiu. Jei tame 24 valandų laiko tarpe esantis kasdienio poilsio laikotarpis trunka ne trumpiau kaip 9 valandas, bet yra trumpesnis nei 11 valandų, tai šis kasdienio poilsio laikotarpis laikomas sutrumpintu kasdienio poilsio laikotarpiu. Pagal Reglamento 8 straipsnio 6 dalį – per bet kurias dvi paeiliui einančias savaites vairuotojas turi pasinaudoti mažiausiai: dviem normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais arba vienu reguliariu kassavaitinio poilsio laikotarpiu ir vienu mažiausiai 24 valandų sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu; tačiau sutrumpinimas turi būti kompensuojamas lygiaverčiu poilsiui skirtu laiko tarpu, kuriuo visu iš karto pasinaudojama iki po atitinkamos savaitės praeis trys savaitės. Kassavaitinio poilsio laikotarpis prasideda ne vėliau kaip po šešių 24 valandų laiko tarpų nuo pasinaudoto kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos. Pagal Reglamento 4 straipsnį „savaitė“ – laiko tarpas nuo pirmadienio 00.00 valandų iki sekmadienio 24 valandos. Tai reiškia, kad vairuotojas privalo naudotis kassavaitinio poilsio laikotarpiu nuo pirmadienio 00.00 val. iki sekmadienio 24.00 val. Iš pridedamos savaitės diagramos matyti, kad 46-ąją savaitę, nuo 2024 m. lapkričio 11 d. iki 2024 m. lapkričio 17 d., savaitės poilsis prasidėjo 2024 m. lapkričio 15 d. penktadienį 16.24 ir truko iki sekmadienio 2024 m. lapkričio 17 d. 13.30 val. ir yra 45 val. 5 min; 47-ąją savaitę – nuo šeštadienio 2024 m. lapkričio 23 d. 13.57 val. iki 2024 m. lapkričio 25 d. pirmadienio 14.16 val. ir yra 48 val. 19 min. Pagal Reglamento 8 straipsnio 9 dalį, kassavaitinio poilsio laikotarpis, kuris prasideda vieną savaitę ir baigiasi kitą, gali būti priskirtas vienai ar kitai iš tų savaičių, bet ne abiem. 48-ąją savaitę – nuo 2024 m. lapkričio 29 d. penktadienio 17.09 val. iki 2024 m. gruodžio 1 d. sekmadienio 13.25 val., ir yra 44 val. 16 min. – sutrumpintas kassavaitinio poilsio laikotarpis.

4.3. Taigi, visi kassavaitinio poilsio laikotarpiai atitinka Reglamento 8 straipsnio 6 dalies nuostatas. Kassavaitinio poilsio laikotarpis prasideda ne vėliau kaip po šešių 24 valandų laiko tarpų nuo pasinaudoto kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos. Tai reiškia, kad tarp bet kurių dviejų iš eilės einančių kassavaitinio poilsio laikotarpių yra ne daugiau kaip 144 valandos (6x24 val.). Kaip nurodė teismas, įprastas kassavaitinio poilsio laikas prasidėjo 2024 m. lapkričio 23 d. 13.57 val., t. y. 27 min. vėliau. Jeigu kassavaitinis poilsis prasideda vėliau, viršijamas 144 valandų laikotarpis, t. y. Reglamento 8 straipsnio 6 dalies pažeidimas. Teigia, jog vairuotojui neįmanoma numatyti, kad kassavaitinio poilsio laikas dėl kažkokių priežasčių prasidės vėliau.

5. Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – ir LTSA) atsiliepimu prašo palikti apylinkės teismo nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

5.1. Nurodo, jog 2024 m. lapkričio 29 d. apie 10.40 val., kelyje A1, patikrinimui buvo sustabdyta krovininė transporto priemonė, valst. Nr. NI3053, kurią vairavo apeliantas. Patikrinimo metu nustatyta, kad apeliantas nepasinaudojo mažiausiai 24 valandų sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu. Reglamento 8 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad per bet kurias dvi paeiliui einančias savaites vairuotojas turi pasinaudoti mažiausiai dviem normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais arba vienu reguliariu kassavaitinio poilsio laikotarpiu ir vienu mažiausiai 24 valandų sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu. Taip pat numatyta, kad kassavaitinio poilsio laikotarpis prasideda ne vėliau kaip po šešių 24 val. laiko tarpų nuo pasinaudoto kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos. Tai reiškia, kad vairuotojas atitinkamai gali pasirinkti vieną iš dviejų variantų: 1) pasinaudoti mažiausiai dviem normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais (po mažiausiai 45 val.) arba 2) pasinaudoti vienu reguliariu kassavaitinio poilsio laikotarpiu (mažiausiai 45 val.) ir vienu mažiausiai 24 valandų sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu. Reglamento 4 straipsnio h. p. numatyta, kad „normalus kassavaitinio poilsio laikotarpis“ – tai mažiausiai 45 valandų poilsiui skirtas laiko tarpas, o „sutrumpintas kassvaitinio poilsio laikotarpis – trumpesnis nei 45 valandų poilsiui skirtas laiko tarpas, kuris, laikantis Reglamento 8 straipsnio 6 dalyje nustatytų sąlygų, gali būti sutrumpintas ne daugiau kaip iki 24 paeiliui einančių valandų.

