Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos PlusPlus Capital AS pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, skolininkas R. B., suinteresuoti asmenys byloje: V. B., antstolė Nijolė Jutkienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

3. Prašymas (pareiškimas) teismui pateiktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 667 straipsniu (dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo), nagrinėtinas CPK 593 straipsnio nustatyta tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims per 7 dienas nuo jo priėmimo dienos rašytinio proceso tvarka.

4. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad antstolė Nijolė Jutkienė vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 327,76 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš R. B. išieškotojo PlusPlus Capital AS naudai pagal 2019 m. gruodžio 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-9972-1104/2019. Skola neišieškota, nes skolininkas niekur nedirba, pajamų ar turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, nėra (el. b. l. 1-3). Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad skolininko sutuoktinė V. B. gauna su darbo santykiais susijusias pajamas iš (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasario 4 d. turto arešto aktu Nr. B-22-92-56 antstolė areštavo skolininko sutuoktinės V. B. turtą – gaunamą darbo užmokestį. Vedybų sutarčių registro 2022 m. vasario 4 d. duomenimis, įrašų apie V. B. ir R. B. sudarytas galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis nėra.

5. Įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnis). Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (žr. pvz. LAT 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-484/2005). Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (dalinės ar solidariosios) (žr. pvz. LAT 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/ 2008). Pažymėtina, kad šiuo atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar skolininko sutuoktinio asmeninio turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

7. Sprendžiant klausimą dėl išieškojimo iš bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto, svarbu nustatyti turto teisinį režimą. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu (žr. pvz. LAT 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012, p. 41). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (žr. pvz. LAT 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, p. 41).

8. Nagrinėjamu atveju prieš atliekant priverstinius vykdymo veiksmus buvo nustatyta, kad skolininkas asmeninio turto, kuris užtikrintų skolos išieškojimą, neturi, todėl išieškojimas buvo nukreiptas į skolininko sutuoktinės gaunamas su darbo santykiais susijusias pajamas ir pasiūlyta išieškotojui kreiptis į teismą dėl turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, dalies nustatymo. Skolininkui ir suinteresuotam asmeniui, skolininko sutuoktinei V. B. išsiųstas 2022 m. vasario 7 d. pasiūlymas dėl turto dalies nustatymo Nr. S-22-92-2045. 2022 m. kovo 21 d. patvarkymu Nr. S-22-92-4624 antstolė pasiūlė išieškotojui per 30 dienų kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo iš sutuoktinės pajamų. Išieškotojas, nepraleisdamas nustatyto termino, kreipėsi su prašymu į teismą, kuriuo prašo nustatyti, kad skolininkui R. B. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su V. B. priklauso ½ dalį jo sutuoktinės V. B. gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų

9. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta dar viena prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

10. Nagrinėjamu atveju prezumpcijos, įtvirtintos CK 3.88 straipsnio 2 dalyje ir CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, nėra nuginčytos, be to, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), todėl išdėstytų argumentų pagrindu teismas tenkina pareiškėjos PlusPlus Capital AS pareiškimą iš dalies dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo – nustato, kad skolininkui R. B. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine V. B. priklauso ½ dalis sutuoktinės V. B. su darbo santykiais susijusių pajamų, gaunamų iš (duomenys neskelbtini).

11. Kaip minėta antstolis turi aprašyti bendrą turtą, tai yra realų ir egzistuojantį arešto metu, kas sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nagrinėjamu metu, antstolė 2022 m. balandžio 4 d. turto arešto aktu Nr. B-22-92-56 areštavo R. B. priklausančias turtines teises į pinigines lėšas, gautas sutuoktinės V. B. vardu. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį teismas pareiškėjos prašymu sprendžia tik dėl skolininko turto dalies nustatymo konkrečiame bendrame su kitais asmenimis turte, kuris yra areštuotas ir aprašytas antstolio, o ne dėl bet kokio esamo / būsimo turto. Taip pat pažymėtina ir tai, jog CPK 267 straipsnis nustato, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą CPK 262 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 267 straipsnį draudžiama priimti sąlyginius sprendimus, sprendimai turi būti besąlyginiai. Sąlyginiai sprendimai negali būti priimami, nes jais neišsprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas ir tuo taip pat paneigiamas teismo sprendimo privalomumo principas (CPK 18 straipsnis).

12. Atsižvelgiant į tai, jog antstolė 2022 m. balandžio 4 d. turto arešto aktu Nr. B-22-92-56 areštavo ½ skolininko sutuoktinės V. B. ½ dalį darbo užmokesčio, gaunamo (duomenys neskelbtini), be to, sąlyginį teismo sprendimo priėmimą draudžia CPK 267 straipsnis, nes tokios nutarties vykdymas priklausys nuo sąlygos, tai yra nuo gautinų pajamų, atsiradimo, todėl likusioje dalyje pareiškėjos prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593, 666-667, 290-292 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos PlusPlus Capital AS prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso ½ dalis V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su darbo santykiais susijusių pajamų, gaunamų iš (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje pareiškimo netenkinti.

Teismo nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Nijolei Jutkienei vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.