Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2015-06-13, apie 9.38 val., Subačiaus g. 16, Vilniuje, vairavo automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti, buvo neatidi ir važiuodama atbula pro stovintį automobilį Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino. Savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Pažeisdama KET 222 punkto reikalavimus iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Apklausta teisme M. K. su padarytais pažeidimais nesutiko, paaiškino, kad 2015-06-12 buvo klube, adresu Žirmūnų g. 68 (klubas „Laimės smuklė“) su drauge E. B., vėliau į klubą atvažiavo kaimynas G. J. su V. T., atvažiavo su savo automobiliu. Diskotekos pabaigoje V. T. pasakė, kad važiuoja namo į Subačiaus g., paklausė, ar reikia ją (M. K.) ir E. B. parvežti, ji sutiko. Visi nuvažiavo į parduotuvę „Maxima“, esančią Subačiaus g. 116A. Vairavo G. J., jis vos pastovėjo ant kojų. Pradžioje M. K. sėdėjo gale už keleivio sėdynės, V. T. – gale už vairuotojo, E. B. – priekyje, keleivio sėdynėje. E. B. su G. J. nuėjo nupirkti alkoholio. Nupirko degtinės, grįžo į automobilį, tuomet visi nuvažiavo į miškelį prie stadiono, Paplaujos g., išgėrė. Tuomet taip pat vairavo G. J.. Miškelyje sėdėjo, gėrė sidrą. G. J. susibarė su E. B., todėl ji (M. K.) atsisėdo į priekį. Vėl visi nuvažiavo į „Maximą“, Subačiaus g. 116A. Vėl vairavo G. J.. Tuomet ji (M. K.) sėdėjo priekyje, keleivio vietoje, už keleivio sėdėjo E. B., o V. T. – už vairuotojo. Tuomet G. J. automobilį pastatė vaikų aikštelėje, prie V. T. namų. E. B. į parduotuvę pirkti sidro nuėjo viena. Grįžusi E. B. atsisėdo į tą pačią vietą, norėjo vėl visi važiuoti į miškelį. Tačiau G. J. nepažiūrėjo atgal, staigiai pasuko vairą, važiavo keliu ir trenkėsi į kitą automobilį, kliudė pilką automobilį, atrodo VW. Atsitrenkė galiniu bamperiu į kito automobilio priekinį bamperį. Kliudė kieme adresu Subačiaus g. 120. M. K. išlipo pažiūrėti, G. J. nenorėjo lipti, nes buvo girtas. Ant kito automobilio matėsi nežymūs įbrėžimai. Žmonės kieme kažką rėkė. Įlipusi atgal į automobilį pasakė G. J., kad jis atsitrenkė į kitą automobilį. Nurodė, kad įvykio vietoje daugiau niekas nebuvo išlipęs iš automobilio, ji įvykio metu sėdėjo priekyje. G. J. išvažiavo iš įvykio vietos, nuvažiavo į savo kiemą, pastatė automobilį, M. K. nuėjo namo. Tą pačią dieną paskambino G. J. ir pasakė, kad buvo atvažiavusi policija. Paaiškino, kad G. J. nori, jog ji prisiimtų kaltę, nes nėra bausta. Liudytojas nufotografavo automobilį, tačiau jos (M. K.) vairuojančios – ne. Paaiškino, kad automobilio nevairavo. Nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada neturėjo, yra bandžiusi vairuoti su automatine pavarų dėže, tačiau su mechanine – ne.

Nukentėjusysis A. A. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo apgadintas jo automobilis Citroen, apgadintas priekinis bamperis ir galbūt žibintas, sparnas. Ar stiprūs apgadinimai, pasakyti negalėjo. Kito automobilio apgadinimų pasakyti negalėjo, jų galėjo ir nebūti, galėjo būti apgadintas galinis bamperis arba galbūt kablys. Viskas įvyko 2015-06-13, automobilis buvo paliktas Subačiaus g . 120, Vilniuje, prie įvažiavimo. Policija paskambino apie 10.00 val. Paskambinus policininkams nuėjo apžiūrėti automobilio - priešrūkinis žibintas buvo įstumtas, o nuo bamperio dažai nubraukti. Nurodė nežinantis, kas ir kokiu būdu apgadino automobilį.