5.2. Iš apelianto (vairuotojo) kortelės kassavaitinės diagramos duomenų matyti, kad apeliantas laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 15 d. 16.24 val., iki 2024 m. lapkričio 17 d. 13.30 val., atliko reguliarų (normalų) 45 valandų kassavaitinį poilsį (kassavaitinės diagramos eilutė l). Vadovaujantis Reglamento 8 straipsnio 6 dalimi, apeliantui po nurodyto kassavaitinio poilsio laikotarpiu ne vėliau kaip po šešių 24 val. laiko tarpų turėjo pasinaudoti arba normaliu kassavaitinio poilsio laikotarpiu (ne mažiau kaip 45 val.), arba sutrumpintu 24 paeiliui einančių valandų kassavaitinio poilsio laikotarpiu. Tai reiškia, kad jeigu jis reguliarų kassavaitinio poilsio laikotarpį pabaigė 2024 m. lapkričio 17 d. 13.30 val., tuomet kitas normalus kassavaitinio poilsio arba sutrumpinto kassavaitinio poilsio laikotarpis turėjo prasidėti ne vėliau kaip 2024 m. lapkričio 23 d. 13.30 val. Iš kassavaitinės diagramos matyti, kad jis per nurodytą laikotarpį neatliko nei normalaus kassavaitinio poilsio (45 val.), nei sutrumpinto 24 val. kassavaitinio poilsio. Taip pat iš diagramos 145 eilutės duomenų matyti, kad jis 45 valandų normalaus kassavaitinio poilsio laikotarpį pradėjo nuo 2024 m. lapkričio 23 d. 13.57 val., tai reiškia, kad normalaus kassavaitinio poilsio laikotarpį pradėjo 27 min. vėliau nei turėjo vadovaujantis Reglamento 8 straipsnio 6 dalimi.

5.3. Atsižvelgus į tai, kad apeliantas nuo 2024 m. lapkričio 17 d. 13.30 val. (kai pasibaigė prieš tai buvęs normalaus kassavaitinio poilsio laikotarpis) per šešių 24 valandų laikotarpį neatliko nei normalaus kassavaitinio poilsio, nei sutrumpinto 24 valandų kassavaitinio poilsio, todėl administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo vertintas ilgiausias turėtas poilsis nurodytu laikotarpiu. Iš kassavaitinės diagramos matyti, kad ilgiausias poilsis buvo nuo 2024 m. lapkričio 18 d. 12.23 val. iki 2024 m. lapkričio 19 d. 9.32 val., kuris sudarė 15.09 val. (kassavaitinės diagramos eilutė 52). Tai reiškia, kad vairuotojui iki sutrumpinto 24 val. kassavaitinio poilsio trūko 8.51 val. Pažymi, kad tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime padaryta rašymo klaida ir klaidingai nurodyta, kad ilgiausias vairuotojo kassavaitinio poilsio laikotarpis nuo 2024 m. lapkričio 18 d. 18.23 val. iki 2024 m. lapkričio 19 d. 19.32 val. yra 15.09 val. Taip pat suklysta paskaičiuojant trūkstamų poilsio minučių skaičių. Tiek iš pateiktos pažeidimų pagal Reglamentą ataskaitos, tiek iš kassavaitinės diagramos matyti, kad ilgiausias poilsis buvo nuo 2024 m. lapkričio 18 d. 18.23 val. iki 2024 m. lapkričio 19 d. 9.32 val. ir sudarė 15.09 val., o trūkstamas laiko tarpas yra 8.51 val. (klaidingai vietoj 9.32 val. buvo nurodyta 19.32 val. ir vietoj 8.51 val. trūkstamo laiko nurodyta 8.31 val.). Visgi, administracija laikosi pozicijos, kad toks klaidos padarymas nesudarė apeliantui kliūčių tinkamai suprasti, kokio pažeidimo padarymu buvo kaltinamas, neapribojo galimybės gintis nuo kaltinimų, teikti paaiškinimus bei skundus. Be to, tokia rašymo klaida nekeičia ir administracinio nusižengimo kvalifikavimo. Daro išvadą, kad teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai apelianto veiką kvalifikavo pagal ANK 452 straipsnio 12 dalį. Apeliantas nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, pagrindžiančių, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai, todėl jo skundas netenkintinas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

