Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Ž. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. V., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), direktorius, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m. bendrovės metinių ataskaitų rinkinio, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Tokiais veiksmais Ž. V. padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas Ž. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo pripažįsta. Parodė, kad tokia situacija susiklostė dėl įmonės veiklos ypatumų. Būna, kad apskaitos dokumentų gavimas užtrunka – paprastai važtaraščius gauna per tris savaites, tačiau pasitaiko, kad užtrunka metus. Kitas dalykas – tiekėjų skolos, kurios formaliai nėra beviltiškos, bet realiai jų išieškojimas neatsipirktų. Jų apskaitą tvarko apskaitos įmonė, ji ir reikalauja, kad dokumentų būtų laukiama. Visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame būtų tvirtinama finansinės atskaitomybė, formaliai turėjo vykti 2019 m. balandžio mėn., tačiau susirinkimai vyksta pagal poreikį. Akcininkų susirinkimas įvyko rugsėjį, tada buvo patvirtinta finansinė atskaitomybė ir ji pateikta registrui. Į pažeidimą atkreipė dėmesį, ėmėsi priemonių, kad tokie pažeidimai nesikartotų, pakeitė procedūras įmonėje ir pan.

Motyvuojamoji dalis

ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ir už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120, 123 ir 127 p., juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi vykti ne vėliau kaip per 4 mėn. nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo apie UAB (duomenys neskelbtini) duomenimis, bendrovės finansinių metų pradžia yra sausio 1 d., o finansinių metų pabaiga yra gruodžio 31 d. (b. l. 4-10).

Ž. V. 2019-09-30 paaiškinimo duomenimis, nepateikė Registrų centrui metinių finansinių ataskaitų rinkinių už 2018 m., dėl transporto įmonėms būdingų specifinių apskaitos ypatumų, komplikuoto įsigytų iš tiekėjų paslaugų įrodymų gavimo (vežėjai nesiunčia arba siunčia labai pavėluotai, paslaugos suteikimo įrodymus, jie atskirais atvejais būna nekokybiški ir nepriimtini). Jie taiko alternatyvius įrodymų gavimo kelius, tačiau jie ne visada duoda norimą rezultatą. Teigė, kad situacija apmaudi, apgailestauja dėl pažeidimo, ėmėsi priemonių dėl pažeidimo šalinimo, o taip pat sisteminių korekcijų, kad ateityje tai nepasikartotų (b. l. 3).

Iš administracinio nusižengimo byloje surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo ištirtų duomenų, daroma išvada, kad Ž. V., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, turėdamas pareigą Juridinių asmenų registro tvarkytojui įstatymų nustatyti laiku pateikti bendrovės metinių ataskaitų rinkinius, to nepadarė. Būtent toks įstatymų tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Rašytiniame paaiškinime nurodytos vėlavimo priežastys nešalina atsakomybės, nes jos nesudarė objektyvių kliūčių laiku įvykdyti įstatymuose nustatytas pareigas.

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą – pažeidimas buvo pašalintas, tad jis realios žalos nesukėlė, į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – nusižengimas padarytas neatsargiai, bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius Ž. V. – teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis. Ž. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, A. U. skirtina minimali ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta bauda. Ž. V. prašė teismo skirti mažesnę, nei ANK nustatyta nuobaudą, tačiau švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali skirti tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, kad įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. Šioje byloje jokių išskirtinių aplinkybių nenustatyta, jų nenurodė ir atsakomybėn traukiamas asmuo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Ž. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 200 (dviejų šimtų) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –19106250392 ir įmokos kodą - 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.