Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Eligijaus Gladučio, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d., 140 str. 2 d. (dvi veikos) ir nubaustas: pagal BK 145 str. 1 d. vienerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 140 str. 2 d. (dėl B. K. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo) vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 140 str. 2 d. (dėl T. K. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo) vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 5 d. 1 p., 6 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – dveji metai laisvės atėmimo. Pritaikius BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. K. paskirta galutinė bausmė – vieneri metai keturi mėnesiai laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo bei suėmimo terminas nuo 2013 m. rugsėjo 15 d. iki 2013 m. rugsėjo 17 d., nuo 2013 m. spalio 20 d. iki 2013 m. gruodžio 11 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo šeimos narį bei grasino nužudyti žmogų, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas.

Šios nusikalstamos veikos padarytos tokiomis aplinkybėmis: R. K. 2013 m. rugsėjo 15 d., apie 14 val., namuose, (duomenys neskelbtini), Utenoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.22 promilės girtumas), asmeninio konflikto metu, rankų kumščiais sudavė keturis smūgius tėvui B. K. į galvos sritį, kakta sudavė vieną smūgį jam į veido sritį ir nukentėjusiajam dėl akių vokų, dešinio skruosto, nosies nugarėlės vidurinės dalies, lūpų dešinio kampo srities kraujosruvos, kairio antakio srities nubrozdino padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat jis 2013 m. rugsėjo 15 d., apie 14 val., namuose, (duomenys neskelbtini), Utenoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.22 promilės girtumas), asmeninio konflikto metu, motinai T. K. bandant apginti mušamą vyrą B. K., jis jai rankos delnu sudavė du smūgius į veido sritį ir rankos kumščiu vieną smūgį į kairį žandą, taip nukentėjusiajai dėl dešinės akies viršutinio voko, abiejų skruostų, kairės plaštakos kraujosruvų padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

R. K. 2013 m. rugsėjo 15 d., apie 14 val., namuose, (duomenys neskelbtini), Utenoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.22 promilės girtumas), asmeninio konflikto metu, rankų kumščiais sudavė keturis smūgius tėvui B. K. į galvos sritį, kakta sudavė vieną smūgį jam į veido sritį, T. K. rankos delnu sudavė du smūgius į veido sritį ir rankos kumščiu vieną smūgį į kairį žandą ir smūgių sudavimo metu žodžiu grasino B. K. bei T. K. nužudyti bei užmušti, ir tokie veiksmai sukėlė realų pagrindą nukentėjusiesiems manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Teismo posėdyje gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Tenkinama apeliacinio skundo dalis.

Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 str. 1 d. nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo R. K. kaltė padarius jam inkriminuotas BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas yra visiškai įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, šių veikų įrodymus įvertino nepažeidęs BPK 20 str. reikalavimų ir, vadovaudamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Tačiau, kolegijos nuomone, apylinkės teismas B. K. padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą ir T. K. padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą be pagrindo kvalifikavo kaip atskiras veikas, o ne kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, todėl skundžiamas nuosprendis dėl veikų kvalifikavimo keičiamas. Pakeitus veikų kvalifikavimą nuteistajam kinta ir bausmė bei galutinė subendrinta bausmė.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, juo R. K. pagal BK 140 str. 2 d. pripažintas kaltu už tai, kad 2013 m. rugsėjo 15 d. apie 14 val. namuose, (duomenys neskelbtini), Utenoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu sudavė keletą smūgių savo tėvui B. K. į galvos, veido sritis ir tokiu būdu jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip pat jis pagal BK 140 str. 2 d. nuteistas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 15 d. apie 14 val. namuose, (duomenys neskelbtini), Utenoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu savo motinai T. K. bandant apginti mušamą vyrą B. K., sudavė keletą smūgių į veido sritį ir tokiu būdu jai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šias nuteistojo R. K. veikas be pagrindo kvalifikavo kaip atskirus nusikaltimus, o ne kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką.

Tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš kelių tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių atskirai paėmus atitinka vieno ir to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, ir yra pagrindas kvalifikuoti veiką kaip atskirą nusikaltimą. Be to, pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis ją nuo pavienės nusikalstamos veikos, yra vieningas kaltininko sumanymas (vieninga tyčia), kuris apjungia keletą veiksmų.

Byloje neabejotinai nustatyta, tai matyti ir iš nuteistajam suformuluoto kaltinimo, kad nuteistasis R. K., nežymius sveikatos sutrikdymus savo šeimos nariams – motinai ir tėvui, padarė tą pačią dieną, tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje ir to paties asmeninio konflikto metu, t. y. nuteistasis, vieno ir to paties asmeninio konflikto metu suduodamas smūgius savo tėvui B. K., sudavė smūgius ir tėvą bandžiusiai apginti savo motinai T. K.. Visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo nusikalstamus veiksmus prieš abu nukentėjusiuosius apėmė vieninga tyčia. Todėl esant tokioms nustatytoms aplinkybėms nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos turi būti vertinamos ir kvalifikuojamos pagal BK 140 str. 2 d. kaip tęstinė nusikalstama veika, o ne kaip du savarankiški nusikaltimai. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Kaip minėta, apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo jį išteisinti dėl BK 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Tačiau kolegija konstatuoja, kad tam nėra jokio pagrindo.