7. Apygardos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai ir išsamiai patikrino Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Byloje LTSA surinkti įrodymai ir jų visuma – Kassavaitinė diagrama, kurioje laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 17 d. iki 2024 m. lapkričio 23 d., užfiksuota bylai aktuali vairuotojo J. Z. darbo ir poilsio – kasdienio ir kassavaitinio, trukmė (b. l. 17, 18), pažeidimų pagal Reglamentą ataskaitos (b. l. 14, 15, 16), Protokole ir Nutarime užfiksuoti aktualaus administracinio nusižengimo padarymo duomenys (laikas, vieta, būdas, pažeistos Reglamento nuostatos ir kt.) (b. l. 6–8, 21–22), LTSA atsiliepimas, kuriame pastebima ir paaiškinama Protokole ir Nutarime padaryta laiko rašymo apsirikimo klaida (b. l. 44–47), priešingai nei mano apeliantas, leidžia kaip teisingas ir pagrįstas vertinti apylinkės teismo išvadas, jog:

1) J. Z. nepasinaudojo privalomu pasinaudoti sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu, kuris turėjo trukti bent 24 valandas, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 18 d. 18 val. 23 min. iki 2024 m. lapkričio 19 d. 18 val. 23 min., jam trūko 8 valandų 51 minutės;

2) J. Z. pradėjo vairuoti 2024 m. lapkričio 17 d. 13.30 val., o savo normalų kassavaitinį poilsį pradėjo 2024 m. lapkričio 23 d. 13.57 val., t. y. 27 minutėmis vėliau, nors, vadovaujantis Reglamento 8 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kassavaitinio poilsio laikotarpis turėjo prasidėti ne vėliau kaip po šešių 24 valandų laiko tarpų nuo ankstesnio kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos;

3) J. Z. kassavaitinio poilsio laikotarpis prasidėjo vėliau nei po šešių 24 valandų laiko tarpų nuo ankstesnio kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos, o sutrumpintas kassavaitinio poilsio laikotarpis truko mažiau nei 24 valandas.

9. Apygardos teismo vertinimu, apeliantas gudrauja, teigdamas, jog laikas – 15 val. 9 min., trukęs nuo 2024 m. lapkričio 18 d. 18.23 val. iki 2024 m. lapkričio 19 d. 9.32 val. – kasdienis jo poilsio laikas. Apeliantas nutyli, jog iš kassavaitinės diagramos matyti, kad per nurodytą laikotarpį jis neatliko nei normalaus kassavaitinio poilsio (45 val.), nei sutrumpinto 24 val. kassavaitinio poilsio. Pagal Reglamento 8 straipsnio 6 dalį, per bet kurias dvi paeiliui einančias savaites vairuotojas turi pasinaudoti bent: a) dviem normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais arba b) vienu normaliu kassavaitinio poilsio laikotarpiu ir vienu sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu, kuris trunka bent 24 valandas. Kassavaitinio poilsio laikotarpis prasideda ne vėliau kaip po šešių 24 valandų laiko tarpų nuo ankstesnio kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos. Taigi, vairuotojas gali pasirinkti vieną iš dviejų variantų: 1) pasinaudoti mažiausiai dviem normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais (po mažiausiai 45 val.) arba 2) pasinaudoti vienu reguliariu kassavaitinio poilsio laikotarpiu (mažiausiai 45 val.) ir vienu mažiausiai 24 valandų sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu. Atsižvelgdama į tai, kad J. Z. nuo 2024 m. lapkričio 17 d. 13.30 val. per šešių 24 valandų laikotarpį neatliko nei normalaus kassavaitinio poilsio, nei sutrumpinto 24 valandų kassavaitinio poilsio, LTSA pagrįstai vertino ilgiausią vairuotojo turėtą poilsio trukmę (15 val. 9 min.) nurodytu laikotarpiu.

10. Protokole ir Nutarime padaryta rašymo apsirikimo klaida, t. y. klaidingai nurodytas ilgiausias vairuotojo kassavaitinio poilsio laikotarpis ir suklysta apskaičiuojant trūkstamų poilsio minučių skaičių, tačiau tai J. Z. teisės į gynybą nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nesuvaržė. LTSA atsiliepime į skundą paaiškino tokios rašymo apsirikimo klaidos turinį, o apylinkės teismas pagrįstai į tai atsižvelgė ir patikslino Protokole bei Nutarime nurodytą ilgiausio kassavaitinio poilsio laikotarpį ir sprendė, jog vairuotojo J. Z. kassavaitinio poilsio trukmė šiuo atveju yra per maža 8 val. 51 min.

11. Remdamasis tuo, kas anksčiau išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. J. Z. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai ir teisėtai, Nutarimu jam paskirta administracinė nuobauda yra individualizuota tinkamai. J. Z. skirta 120 Eur bauda, lygi ANK 452 straipsnio 12 dalies sankcijoje numatytam minimaliam tokios nuobaudos dydžiui.

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 17 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.