Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn R. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn R. K. skundą institucijai, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Palangos miesto policijos komisariatui dėl 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007-12-19 Palangos miesto policijos komisariato nutarimu R. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi iki 2008-01-01) ir jam paskirta administracinė nuobauda - 2000 litų bauda ir atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 24 mėnesiams. Administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2007-12-14 apie 14⁴⁶, Palangos mieste, Laukų gatvėje, vairavo automobilį Renault Master, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) neblaivus - būdamas vidutinio girtumo laipsnio (2.01 promilių). Tuo pažeidė KET 68 punkto reikalavimus. Nagrinėjant bylą nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

R. K. pripažįsta teisės pažeidimo įvykdymo faktą, prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, sumažinti paskirtąją piniginę baudą. Skundą grindžia tuo, kad pažeidimo įvykdymo dieną gimė dukra, todėl būdamas pakilios nuotaikos, švęsdamas su draugu įsimintiną įvykį, išgėrė alkoholinių gėrimų. Apie 14:30 val. pastebėjęs, kad automobilių stovėjimo aikštelėje atsirado laisvų vietų, nusprendė pastatyti automobilį arčiau namų, kuriuo važiavo tik apie 25 metrus ir realaus pavojaus niekam nesukėlė.

Be to vykdo individualią veiklą susijusią su transporto paslaugų teikimu (keleivių pervežimu), yra sudaręs sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) dėl darbuotojų pervežimo. Ši veikla yra jo pajamų šaltinis, todėl netekus teisės vairuoti transporto priemones šeima neteks pajamų pragyvenimui. Taip pat pažymi, kad yra paėmęs paskolą iš banko įstaigos būsto įsigijimui, todėl paskyrus nuobaudą susijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, negalės tęsti veiklos, negalės vykdyti įsipareigojimų banko įstaigai.

- pakeisti 2007-12-19 Palangos miesto policijos komisariato nutarimą ir neskirti administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o paskirtą administracinę nuobaudą – 2000 litų baudą, sumažinti iki 1000 litų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Įrodymai, kuriais grindžiamas teisės pažeidimas yra administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga (b.l. 13-21). 2007-12-19 nutarimas dėl veikos apimties ir kvalifikacijos neskundžiamas, teismas aplinkybių keliančių abejonių veikos kvalifikacija ar pačio pažeidimo įvykdymu, nenustatė, todėl nutarime konstatuotos aplinkybės laikomos įrodytomis, veika atitinkanti teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 2 dalies požymius.

Skundu prašoma netaikyti vienos iš privalomosios administracinės nuobaudos - specialiosios teisės atėmimo, prašymas grindžiamas profesinės veiklos pobūdžiu, asmeninių poreikių tenkinimu. Taip pat skundu prašoma sumažinti paskirtąją piniginę baudą iki 1000 litų. Todėl būtina analizuoti ar R. K. nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas švelnesnės administracinės atsakomybės, nei numato įstatymas, taikymui

Sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Ginčijamu nutarimu nurodoma, kad nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę skirtas baudos maksimalus dydis, bei sankcijoje numatytos specialiosios teisės atėmimo maksimali trukmė. Kaip matyti iš KET pažeidimų suvestinės, R. K. 2007-04-24 nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį ir paskirta 75 litų bauda, 2007-10-04 nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį ir paskirta 225 litų bauda. Taigi pagal ATPK 36 straipsnio nuostatas šios nuobaudos pažeidimo įvykdymo metu buvo galiojančios ir pagrįstai ginčijamo nutarimo priėmimo metu pripažintos, kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kadangi pakartotinai per vienerius metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2001 m. gruodžio 12 d. LVAT konsultacija Nr.137). Šiuo atveju tiek baudos dydis, tiek specialiosios teisės atėmimo trukmė paskirta atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl bauda skirta pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, jos dydį nuo vidurkio didinant iki maksimumo, kaip tai numato ATPK 30² straipsnio 1 dalies nuostatos, o specialiosios teisės atėmimo trukmė įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę kaip nelinkusio daryti išvadų dėl ankstesniųjų sankcijų taikymo. Taigi, paskirtoji administracinė nuobauda ir jos dydis yra pagrįstas argumentais ir administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančiomis taisyklėmis.

