- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-11-29
- Bylos Nr.
- 2A-399
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Audronė Jarackaitė (pran.), Danutė Milašienė
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- BUAB „Jovela“
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Driuko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Jovela“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-2030-28/2005 pagal ieškovo BUAB „Jovela“ ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. vasario 8 d. nutartimi iškėlė BUAB „Jovela“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė A. Danilevičienę.
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Jovela“ pareiškė ieškinį atsakovui A. S. , prašydamas teismo priteisti iš atsakovo 7 488,84 Lt žalos atlyginimo ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ); Akcinių bendrovių įstatymas (toliau – ABĮ); CK 6.246 str., 6.249 str., 6.251 str., 6.263 str.). Ieškovas nurodė, kad bankroto administratorius, patikrinęs įmonės finansinius dokumentus, nustatė, jog BUAB „Jovela“ buvęs vadovas (atsakovas), neturėdamas teisės, po bankroto bylos iškėlimo apmokėjo sąskaitas-faktūras, išrašytas BUAB „Gezela“, kuriai 2002 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla, o 2003 m. balandžio 11 d. BUAB „Jovela“ direktorius (atsakovas) nepagrįstai priėmė įsakymą, kuriuo BUAB „Jovela“ perėmė BUAB „Gezela“ skolas tiekėjams, užsakovams ir partneriams. Atsakovas priėmė minėtas sąskaitas-faktūras, pasirašė jas ir kasos išlaidų orderius. BUAB „Gezela“ buhalterinėje apskaitoje ieškovo apmokėtų sąskaitų nėra. Ieškovas prašė, atsakovui pažeidus CPK 142 straipsnio ketvirtos dalies reikalavimą, nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, priimti sprendimą už akių.
Vilniaus apygardos teismas 2005-06-22 išsiuntė pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, kurį atsakovas 2005-06-28 priėmė (b.l. 70), tačiau nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu už akių, priimtu rašytinio proceso tvarka, atmetė ieškinį. Teismas nurodė, jog pagal ABĮ 38 straipsnio dvyliktą dalį, jei administracijos vadovas sudarė sandorį, viršydamas savo kompetenciją, normalią ūkinę riziką ar atliko kitus neteisėtus veiksmus ir tuo bendrovei padarė žalos (įskaitant ir negautą pelną) arba dėl to šie asmenys gauna tiesioginės ar netiesioginės naudos bendrovės ar jos akcininkų sąskaita, bendrovė ir bendrovės akcininkas ar akcininkai turi teisę teismine tvarka reikalauti atlyginti dėl tokio sandorio arba tokių veiksmų patirtą žalą (įskaitant ir negautą pelną), o pagal to paties straipsnio 13 punktą, administracijos vadovas, sudaręs sandorį, viršydamas savo kompetenciją, yra subsidiariai atsakingas, jei trečiojo asmens reikalavimas nebūna patenkintas iš įmonės. Teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatavo, kad reikalavimas turi būti iš pradžių pareikštas įmonei BUAB „Jovela“ ir tik po to – jos buvusiam vadovui (atsakovui), todėl ieškovui nepateikus įrodymų, jog laikytasi nustatytos tvarkos, ieškinys pagal pareikštą reikalavimą netenkintinas.
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Jovela“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą - patenkinti ieškinį. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, nes ieškovui iškėlus bankroto bylą dėl įmonės nemokumo, konstatuota, jog įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti su kreditoriais ir reikalavimas dėl žalos atlyginimo negalės būti patenkintas iš ieškovo turto, todėl būtina taikyti administracijos vadovo atsakomybę reglamentuojančias teisės normas ir iš atsakovo priteisti ieškovui padarytą žalą. Pagal CK 6.246 straipsnio pirmą dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Apeliantas nurodo, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriuos draudžia atlikti įstatymai, t.y., vykdydamas finansines prievoles, neįvykdytas iki BUAB „Gezela“ bankroto bylos iškėlimo, pažeidė ĮBĮ 10 straipsnio septintos dalies 3 punktą, tuo padarydamas ieškovui BUAB „Jovela“ žalos. Be to, civilinio proceso įstatymai nenumato asmeniui galimybės reikšti ieškinį sau pačiam.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir nurodo, jog iškėlus ieškovui UAB „Jovela“ bankroto bylą, jokie finansiniai pavedimai nebuvo vykdomi. Iki bankroto bylos iškėlimo ieškovas negalėjo veikti pagal bankrutuojančios įmonės veiklą reglamentuojančius įstatymus, o galiojantys akcinių bendrovių veiklą reglamentavę įstatymai nenumatė draudimo apmokėti kito asmens prievoles, todėl UAB „Jovela“ direktoriaus 2003 m. balandžio 11 d. įsakymas Nr.09 yra galiojantis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, dėl ko teismo sprendimu, priimtu už akių, galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl teismo sprendimas negali būti paliktas galioti.
