- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-04
- Bylos Nr.
- N-756-554-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Vaida Urmonaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 1 d. nutarimo V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo ir bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus pareigūnas V. B. , UAB „Belosvita“ direktoriui, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio mėn. 29 d. bendro reido metu, dalyvaujant Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios policijos tyrėjui L. G. ir vyr. patruliui E. Ž. , buvo patikrinta statybvietė, esanti Varėnos rajone, Vydenių kaime. Patikrinimo vietoje rekonstruojamose fermose darbus vykdė UAB ,,Belosvita“ darbuotojai. Patikrinimo metu 10 val. vienoje iš rekonstruotų fermų buvo rastas dirbantis (šluojantis pastato grindis) darbuotojas A. L. Jis pasisakė, kad dirba UAB ,,Belosvita“. Kitas šalia buvęs darbuotojas S. Ž. nešiojo į lauką šluojamas šiukšles. Jis pasisakė taip pat dirbantis UAB ,,Belosvita“. Patikrinus įmonės darbo sutarčių registravimo žurnalą buvo nustatyta, kad darbuotojas A. L. įmonėje ,,Belosvita“ darbininku dirbo nuo 2005 m. kovo 22 d. iki 2005 m. gegužės 20 d. pagal terminuotą darbo sutartį. Darbuotojas S. Ž. įmonėje ,,Belosvita“ dirba nuo 2005 m. vasario 24 d. ir su juo darbo sutartis yra nenutraukta iki dabar. Patikrinimo metu rašytinė darbo sutartis su A. L. naujam terminui pasirašyta nebuvo, t. y. darbiniai santykiai nustatyta tvarka nebuvo įforminti. Direktorius V. B. leido dirbti nelegalų darbą A. L. ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 93 straipsnį, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 3 dalį. Ši jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 1 d. nutarimu V. B. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, jo veikoje nesant ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas nurodė, kad norint veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, turi būti nustatyta, kad asmuo pradėjo realiai dirbti. Administracinio teisės pažeidimo protokolas, 2005 m. rugpjūčio 29 d. aktas (b. l. 6), A. L. 2005 m. rugpjūčio 29 d. paaiškinimas (b. l. 8), liudytojų E. Ž. ir L. G. parodymai patvirtina, kad A. L. 2005 m. rugpjūčio 29 d. dirbo tam tikrą darbą, t. y. atliko tam tikras funkcijas. Tačiau DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nelegaliu darbu laikomas ne bet koks darbas, o darbas, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Tai, kad su A. L. 2005 m. rugpjūčio 29 d. nebuvo sudaryta darbo sutartis, pripažįsta ir V. B. Nelegaliam darbui konstatuoti darbdavio ir darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, numatytus DK 93 straipsnyje. Visų pirma, darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniams asmeniui susitarus, o susitarimas sudaromas dviejų šalių valia. Įvertinęs byloje esančius įrodymus - 2005 m. rugpjūčio 29 d. aktą (b. l. 6 ), A. L. paaiškinimą (b. l. 8), S. Ž. 2005 m. rugpjūčio 29 d. paaiškinimą (b. l. 9), A. L. paaiškinimą teismo posėdžio metu, teismas nusprendė, kad negalima daryti vienareikšmės išvados, jog A. L. 2005 m. rugpjūčio 29 d. dirbo UAB ,,Belosvita“, kadangi 2005 m. rugpjūčio 29 d. akte nurodoma A. L. valia susitarime su Varėnos darbo birža, o ne V. B. S. Ž. nieko nenurodė apie 2005 