Liudytojas V. Ž. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko 2015-06-13, Subačiaus g. 116, prie parduotuvės „Maxima“, išvažiuojant iš kiemo. V. Ž. važiavo pagrindiniu keliu. Iš kiemo išvažinėjo pilkas automobilis, kuris V. Ž. užtvėrė kelią. Minėtas automobilis 2 ar 3 kartus atbuline eiga važiavo atgal ir atsitrenkė į kitą automobilį, metalo spalvos, galbūt Peugeot, galbūt Citroen. Automobilio langai buvo atidaryti, girdėjosi, kad kompanija automobilyje buvo linksmai nusiteikusi. Automobilį vairavo moteris, ar salėje sėdinti moteris buvo vairuotoja, teismo posėdžio metu pasakyti negalėjo. Automobilyje be vairuotojos šalia sėdėjo dar viena moteris, ar dar kas buvo automobilyje, nežino. Kažkoks vyras vaikščiojo aplink automobilį, V. Ž. ženklais rodė neskambinti. Tas vyras neįlipo į automobilį, kaip jis atrodė, pasakyti negalėjo. Automobilio vairuotoja nebuvo išlipusi iš automobilio po eismo įvykio. Moteris aiškiai suprato, kad atsitrenkė, nes kitas automobilis smarkiai sujudėjo, V. Ž. girdėjo atsitrenkimo garsą. Važiuodamas iš paskos V. Ž. paskambino policijai ir nurodė automobilio valstybinius numerius. Policija skambino po keleto dienų, jiems nurodė, kad moteris, vairavusi automobilį, buvo blondinė ar brunetė, šiuo metu nepamena, kokia buvo moters plaukų spalva. Nurodė, kad G. J. ir J. nepažįsta. Ar G. J. buvo eismo įvykio vietoje, pasakyti negalėjo.

Liudytojas G. J. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko 2015-06-13. G. J. susitiko su V. T. ir nuvažiavo į naktinį klubą automobiliu Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ten susitiko su drauge Edita ir M. K.. Klube G. J. šoko, vartojo šiek tiek alkoholio. Po klubo automobilį vairavo G. J., kartu buvo V. T., važiavo į Subačiaus g., pakeliui buvo nuvykę į naktinę parduotuvę Žirmūnuose. Prie autobuso žiedo išgėrinėjo, bendravo ir G. J. užmigo. Nepamena, kaip nuvyko į aikštelę Subačiaus gatvėje, ar buvo parduotuvėje „Maxima“, neprisimena. Paaiškino, kad M. K. automobilio vairuoti nedavė, tačiau automobilį vairavo M. K.. Rakteliai buvo užvedimo spynelėje, dokumentai automobilyje. Nurodė nepamenantis, kokiu būdu ir kada grįžo namo po eismo įvykio. Apie įvykį sužinojo vakare iš žmonos. Po įvykio buvo susitikęs su M. K., ji sakė, kad gailisi. G. J. paaiškino, kad V. T. pažįsta gerai, jie yra draugai. Su M. K. susipažino tą vakarą, kaip ir su Edita. Iš matymo žinojo jas abi. Nurodė, kad neprašė M. K., kad ji prisiimtų kaltę dėl sukelto eismo įvykio.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. B. parodė, kad su M. K. yra kaimynės, pažįsta ją apie 8 mėnesius, su G. J. susipažino įvykio dieną. Vasaros pabaigoje, gali būti, kad birželio mėnesį, su M. K. nuvyko į klubą, šoko, išgėrinėjo, G. J. pasiūlė nuvežti namo. Tuomet visi nuvyko į naktinę parduotuvę, nusipirko degtinės. Visur vežiojo G. J.. Stovėjo aikštelėje už „Maxima“ parduotuvės, gali būti, kad Subačiaus g. Automobilyje gale sėdėjo M. K. ir E. B.. Važiuojant pirkti sidro, G. J. neišvairavo ir kliudė automobilį, važiuodamas atbulas. Tuomet visi nuvažiavo į aikštelę, kur gėrė toliau. Eismo įvykio metu E. B. sėdėjo gale su M. K., G. J. vairavo automobilį, šalia jo sėdėjo V. T.. Tuo metu M. K. plaukai buvo šviesūs, E. B. juodi, o V. T. tamsūs. Paaiškino, kad pajautė, kaip automobilis kliudė kitą automobilį, garso negirdėjo. Ar kas matė eismo įvykį, nežino. Nurodė, kad po poros savaičių skambino G. J. ir siūlė M. K. prisipažinti vairavus, o jis už ją sumokėtų baudą. Girdėjo pokalbį, nes tuo metu buvo pas M. K., buvo įjungtas garsiakalbis.