BK 145 str. 1 d. įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šio nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia – grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis R. K., 2013 m. rugsėjo 15 d. apie 14 val., namuose, būdamas neblaivus, asmeninio konflikto metu, suduodamas smūgius savo motinai T. K. ir tėvui B. K., žodžiu grasino juos nužudyti bei užmušti. Šias aplinkybes patvirtino ne tik nukentėjusieji T. K. ir B. K., kurie parodė, kad nuteistasis jų sūnus R. K., suduodamas jiems smūgius, grasino juos nužudyti ir užmušti, bet ir pats nuteistasis R. K., kuris pirmosios instancijos teisme kaltu dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo visiškai prisipažino, paaiškino, kad žodį „užmušiu“ vartoja nuolat, kai mušasi. Kolegijai nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusieji, būdami pensinio amžiaus, buvo sumušti, grasinimai buvo aiškūs, išsakyti suduodant smūgius, nukentėjusieji, siekdami apsisaugoti nuo sūnaus, kvietė policijos pareigūnus, kas įrodo, kad susiklosčiusi situacija buvo kelianti grėsmę nukentėjusiųjų sveikatai ir saugumui ir kad nukentėjusieji turėjo pagrindą galvoti, jog grasinimas nužudyti gali būti realiai įgyvendintas, nes ir pats nuteistasis R. K. pripažino, kad jis išgėręs tampa labai agresyvus. Be to, nuteistasis prieš tai jau yra teistas dešimt kartų, daugiausia už smurtinius nusikaltimus, šiuos grasinimus motinai ir tėvui išsakė praėjus palyginus trumpam laiko tarpui po to, kai grįžo iš įkalinimo vietos, kur atliko bausmę už analogiškų nusikaltimų padarymą - tėvo sumušimą ir grasinimą nužudyti. Bylos duomenimis, nuteistasis visada su savimi nešiojasi peilį, nuolat iš motinos reikalauja pinigų, ją muša, tėvams daro poveikį. Kolegijos nuomone, šios aplinkybės tik dar kartą įrodo, jog nuteistojo išreikštas grasinimas buvo realus ir nukentėjusieji jį suvokė kaip realų pavojų jų sveikatai ar gyvybei. Aukštesnės instancijos teismui nekyla abejonių ir dėl to, kad R. K. suprato, jog nukentėjusieji turėjo pagrindą galvoti, kad grasinimai gali būti realiai įgyvendinti, nes ir pats ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tėvai jo bijo, nes anksčiau nuo jo yra nukentėję. Kad tėvai jo bijo (iš baimės kviečia policiją) nuteistasis nurodo ir savo apeliaciniame skunde. R. K. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog jis myli savo tėvus, todėl niekada tokių grasinimų neišdrįstų įgyvendinti. Tačiau tokie nuteistojo skundo argumentai laikytini tik deklaratyvaus pobūdžio, nes iš pirmiau aptartų aplinkybių matyti, kad nuteistasis jau yra teistas už analogiškas veikas, be to, bylos duomenimis, jis ir toliau grasina tėvams smurtu, jeigu šie nesiliaus rašę policijai pareiškimus dėl jo vartojamo smurto prieš juos. Taigi kolegija, atsižvelgusi į pirmiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad R. K. padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1 d. sudėtį, todėl nuteistasis pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs šią veiką, jo išteisinti, kaip prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo.

Tačiau kolegija pažymi, kad pakeitus nusikalstamų veikų kvalifikaciją nuteistajam keičiasi ir bausmė, nes netinkamai vertinus jo padarytas nusikalstamas veikas, R. K. buvo paskirta ir neteisinga bausmė. Šiuo nuosprendžiu R. K. bausmė už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą skiriama atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, su kuriais kolegija visiškai sutinka, todėl jų nekartoja, tik atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad skundžiamame nuosprendyje teismas klaidingai nurodė, jog nuteistasis įvykdė keturias nusikalstamas veikas, nes skundžiamu nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu už trijų nusikalstamų veikų padarymą. Šiame nuosprendyje jau pasisakyta, kad nuteistasis padarė dvi nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d. Taip pat, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, apylinkės teismas nuteistajam R. K. paskirtas bausmes bendrino vadovaudamasis BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 1 p., 6 d. numatytais pagrindais, t. y. apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu. Tačiau atkreipiamas apylinkės teismo dėmesys, kad nei motyvuojamoje, nei rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nėra nurodyta, kurios nuteistajam paskirtos bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo, o kurios apėmimo būdu, nenurodyta, kokia bausmė nuteistajam paskirta bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, dėl to ši skundžiamo nuosprendžio dalis nėra aiški. Kolegija, atsižvelgusi į nustatytas bylos aplinkybes, t. y. į tai, kad nuteistasis, suduodamas smūgius savo tėvui ir motinai tuo pačiu metu žodžiu grasino juos nužudyti bei užmušti, šiuo nuosprendžiu R. K. pagal BK 140 str. 2 d. naujai paskirtą bausmę su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 145 str. 1 d. jam paskirta bausme bendrina apėmimo būdu, nes nuteistojo padarytos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendį pakeisti:

R. K., pripažinto kaltu pagal BK 140 str. 2 d. (dėl B. K. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir pripažinto kaltu pagal BK 140 str. 2 d. (dėl T. K. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo), veikas kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 140 str. 2 d. ir už šios veikos padarymą jam paskirti vienerius metus šešis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su skundžiamu nuosprendžiu R. K. pagal BK 145 str. 1 d. paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausme ir R. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – vienerius metus šešis mėnesius laisvės atėmimo. Pritaikius BK 64¹ str., R. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti galutinę subendrintą bausmę – vienerius metus laisvės atėmimo.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.