Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Jakubonienės, Lino Šiukštos, nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam A. K. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. A. K. Šiaulių apygardos teismo 1995 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 1961 m. baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalyje, 105 straipsnio 8 punkte, atitinkamai už tai, kad jis Radviliškio mieste iš sandėliuko pagrobė A. B. 272,7 Lt vertės turtą, be to, jis (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, įsibraudamas į gyvenamąją patalpą, užpuolė F. S. ir, suduodamas ne mažiau 11 smūgių kirviu į galvą ir į veidą, tyčia, dėl savanaudiškų paskatų nužudė F. S.. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – mirties bausmė su turto konfiskavimu.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 1995 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 1995 m. balandžio 14 d. nuosprendis pakeistas. A. K. pripažintas kaltu pagal 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 1995 m. sausio 1 d.) ir 105 straipsnio 8 punktą bei jis nuteistas atitinkamai laisvės atėmimu 5 metams be turto konfiskavimo ir išimtine mirties bausme sušaudant. Vadovaujantis 1961 m. BK 24 straipsnio 4 dalimi, mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

8.2. Teisėjų kolegija, nekeisdama nuteistajam A. K. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės terminuotu laisvės atėmimu, visiškai pagrįstai akcentavo aplinkybę, kad jau būdamas nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos, nuteistasis bausmės atlikimo vietoje pasikėsino nužudyti kitą nuteistąjį. Taip pat pagrįstai ir tinkamai vertino tai, kad nuteistajam paskutinė nuobauda buvo skirta 2023 m. vasario mėn., kas pagrįstai leido teisėjų kolegijai abejoti sėkminga bausmės sušvelninimo A. K. galimybe. Svarbu pažymėti, kad ir pačiame Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko teikime atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo elgesyje vis dar yra ryškių rimtos žalos rizikos požymių – aukšta didelės žalos rizika tiek laisvės atėmimo vietoje, tiek ir laisvėje. Taigi, tenkinti nuteistojo skundą nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

10. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktą A. K. asmens bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, nuteistojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta išsamiai išanalizavus ir tinkamai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl A. K. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tinkamai aiškino ir taikė BK nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

11. Nuteistasis A. K. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau nei dvidešimt metų (bausmės pradžia –1994 m. gruodžio 5 d, tačiau 2005 m. balandžio 24 d. padarius naują tyčinę nusikalstamą veiką bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo tyčinio nusikaltimo padarymo dienos (BK 51 straipsnio 4 dalis)). Be to, jis pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme (teikimo b. l. 3). Tačiau, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, vien minėto kriterijaus nepakanka. Privaloma įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui, ir, esant būtinybei, apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens. Pažymėtina, kad vien ilgas buvimo laisvės atėmimo vietoje terminas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai buvo pasiekti, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas, nebėra tiek pavojingas visuomenei ir galėtų būti toliau taisomas atliekant terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, Nr. 130/10 ir Nr. 3896/10).

12. Žemesnysis teismas, spręsdamas dėl nuteistajam skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, laikėsi BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatų ir tinkamai įvertino visų reikšmingų aplinkybių visetą, teisėjų kolegija nesutikti su teismo atliktu vertinimu neturi pagrindo. Nuteistojo asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. šiuo metu laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka paprastosios grupės, uždaro režimo sąlygomis. Per bausmės atlikimo laikotarpį jis 32 kartus skatintas, paskutinį kartą 2024 m. birželio 18 d. už gerą elgesį ir sąžiningą darbą (t. 3, d. 2, b. l. 199). Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Pagal 2016 m. spalio 20 d. sudarytą ir 2024 m. gruodžio 3 d. koreguotą individualios resocializacijos planą numatyta, kad nuteistasis turi dalyvauti pozityvaus užimtumo programose ne mažiau kaip 1 kartą per mėnesį, dalyvauti pykčio valdymo programoje, dalyvauti motyvaciniame/prevenciniame pokalbyje siekiant didinti vidinę motyvaciją laikytis taisyklių ir įstatymų. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, individualiai užsiima modulinių origami gamyba, dalyvauja pykčio valdymo programoje, tačiau ji dar nėra baigta, taip pat dalyvavo motyvaciniame pokalbyje, yra motyvuotas laikytis įstatymų ir įstaigoje nustatytos tvarkos (t. 3, d. 2, b. l. 201–204). Aptartos aplinkybės, teigiamai apibūdinančios nuteistąjį, rodo, kad A. K. stengiasi keisti savo elgesį teigiama linkme. Tai iš esmės konstatuota ir skundžiamoje nutartyje. Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius per visą bausmės vykdymo laikotarpį atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu nėra pakankama paskirtos bausmės švelninimui.

13. Nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka nuo 1994 m. gruodžio 5 d. Nors per visą buvimo įkalinimo įstaigoje laikotarpį nuteistasis padarė tik du pažeidimus – 2021 m. spalio 10 d. ir 2023 m. vasario 17 d., jam skirtos nuobaudos už uždraustų daiktų laikymą (mobilųjį telefoną ir SD kortelę), tačiau byloje esančios nuteistąjį apibūdinančios charakteristikos leidžia spręsti, jog realus teigiamas nuteistojo asmenybės pokytis pradėjo ryškėti tik pastaraisiais bausmės atlikimo metais. 1997–1998 m. laikotarpiu nuteistasis įkalinimo įstaigų administracijos buvo vertinamas patenkinamai, kaip nepažeidžiantis vidaus elgesio taisyklių, tačiau nepasižymintis tvarkingumu, su teismo nuosprendžiu nesutiko, manė, kad jis yra per griežtas, į auklėjamojo pobūdžio priemones reagavo abejingai. Nuo 1999 m. vertinamas patenkinamai, į auklėjamąsias priemones reagavo patenkinamai, 2000–2004 m. charakterizuojamas teigiamai, nuobaudų neturėjo, sistemingai skatintas, apibūdintas kaip lengvai pasiduodantis kitų įtakai, linkęs į ekstraversiją, emocinius „sprogimus“, pastebimas silpnavališkumas (t. 1, d. 2, b. l. 23, 26, 46, 51, 59, 73, 82, 84). 2005 m. perkėlus nuteistąjį į (duomenys neskelbtini) kalėjimą, kalėjimo administracijos vertinamas patenkinamai, nurodyta, jog būryje adaptavosi sunkiai, atvykus į būrį pradėjo reikalauti išskirtinių sąlygų, nepagarbiai bendravo su administracija, buvo konfliktiškas, agresyvus, grubus, impulsyvus (t. 1, d. 2, b. l. 93). 2005 m. balandžio 24 d. A. K. padarė naują itin pavojingą nusikalstamą veiką – kartu su bendrininku įkalinimo įstaigoje pasikėsino nužudyti kitą nuteistąjį durdami jam peiliu, suduodami smūgius pagaliu, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Veikos nebaigė, kadangi nukentėjusiajam pavyko pabėgti ir jis aktyviai priešinosi (t. 1, d. 1, b. l. 53–61). Šios nusikalstamos veikos motyvu nuteistasis nurodė norą būti perkeltam iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo į Lukiškių kalėjimą. 2011–2012 m. nuteistasis charakterizuojamas patenkinamai, darbe charakterizuojamas teigiamai, vengia konfliktų, į socialinės reabilitacijos priemones reaguoja patenkinamai, 2012 m. vertinamas patenkinamai, dirba (d. 2, b. l. 35, 50). 2019 m. charakterizuojamas patenkinamai, nurodoma, kad nuteistasis dirba, su administracijos darbuotojais yra taktiškas, tačiau jam nepalankiose situacijose elgiasi impulsyviai, tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais normalūs. Savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta pilnai, tačiau nusikalstamo elgesio nevertina kritiškai (d. 2, b. l. 183). 2020 m. charakteristikoje vertinamas teigiamai, nurodoma, jog šiuo metu vyksta skyrybų procesas su sutuoktine, o po jo planuoja vesti kitą gyvenimo draugę. Nurodoma, jog nuteistasis noriai dirba, per metus 4 kartus skatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, į socialinės reabilitacijos programos priemones reaguoja teigiamai (t. 3, d. 2, b. l. 66). Šiuo metu socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistojo emocinė būsena reikšmingai pakitusi, elgesys labiau pozityvus, tačiau vis dar yra pastebimos ūmios emocinės reakcijos. Taigi, nors šiuo metu stebimas teigiamas nuteistojo elgesio pokytis, tačiau nuo bausmės pradžios į auklėjamąsias priemones jis reagavo abejingai arba patenkinamai ir tik du metus viso bausmės atlikimo laiko elgiasi nepriekaištingai, todėl aptarti duomenys leidžia pripažinti, jog nuteistojo elgesio keitimas, kuris yra sudėtingas ir ilgą laiko tarpą vykstantis procesas, šiuo metu dar nėra pakankamas, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

14. Nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas taip pat yra viena iš aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu. Ši rizika vertinama atsižvelgiant ir į konkretaus nuteistojo socialinio tyrimo išvadą. Teismui pateiktoje 2025 m. gegužės 16 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą taikant OASys metodiką, A. K. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro kriminogeniniai veiksniai, kurie skirstomi į statinius, t. y. tuos, kurių nuteistasis negali pakeisti, ir dinaminius. Statinius kriminogeninius veiksnius nuteistojo atveju sudaro: kriminalinė istorija, teistumas jauname amžiuje, smurtinio elgesio istorija, ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas. Šių veiksnių nuteistasis negali pakeisti, tačiau nuteistojo atžvilgiu taip pat nustatytas ne vienas dinaminis veiksnys, kuriems įtaką daro paties nuteistojo veiksmai. Prie dinaminių kriminogeninių veiksnių nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje priskiriama tai, jog jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, turi nestabilią darbo patirtį, jam darė įtaką asocialios grupės, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, emocijų valdymo problemos, mažas atsparumas stresui, būdingas impulsyvus elgesys, kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, tinkamų problemų ir konfliktų sprendimo įgūdžių stoka, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmes, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros apribojimų pažeidimai. Nors tam tikrų dinaminių veiksnių buvimui įtaką daro nuteistojo praeities veiksmai, t. y. smurtiniai nusikaltimai, alkoholio vartojimas, šiuo metu nuteistasis jau yra atsisakęs alkoholio, smurtinio elgesio apraiškos šiuo metu nestebimos, tačiau nuteistojo pastangos gali daryti reikšmingą įtaką mažinant ir kitus kriminogeninius veiksnius. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog šiuo metu nuteistasis prisipažįsta padaręs nusikaltimus, tačiau kaltės jausmas negilus, nuteistasis nepakankamai suvokia savo nusikaltimų pasekmes. Reikalinga gilesnė savianalizė ir emocinės gerovės gerinimas. Iki šiol nuteistasis atsisakė bendradarbiauti ir dalyvauti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinime, kas rodo, jog asmuo iki šiol nebuvo suinteresuotas identifikuoti savo kriminogeninius veiksnius, dirbti su probleminėmis sritimis. Be to, nėra informacijos ir apie sėkmingai baigtas intervencines programas. Dėl šių nuteistojo elgesio ypatybių kyla aukšta didelės žalos rizika. Teisėjų kolegija pastebi, jog tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Nagrinėjamu atveju aktyvesnės nuteistojo pastangos mažinti kriminogeninius veiksnius buvo trumpą laiką, o tai, atsižvelgiant į visą buvimo įkalinimo įstaigoje laiką, rodo, jog teigiamas nuteistojo pokytis turi perspektyvą didėti bei tuo pačiu lemti dinaminių kriminogeninių veiksnių mažėjimą. Be to, nuteistajam nustatyti tik du apsauginiai veiksniai – aukšta motyvacija užsiimti darbine veikla, pozityvūs ir palaikantys santykiai su sutuoktine, kurie, pakeitus bausmės rūšį į terminuotą laisvės atėmimą ir suteikus nuteistajam galimybę ateityje išeiti į laisvę, galėtų nuteistąjį stabdyti nuo pakartotino nusikalstamo elgesio būnant laisvėje, taip apsaugant visuomenę. Tokių duomenų kontekste darytina išvada, kad nuteistasis vis dar turi galimybes mažinti dinaminių kriminogeninių veiksnių visumą bei didinti apsauginių veiksnių skaičių. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis motyvaciją keistis, laikytis įstatymų ir visuomenėje nustatytų taisyklių, iš esmės remia santykiais su sutuoktine, tačiau, kaip nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, šie santykiai gali būti vertinami tik kaip vienas iš apsauginių veiksnių. Nuteistojo motyvacija keistis teigiama linkme ir grįžti į visuomenę visų pirma turi būti paremta jo asmeniniu pasikeitimu ir noru, turi priklausyti nuo jo paties gebėjimų priimti teisingus sprendimus, o ne būti iš esmės nulemta kito, net ir artimo, asmens įtakos.