Liudytoja V. T. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad visas vyko šių metų birželio mėnesį, Subačiaus g. 116, Vilniuje, atrodo, kad išvažiavime. V. T. sėdėjo gale automobilio, kuris priklauso G. J.. Automobilyje buvo M. K., G. J., Edita (kurios pavardės nepamena) ir V. T.. Tuo metu M. K. plaukai buvo šviesesni, o Editos tamsūs, kaip ir V. T.. Už vairo sėdėjo M. K., šalia jos Edita, gale už Editos sėdėjo G. J., o ji (J. T.) už M. K.. Važiavo visi iš diskotekos, vėliau stovėjo aikštelėje Subačiaus g. 116. Visi gėrė, M. K. taip pat buvo išgėrusi. M. K. vairavo išgėrusi, nes norėjo pavairuoti, G. J. jai davė, nes ir pats buvo išgėręs. Prieš tai vairavo G. J., kuris išgėrė tik aikštelėje. Visų aplinkybių neprisimena, nes buvo išgėrusi. M. K. trenkėsi į automobilį, po to visi išvažiavo. Nurodė supratusi, kad M. K. atsitrenkė į kitą automobilį, ar pati M. K. tai suprato, nurodė nežinanti. Pati V. T. po atsitrenkimo iš automobilio nebuvo išlipusi, ar buvo išlipę kiti asmenys, nežino. Atsitrenkimo garso V. T. negirdėjo, tik pajuto atsitrenkimą, kažkas automobilyje dar pasakė, kad atsitrenkė. Po atsitrenkimo visi išvažiavo, kodėl, pasakyti negalėjo. Tuo metu, kai įvyko eismo įvykis, parduotuvė „Maxima“ jau dirbo, nes buvo nuėję nusipirkti alkoholio. Paaiškino, kad nuo parduotuvės „Maxima“ atvairavo G. J., o iš aikštelės – M. K.. Nurodė pažįstanti G. J., jo negina. Su M. K. taip pat pažįstamos.

Liudytojas R. D. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną, tikslaus laiko nepamena, dirbo kartu su A. S., buvo eismo įvykis, iš kurio pasišalino automobilis. Įvykis buvo Subačiaus g., prie parduotuvės „Maxima“. Nuvykus buvo rastas apgadintas automobilis, iškviestas automobilio savininkas. Pagarsinus policijos pareigūno tarnybinį pranešimą (b. l. 5), nurodė, kad jame viskas surašyta teisingai. Iš įvykio vietos nuvyko į Medininkų gatvę, nuvykus ten vyro pakelti nepavyko, patys policininkai bandė. Automobilio savininko žmona nurodė, kad jos vyras galėjo vairuoti. Paaiškino, kad matė miegantį asmenį, bandė pažadinti, tačiau nepavyko dėl stipraus neblaivumo. Jo žmona pasakojo, kad grįžo iš darbo anksti ryte ir sakė, kad prasilenkė su vyru, nekalbėjo. Žmona sakė, kad apie įvykį nieko nežinojo. Neaišku, kas grįžo pirmiau – žmona iš darbo ar vyras.