Apygardos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens vadovo materialinę atsakomybę už įmonei padarytą žalą, tarpe jų ABĮ 38 straipsnį (2002-12-29 redakcija).
Pagal sandorių sudarymo metu galiojusio ABĮ 38 straipsnio dvyliktąją dalį, jei įmonės administracijos vadovas ar jo pavaduotojas sudarė sandorį viršydamas savo kompetenciją, normalią ūkinę riziką ar atliko kitus neteisėtus veiksmus ir tuo padarė bendrovei žalos (įskaitant ir negautą pelną) arba dėl to šie asmenys gauna tiesioginės ar netiesioginės naudos bendrovės ar jos akcininkų sąskaita, bendrovė ar akcininkai turi teisę teismine tvarka reikalauti atlyginti dėl tokio sandorio arba tokių veiksmų patirtą žalą (įskaitant ir negautą pelną).
Be to, CK 2.87 straipsnis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 str. 7 d.), o pagal CK 6.246 straipsnio pirmąją dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
ĮBĮ 11 straipsnio trečioji dalis nustato, kad bankroto administratorius valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuoja (3 p.), atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme (9 p.), gina visų įmonės kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus (14 p.). Pagal CPK 51, 55 straipsnius juridinį asmenį teisme atstovauja jo valdymo organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymus ar steigimo dokumentus, o bankroto administratorius atstovauja teisme bankrutuojančią įmonę pagal ĮBĮ nuostatas, remdamasis teismo sprendimu, kuriuo jis paskiriamas administruoti bankrutuojančią įmonę, bei pavedimo sutartimi, sudaryta su bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo pirmininku (ĮBĮ 11 str. 3 d. 9 p., 23 str. 10 p.).
Taigi bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, turi teisę pareikšti teisme ieškinius aukščiau nurodytais pagrindais buvusiems bankrutuojančios įmonės darbuotojams dėl jų veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo (ĮBĮ 11 str. 3 d. 9 p., 14 p., 15 str. 3 d.; CPK 42 str., 51-55 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 „Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose“ 11 p.). Todėl neturi pagrindo teismo išvada, jog bankrutuojančios įmonės administratorius turi pareikšti ieškinį bankrutuojančiai įmonei, o po to jos buvusiam vadovui, kadangi tokia išvada neatitinka faktinių aplinkybių bei įstatymo.
Apygardos teismas, klaidingai taikydamas materialinės teisės normą, padarė neteisingą išvadą, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į buvusį ieškovo administracijos vadovą. Pagal CPK 285 straipsnio antrąją dalį, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, tačiau šiuo atveju teismas neatliko net ir formalaus byloje esančių įrodymų vertinimo, t.y. neatskleidė bylos esmės, nes, netinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, visiškai nesiėmė vertinti faktinių bylos aplinkybių, susijusių su ginčo objektu. Be to, atsakovas apeliacinės instancijos teisme nurodė duomenis apie aplinkybes, reikšmingas bylos esmei atskleisti ir bylai teisingai išspręsti, tarpe jų, jog BUAB „Jovela“ ne tik apmokėjo sąskaitas-faktūras, išrašytas BUAB „Gezela“, bet ir gavo jose nurodytas prekes (b.l.98). Šios aplinkybės taip pat nebuvo vertinamos, priimant sprendimą pirmosios instancijos teisme.
Dėl paminėtinų motyvų darytina išvada, jog teismas neatskleidė bylos esmės, o pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į CPK įtvirtintą ribotos apeliacijos modelį, negalėdamas pakeisti pirmosios instancijos teismo ir vykdyti jo funkcijų bei pašalinti nurodytų pažeidimų, panaikina teismo sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti tam pačiam apygardos teismui (CPK 330 str., 327 str. 1 d. 2 p.)
Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, bankrutuojančios įmonės prašymu priimdamas sprendimą už akių CPK 142 straipsnio ketvirtosios dalies, CPK 285 straipsnio nustatyta tvarka, pateiktų įrodymų tikrumo nevertina, tačiau nustatęs, jog byloje pateiktų įrodymų turinys nepatvirtina ieškinio pagrįstumo, t.y., kad pateiktų įrodymų nepakanka išspręsti bylą už akių, turėtų būti aktyvus ir paskirti bylą nagrinėti iš esmės teismo posėdyje, kuriame byla būtų nagrinėjama pagal CPK taisykles, o įrodymai renkami, tiriami ir vertinami pagal CPK 177-180, 183, 185 straipsnių nuostatas (CPK 250 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 „Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose“ 6 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą tam pačiam apygardos teismui nagrinėti iš naujo.