m. rugpjūčio 29 d. atliekamą darbą ir A. L. veiksmus. A. L. 2005 m. rugpjūčio 29 d. paaiškinime nurodytos aplinkybės yra prieštaringos. Iš šio paaiškinimo sunku spręsti, ar A. L. dirba kaip darbuotojas, ar darbus atlieka kaip savarankišką veiklą siekdamas gauti pajamas; dirba pirmą dieną ar ne; su darbdaviu susitaręs atlikti rūšiniais požymiais apibrėžtą funkciją, ar tarp asmenų egzistuoja susitarimas dėl konkretaus rezultato pasiekimo. Iš minėto paaiškinimo galima daryti dvejopą išvadą, kad A. L. susitarė su darbdaviu ir dirba rūšiniais požymiais neapibrėžtus darbus (atlieka įvairius darbus ) arba yra su A. B. susitaręs atlikti konkretų darbą – sutvarkyti aplinką, kuri nurodo į civilinių teisinių santykių požymius (rangos, buitinės rangos, paslaugų teikimo, t. y. turi savarankiškos veiklos požymius). Tai, kad asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, tiesioginių įrodymų nėra pateikta. Tai, kad atlikdamas darbą A. L. nėra visiškai savarankiškas ir jam vadovauja darbdavys, įrodymų nėra. Įvertinęs liudytojų E. K. , E. Ž. ,L. G. , S. G. , A. P. parodymus teismas padarė išvadą, kad A. L. buvo statybos objekte, kuriame darbus vykdė UAB ,,Belosvita“ šios bendrovės darbo laiku. Tačiau, kadangi jis buvo neblaivus, tai išskiria jį iš kitų bendrovės darbuotojų tarpo kaip darbuotoją, nesilaikantį darbo drausmės. Pagal tokias aplinkybes negalima daryti kategoriškos išvados, kad A. L. dirbo bendrovėje, paklusdamas nustatytai darbo tvarkai. Jam darbdavys netaikė jokių drausmės poveikio priemonių. Tai, kad A. L. dirbo atlygintinai, galima samprotauti dvejopai. Pagal A. L. 2005 m. rugpjūčio 29 d. paaiškinimą jis dirbo, kadangi pragyvenimui reikia pinigų. Pagal liudytojos S. G. aiškinimus, A. L. dar aiškino, kad ateina, nes nori gauti plytų. Nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbdavio ir darbuotojo pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Kokia A. L. darbo trukmė nenustatyta, nes apklausiamas teismo posėdyje neigia dirbęs ir ką nors susitaręs su darbdaviu. Pagal jo paaiškinimą darbo inspekcijos atstovui nėra aišku, ar jis dirbo pirmą dieną, ar dirbo pastoviai, nenustatytos trukmės laiką. Jo aiškinimas, kad žadėjo sumokėti pinigus už aplinkos tvarkymą, nurodo ne darbo santykius, o susitarimą dėl konkretaus darbo atlyginimo. Iš šio paaiškinimo galima daryti išvadą, kad nebuvo susitarta dėl periodinių išmokų mokėjimo. A. L. aiškinimas, kad paprašė sutvarkyti aplinką ir už tai gauti pinigų, nurodo į civilinių sutarčių pagrindus – atlikus darbą sumokėti pinigus už rezultatą. Atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Darbo teisiniai santykiai tarp A. L. ir UAB ,,Belosvita“ direkoriaus V. B. nėra nustatyti. A. L. neigia aplinkybes, nurodytas jo 2005 m. rugpjūčio 29 d. paaiškinime. Aplinkybių skirtingą aiškinimą jis motyvuoja tuo, kad paaiškinimą davė būdamas neblaivus ir jo neperskaitęs. Kad A. L. 2005 m. rugpjūčio 29 d. buvo neblaivus, nurodo jis pats, patvirtina V. B. ir liudytojai S. G. , A. P. . Tai netiesiogiai patvirtina ir tai, kad A. L. parašas 2005 m. rugpjūčio 29 d. paaiškinime (b. l. 8 ) visiškai skiriasi nuo jo parašo ant teismo šaukimo (b. l. 19 ) ir įspėjimo dėl melagingų parodymų teikimo (b. l. 23). Byloje nėra įrodymų ir duomenų, kad A. L. surašant paaiškinimą buvo labai susijaudinęs, tokiu