Liudytojas A. S. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog Subačiaus g. įvyko eismo įvykis, vienas iš dalyvių pasišalino. Nuvykus į vietą priėjo liudytojas, kuris nurodė valstybinius numerius automobilio, kuris pasišalino. Pagal valstybinius numerius budėtojai nurodė Medininkų gatvę. Nuvykus į Medininkų gatvę namuose buvo rasta moteris, kuri paaiškino, kad neseniai grįžo iš darbo, vyras miega. Kas vairavo automobilį, nustatyti nepavyko. Pagarinus policijos pareigūno tarnybinį pranešimą (b. l. 5), patvirtino jame nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad moteris, kuri atidarė duris, sakė, kad neseniai pati grįžo iš darbo. Ar sakė, kad matė, kaip vyras grįžo namo, pasakyti negalėjo. Paaiškino, kad jis (A. S.) kalbėjo su liudytoju, kuris pranešė, kad matė, kaip šviesiaplaukė moteris pasišalino iš eismo įvykio vietos. Apžiūrėjus eismo įvykio vietą kamerų aplinkui nebuvo. Prie parduotuvės „Maxima“ galbūt ir yra vaizdo kameros, bet kiek žino jos filmuoja tik įėjimus.

Liudytoja I. J. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko vasarą. Darbą pradėjo 10 val. vakaro, vyras tuo metu buvo namie. Ką vyras veikė ta vakarą, nežino, ar buvo kur išvykęs, taip pat nežino. Darbą baigė apie 8 val. ryte, namo grįžo apie 9 val., persirengė ir nuėjo miegoti. Vyro tuo metu namuose nematė, nes nežiūrėjo. Jo automobilio taip pat nematė, nes savo automobilį pastatė kieme iš kitos pusės. Vėliau ją pažadino motina ir pasakė, kad atvyko policija. Jie klausinėjo, kur liudytoja buvo apie 9 val., pūtė į alkotesterį. Apie eismo įvykį sužinojo iš policijos pareigūnų. Kai I. J. pažadino, vyras jau miegojo namuose. Policijos pareigūnams jo pažadinti nepavyko. Paaiškino, kad vyras turi automobilį Ford Mondeo, valstybinių numerių nežino. Automobilis mėlynas. Juo naudojasi vyras.

Policijos pareigūno A. S. 2015-06-13 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo gautas pranešimas, jog Subačiaus g. 116 į kieme stovintį automobilį Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė automobilis Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį vairuoja moteriškė, kuri atrodo apsvaigusi. Atvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad automobilis Ford Mondeo iš eismo įvykio vietos pasišalino. Automobilio Citroen vairuotojas A. A. paaiškino, jog automobilį atvairavo ir paliko stovėti naktį apie 01.30 val., ryte apie 10.00 val. policijos pareigūnai pranešė, jog jo automobilį apgadino kitas automobilis. Telefonu buvo susisiekta su eismo įvykio liudytoju Ž., kuris paaiškino, jog matė, kaip moteriškė šviesiais plaukais vairuodama automobilį ir važiuodama atbuline eiga kelis kartus transporto priemonės sukabinimo įtaisu atsitrenkė į stovintį automobilį Citroen, sustojusi jį apžiūrinėjo. Automobilyje Ford Mondeo pagal liudytoją buvo dar dvi moteriškės. Nuvykus automobilio Ford Mondeo savininko G. J. gyvenamosios vietos adresu buvo rastas stovintis automobilis Ford Mondeo, namuose rasta I. J., kuri paaiškino, kad jos vyras miega neblaivus. I. J. paaiškino, kad namo grįžo apie 08.30 val. ryte automobiliu Audi, kas galėjo naudotis automobiliu Ford Mondeo, nežino (b. l. 5).

Eismo įvykio vietos schemoje matyti automobilio Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta, įvykio vieta – Subačiaus g. 144 (b. l. 7). Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, jog automobiliui Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės priešrūkinis žibintas (b. l. 8). Pridėtose fotonuotraukose matyti automobilis Citroen po eismo įvykio, automobilio priekinio bamperio apgadinimai, taip pat užfiksuotas automobilis Ford (b. l. 9).

Iš ROIK medžiagos Nr. 0115000320936 matyti, jog 2015-06-13, 9.38 val., buvo gautas pranešimas, jog kieme ką tik į stovintį automobilį Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo automobilis Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ford vairuotoja išlipusi iš automobilio žvalgosi. Pranešėjas – namo gyventojas, pavardė Ž.

