- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-08
- Bylos Nr.
- ATP-185-245/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu R. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnį 144 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) nuobauda, už tai, kad jis 2015 m. liepos 31 d., apie 22.00 val., viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ esančiame bare „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), užsisakė gėrimų už 9,80 Eur ir juos išgėrė. Pateikus sąskaitą, ją apmokėti atsisakė. Tokiais savo veiksmais barui padarė 9,80 Eur žalą.
Šalies argumentai
R. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad administracinį teisės pažeidimą padarė būdamas nepakaltinamumo būsenoje, nes serga psichikos liga – bipoliniu afektiniu sutrikimu (TLK F31.6). Dėl minėtos ligos jis yra pripažintas neįgaliu asmeniu, jo darbingumas 50 procentų, jam reikalingas pastovus ambulatorinis gydymas. Administracinio teisės pažeidimo padarymo metu buvo ligos paūmėjimas. Sirgdamas bipoliniu afektiniu sutrikimu, jis nesugeba aiškiai mąstyti, atskirti realybę nuo fantazijų, reikšti emocijas, priimti sprendimus, bendrauti su aplinkiniais, nesugeba vykdyti visuomenės keliamų reikalavimų, nesuvokia savo veiksmų ir jų pasekmių. Todėl vadovaujantis ATPK 19 straipsniu ir 250 straipsnio 3 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
R. M. skundas tenkinamas iš dalies.
Analizuojamu atveju ginčo dėl R. M. inkriminuotų veiksmų atlikimo nekyla, objektyvioji administracinio teisės pažeidimo sudėties pusė neginčijama, tačiau apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar pažeidėjas veikė būdamas pakaltinamas, t. y. prašoma detaliau išanalizuoti subjektyvųjį pažeidimo padarymo elementą – asmens kaltę, todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnis).
ATPK 7 straipsnyje nustatyta, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, ir kad administracinė teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis). Atsakomybėn traukiamas asmuo tik tuomet, kai nustatomi visi keturi pažeidimo sudėties elementai, t. y. pažeidimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Atitinkamai ATPK 19 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenos, tai yra nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos. ATPK 250 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukta, kai padaręs priešingą teisei veikimą arba neveikimą asmuo yra nepakaltinamumo būsenos. Taigi, remiantis nurodytomis teisės normomis, jei asmuo veikia nesąmoningai, t. y. neturi valios laisvės, jis negali atsakyti dėl padarytos administracinio teisės pažeidimo požymius turinčios veikos.
Apeliaciniame skunde R. M. nurodė, kad dėl 2015 m. rugpjūčio 15 d. įvykusio įvykio pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-15576-15, kurį atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Kriminalinės policijos skyrius, metu jam buvo paskirta psichiatrinė ekspertizė ir gauta išvada, kad jo priešingas teisei elgesys buvo nulemtas jo ligos. Prie skundo pridėtas teismo psichiatrijos-teismo psichologijos ekspertizės aktas, neįgaliojo pažymėjimo nuorašas, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno VI teritorinio skyriaus rašto nuorašas, pažymos apie gydymąsi nuorašas (b. l. 17, 18, 19, 33-36). Todėl šioje byloje asmens psichinio santykio su veika nustatymas yra reikšmingas kaltės dėl padaryto pažeidimo konstatavimui. Nors aukščiau minėti dokumentai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir teismas negalėjo žinoti apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sveikatos būklę, tačiau šie duomenys yra reikšmingi sprendžiant asmens kaltės klausimą ir turi būti tinkamai įvertinti.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, esant duomenų apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens psichinę ligą, asmens pakaltinamumo klausimas teismo turi būti specialiai tiriamas, t. y. specialių žinių turinčių ekspertų, specialistų pagalba turi būti nustatoma, ar asmuo jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N62-453/2007, N575-73/2008, N556-1489/2008). Todėl, siekiant išsiaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, būtina spręsti R. M. pakaltinamumo klausimą, o esant būtinybei pasitelkti specialistą ar ekspertą.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
R. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, tačiau atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatytos ir įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jo skundas tenkinamas tik iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarimas naikinamas ir byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
R. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylos medžiagą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.