Teismui pateikti įrodymai, kuriais grindžiamas skundas ir prašoma netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, bei sumažinti paskirtąją piniginę baudą t.y. pažyma apie individualios veiklos pobūdį, sutartines prievoles dėl keleivių vežimo, šeimynines aplinkybes ir kreditorinius įsiskolinimus bankui, nėra vertinami kaip objektyvūs įrodymai ir faktiniai duomenys, kurie sąlygotų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymą ir paskirtosios baudos dydžio sumažinimą. Pateikti įrodymai tik patvirtina R. K. veiklos pobūdį, šeimyninę padėtį, tačiau jokios naujos informacijos apie asmenį, kuri būtų neįvertinta skiriant administracinę nuobaudą, nėra teikiama, o paminėtais įrodymais grindžiamos aplinkybės nėra svarbios nagrinėjamos bylos kontekste. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningą teisminę praktiką yra nurodęs, kad transporto priemones vairavusiems neblaiviems vairuotojams, teisė vairuoti transporto priemones taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, neturėtų būti grąžinama (Žr. Pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N15-18/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1524/2007).

Tai, kad vairuotojo pažymėjimas būtinas dėl profesinės veiklos, taipogi savaime nėra pagrindas netaikyti administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kadangi nei įstatymas nei kiti teisės aktai nenumato tokių išimčių. Teismas vertinamaisiais kriterijais pripažindamas darbo specifiką, asmens poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemonę asmeninių reikmių tenkinimui, kaip aplinkybes eliminuojančias specialiosios teisės atėmimo taikymą, pažeistų Konstitucijoje įtvirtintą nediskriminavimo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principą, suteiktų atskirai asmenų kategorijai išskirtinį statusą. Skunde įvardinti pagrindai nesuteikia jokio pagrindo administracinei atsakomybei švelninti, todėl nurodomos aplinkybės nėra reikšmingos. Įstatymo leidėjas už minimą veiką, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, yra numatęs griežtas sankcijas ir šių sankcijų taikymas yra realaus, o ne formalaus pobūdžio, todėl teismas negali formalų gailėjimąsi dėl pažeidimo, siekiant išvengti griežtesnės atsakomybės ir aplinkybes, kurios yra kasdienio realaus gyvenimo faktai, sutinkami kiekvieno asmens veikloje (poreikis vairuoti automobilį), pripažinti jas kaip suteikiančias pagrindą švelnesnės nei numatyta sankcijoje atsakomybės taikymui.

2007-10-17 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pasitarime aprobuotas „Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose, iškeltose pagal ATPK 126 straipsnio 1, 2 ir 3 dalį, apibendrinimas“ (www.lvat.lt), kurio 4.1.1 punkte nurodyta, kad vairavimo, esant vairuotojui neblaiviam, veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o šios normos taikymui pakankama konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens. Todėl nėra reikšmingi R. K. paaiškinimai dėl automobiliu nuvažiuoto atstumo ir nuvažiuotas atstumas negali būti vertinama kaip aplinkybė leidžianti taikyti švelnesnę atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys, kad R. K., jo teigimu važiuodamas trumpą atstumą, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, nes būtent kitos transporto priemonės vairuotojas dėl jo veiksmų kreipėsi pagalbos į policijos įstaigą ir tai patvirtina jo paaiškinimas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b.l.15;18).

ATPK 126 straipsnyje numatytos veikos yra padaromas tik tyčia (ATPK 10 straipsnis), todėl asmuo, kurio profesinė veikla ir gaunamos pajamos siejamos su transporto priemonių vairavimu, pažeisdamas KET 68 punkto imperatyvų reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviam, ir žinodamas, kad už šį pažeidimą numatomas specialiosios teisės atėmimas, privalo suvokti ir numatyti savo elgesio pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, o tuo pačiu ir kitiems eismo dalyviams. Todėl akivaizdu, kad administracinės nuobaudos tikslas ir yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiant prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Išimtis galėtų būti taikoma tik nustačius, kad pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnyje numatytos nuobaudos švelninimo taisyklės. Tam būtinos išskirtinės atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tokios aplinkybės nagrinėjamojoje byloje nenustatytos. Aukščiau nutartyje paminėto LVAT apibendrinimo 9.3 punktas, kuriuo aptariamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio taikymas, R. K. skunde įvardintų aplinkybių nepripažįsta kaip pakankamo pagrindo švelnesnės nei numatyta įstatyme atsakomybės taikymui, todėl teisinių prielaidų ir pagrindų jo atsakomybės švelninimui nenustatyta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 2 d. išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. N18-1003/2007 akcentavo, kad vertinant pažeidimo aplinkybes būtina atsižvelgti į tokio pobūdžio pažeidimų pavojingumą, į eismo įvykių gausą ir jų skaudžias pasekmes ir vien simbolinės nuobaudos paskyrimas negali sudaryti sąlygų pasiekti nuobaudos taikymo tikslams. Taigi kaip jau minėta nutartyje, švelnesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas šioje administracinėje byloje prieštarautų ATPK 1 straipsnio ir 20 straipsnio nuostatoms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

2007 m. gruodžio 19 d. Palangos miesto policijos komisariato nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo administracinėje byloje Nr. F 021431 palikti nepakeistu ir R. K. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, jį paduodant apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.