Pagal KET 9 punktą, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, pagal KET 126 punktą vairuotojas privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas buvo saugus. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Pagal KET 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. ATPK 130 straipsnyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad 2015-06-13, apie 9.38 val., Subačiaus g. 16, Vilniuje, automobiliu Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padarytas eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokias aplinkybes iš dalies patvirtina pačios M. K. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, iš dalies liudytojų V. T., E. B. parodymai, liudytojos patvirtino jutusios automobilių kontaktą, taip pat liudytojo V. Ž. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, kuomet jis patvirtino tiesiogiai matęs eismo įvykį, eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys prie šios schemos. Kad po eismo įvykio automobilis Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalino iš eismo įvykio vietos, patvirtino teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai, kurie nurodė, kad po eismo įvykio minėtas automobilis buvo rastas G. J. gyvenamosios vietos kieme.

Taigi eismo įvykio ir pasitraukimo iš eismo įvykio faktų neneigia ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – M. K.. Tačiau tiek teismo posėdžio metu, tiek nagrinėjant bylą institucijoje, M. K. nurodė, kad automobilį vairavo ne ji, o automobilio savininkas G. J.. Tokius M. K. parodymus teismas laiko gynybiniais, jie nepatvirtinti byloje surinktais įrodymais. Vienintelis asmuo, nurodęs, kad automobilį vairavo ne M. K., o G. J., be pačios pažeidėjos, buvo teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. B., kuri nurodė, kad yra M. K. draugė. Atsižvelgiant į tai, teismas nelaiko jos parodymų patikimais. Tiek M. K., tiek E. B. parodymai paneigti liudytojo V. Ž. teisme duotais parodymais. Jis nurodė tiesiogiai matęs eismo įvykį, paaiškino, kad automobilį vairavo būtent moteris. Ir, nors posėdžio metu negalėjo tiksliai nurodyti, ar moteris, vairavusi automobilį, buvo šviesiais, ar tamsiais plaukais, tačiau patvirtino savo pranešimo policijai teisingumą, t. y. jei pareigūnams teigė, kad automobilį vairavo šviesi moteris, tai taip buvo. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu automobilyje buvo trys moterys, vienintelės M. K. plaukai yra ir eismo įvykio metu buvo šviesūs. Be to, tiek M. K., tiek E. B. teigė, kad automobilį vairavo vyras, kas vėlgi paneigta liudytojo V. Ž. parodymais. Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir apklaustus liudytojus, daro išvadą, kad automobilį eismo įvykio metu vairavo M. K.. Teismas šioje dalyje remiasi V. Ž. parodymais – jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, suinteresuotumo apkalbėti M. K. teismas nenustatė: liudytojas nepažįsta nei M. K., nei G. J.. Be to, aplinkybę, kad automobilį vairavo būtent M. K., patvirtino ir liudytoja V. T..

Teismas, nešališkai ir objektyviai įvertinęs visas bylos aplinkybes konstatuoja, kad M. K. 2015-06-13, apie 9.38 val., Subačiaus g. 16, Vilniuje, vairavo automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti, buvo neatidi ir važiuodama atbula pro stovintį automobilį Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino. Savo veiksmais pažeidė KET 9, 14, 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Pažeisdama KET 222 punkto reikalavimus iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

M. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, padarymo aplinkybes, M. K. asmenybę – administracine tvarka bausta, nuobaudų už KET pažeidimus neturi, taip pat atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pažeidėjai skirtinos nuobaudos, baudos, lygios ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, numatytiems baudų minimumams, be transporto priemonės konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 str., 127 str., 130 str., 224 str., 287 str., teismas,-

nutarė:

pripažinti M. K. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir už tai ją nubausti administracine nuobauda – 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų bauda.

pripažinti M. K. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir už tai ją nubausti administracine nuobauda – 1158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų bauda be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir M. K. skirti galutinę subendrintą nuobaudą - 1158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų bauda be transporto priemonės konfiskavimo.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos mokesčio kodas 1001, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” arba sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime turi būti nurodomas administracinio teisės pažeidimo bylos numeris ir įmokos kodas (1001).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.