Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 19 d. nutarimo E. L. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. vasario 7 d. surašė E. L. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis tą pačią dieną apie 14.10 val., Pasvalio g., ties namu Nr. 20, Biržuose, vairavo automobilį, kai jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones.

II.

Apeliaciniu skundu Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 19 d. nutarimą administracinėje byloje ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Institucija pažymi, kad teismas nevisapusiškai įvertino byloje esančias aplinkybes, nepagrįstai taikė ATPK 30¹ straipsnį ir paskyrė švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta minimali bauda.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007).

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2008 m. spalio 2 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutarimu E. L. K. atimta teisė vairuoti transporto priemones 24 mėnesiams už veikų, numatytų ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą (b. l. 8). Minėtas nutarimas apeliaciniu skundu apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniams teismui, kuris nagrinėjamo pažeidimo padarymo momentu apeliacinio skundo nebuvo išnagrinėjęs. ATPK 295 straipsnis įtvirtina, jog skundo nustatytu laiku padavimas sustabdo nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki skundo išnagrinėjimo, tačiau ATPK 330 straipsnio 1 dalis įtvirtina išimtį iš paminėtos bendros taisyklės, jog transporto priemonių vairuotojai, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 27 d. konsultaciją, Administracinių teismų praktika Nr. 3, 257 p.). Tai, kad pažeidėjas apie tai nežinojo ir vairuotojo pažymėjimas iš jo nebuvo paimtas, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį.

Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo ar yra neįgalus, turintis 50 procentų darbingumą - yra jo atsakomybę švelninančios aplinkybės (ATPK 31 str. 1 d. 1 ir 10 p.). Tačiau šios aplinkybės gali būti įvertintos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Kitos teismo nurodytos aplinkybės (turtinė ir šeimyninė padėtis, asmenybė) sutinkamai su teismų praktika taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Be to, pažymėtina, kad byloje, išskyrus informaciją apie E. L. K. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę (b. l. 10), nėra duomenų apie pažeidėjo turtinę padėtį – turimą kilnojamą ir nekilnojamą turtą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ATPK nuostatas, todėl priimtas nutarimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 19 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.