15. Vertinant nuteistojo A. K. elgesio korekciją, jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, reikšmės turi nuteistojo profesinė kvalifikacija bei darbinė motyvacija. Teisėjų kolegija pažymi, kad noras mokytis ir dirbti yra svarbus faktorius, mažinantis nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą. Būdamas įkalinimo įstaigoje buvo įtrauktas į mūrininko modulinę profesinę programą, iki įkalinimo yra dirbęs elektros srityje, statybų srityje, automobilių gamykloje, geležinkelio darbuotoju. Nors konkrečių profesinių įgūdžių nuteistasis nėra įgijęs, tačiau būdamas įkalinimo įstaigoje noriai užsiima darbine veikla. Nuo 2006 m. nuteistasis dirbo Pravieniškių valstybės įmonėje prie pataisos namų, būdamas Lukiškių kalėjime taip pat užsiėmė darbine veikla, atvykęs į (duomenys neskelbtini) kalėjimą nuo 2020 m. buvo įdarbintas „Mūsų amatai“ medienos ir baldų ceche. Darbine veikla užsiima iki šiol. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis pasižymi aukšta darbine motyvacija, darbinę veiklą vertina ne tik kaip stabilų pajamų šaltinį, bet ir prasmingą veiklą. Vis tik pažymima ir tai, jog nuteistojo darbo patirtis laisvėje yra itin maža, todėl nuteistasis būdamas laisvėje gali susidurti su įdarbinimo sunkumais. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarta nuteistojo darbinė veikla jį charakterizuoja teigiamai, tačiau šį rodiklį nuteistasis dar gali pagerinti pagal galimybes dalyvaudamas profesinio ugdymo programose ar kitaip siekdamas įgyti įvairesnės patirties, padėsiančios išėjus į laisvę įsidarbinti. Didesnės nuteistojo dedamos pastangos (išsilavinimo siekimas, noras įgyti kvalifikaciją, pagal galimybes atliekami darbai) leistų daryti tvirtesnes išvadas apie pakankamą ir ilgalaikį jo elgesio pasikeitimą bei siekį pasiruošti grįžti į visuomenę.

16. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką bei spręsdama dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, atsižvelgia ir į nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką. A. K. iki nusikalstamos veikos, už kurią jam skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, buvo teistas 6 kartus (4 kartus už turtinio pobūdžio nusikaltimus). Nuteistasis 2006 m. lapkričio 9 d. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 1 dalį už pasikėsinimą nužudyti, jam skirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę A. K. atlieka už tai, kad dėl savanaudiškų paskatų, tyčia nužudė vieną žmogų, nusikalstamą veiką atliko norėdamas gauti piniginės naudos, apvogti senyvo amžiaus žmogų. Šios aplinkybės, atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis tokiu būdu pasirinko gauti lėšų savo poreikių tenkinimui, atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą. Nuteistojo elgesio korekcijos kontekste atsižvelgtina ir į tai, kad nors šiuo metu nuteistasis, kalbėdamas apie savo nusikaltimus, pripažįsta kaltę, tačiau kaltės jausmas negilus, jis nepakankamai suvokia padaryto nusikaltimo pasekmes, mano, kad buvo nubaustas per griežtai. Be to, nuteistasis ir po to, kai jam buvo skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, vėl įvykdė nusikalstamus veiksmus dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas būti perkeltas į kitą įkalinimo įstaigą, smurtiniais veiksmais, kartu su dar vienu asmeniu, pasikėsino nužudyti kitą žmogų. Teisėjų kolegijos vertinimu, duomenys apie pasikartojusį itin pavojingą nuteistojo nusikalstamą elgesį leidžia spręsti apie jo pavojingumą visuomenei, o atsižvelgiant į jau aptartas nuteistojo pokyčius ir asmenybę apibūdinančias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu A. K. pavojingumas visuomenei nėra tiek sumažėjęs, kad bausmės tikslai būtų pasiekti pakeitus skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Taigi, nors šiuo metu fiksuojamas nuteistojo teigiamas pokytis, motyvacija keistis, šios aplinkybės, jas įvertinus daugiau nei 30 metų atliekamos bausmės metu darytos pažangos ir teigiamų pokyčių kontekste, šiuo metu dar nėra pakankamos išvadai, kad nėra jokių abejonių, jog nuteistasis nėra tiek pavojingas ir nekels grėsmės visuomenei. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo nuteistajam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. K. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.