atveju galima daryti išvadą, kad A. L. davė paaiškinimą ir pasirašė būdamas neblaivus. Vadovautis tiesiogiai vien neblaivaus asmens paaiškinimu negalima, tokie jo aiškinimai atskirai objektyviai negali būti įvertinti ir vien tik tokiu įrodymu grįsti teismo išvadas pagrindo nėra. A. L. paaiškinimus galima vertinti tik lyginant su kitais byloje surinktais įrodymais. Teismo posėdyje A. L. kategoriškai neigia aplinkybes dėl nelegalaus darbo UAB ,,Belosvita“, net ir nurodytas jo pirminiame paaiškinime darbo inspektoriui. Visos abejonės traktuojamos kaltinamo asmens naudai kaip neįrodyta kaltė. V. B. kategoriškai neigia administracinio teisės pažeidimo padarymą. Tirti pirmines aplinkybes galimybės yra išnaudotos. Teismas savo išvadas gali grįsti tik patikimais įrodymais. Remdamasis tuo, kas pasakyta, teismas padarė išvadą, kad V. B. veikoje nėra ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2005 m. gruodžio 1 d. nutarimą ir grąžinti bylą teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismo motyvai yra nepriimtini. Teismas konstatuoja, kad nenustatyta kada A. L. realiai pradėjo dirbti. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad patikrinimo metu 2005 m. rugpjūčio 29 d., apie 10 val., A. L. atliko darbą darbdavio naudai. Tą patvirtina patikrinimo aktas bei A. L. paaiškinimas. Jis patvirtino, kad pašluoti jo paprašė viršininkas, t. y. V. B., kad jam už darbą buvo žadėta pinigų, tai yra buvo aptarta darbo apmokėjimo sąlyga, ir kad jis dirbo nesudaręs rašytinės darbo sutarties. Iš šių parodymų ir kitų byloje surinktų įrodymų galima konstatuoti, kad darbuotojo ir darbdavio faktiniai santykiai atitiko darbo sutarties požymius, numatytus DK 93 straipsnyje. Nors teisminio nagrinėjimo metu A. L. ir neigė buvus susitarimams dėl darbo su darbdaviu, taip pat šio fakto nepripažino ir pats V. B., tačiau šie parodymai teisme turėjo būti vertinami nevienašališkai. Kadangi A. L. buvo anksčiau dirbęs UAB „Belosvita“ pagal terminuotą darbo sutartį ir buvo siųstas Varėnos darbo biržos į šią įmonę, todėl ir patikrinimo metu 2005 m. rugpjūčio 29 d. jis nurodė, kad yra siųstas Varėnos darbo biržos, nors jau surašant paaiškinimą A. L. tvirtino, kad dirba paprašytas direktoriaus V. B., ir kad būtent su juo susitarė dėl darbo. Apie pažadą mokėti už darbą A. L. savo paaiškinime taip pat nurodo. Teismo nuoroda į civilinių sutarčių pagrindus šiuo atveju yra nepriimtina, kadangi A. L. dirbo ne asmeniškai pas V. B., o UAB „Belosvita“ naudai, t. y. vykdomose statybose prie aplinkos tvarkymo, todėl visi darbai atliekami asmens įmonės naudai turėtų būti įforminti darbo sutartimi. Nepriimtinas ir motyvas, kad teismas kritiškai vertino aplinkybę, jog A. L. duodamas parodymus patikrinimo metu buvo neblaivus ir tuo paaiškinimu tiesiogiai vadovautis negalima. Nors nustatant nelegalaus darbo faktą A. L. ir buvo neblaivus, tačiau jo paaiškinime nurodytos aplinkybės patvirtina nelegalaus darbo faktą. A. L. teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad jis buvo neblaivus, tačiau neigė nelegalaus darbo UAB „Belosvita“ faktą, nenurodydamas kodėl. Bylos medžiagoje pakanka duomenų, kad tarp UAB „Belosvita“ direktoriaus V. B. ir A. L. buvo aptarti darbiniai santykiai, taip pat užfiksuotas pats nelegalaus darbo faktas 2005 m. rugpjūčio 29 d.
Atsiliepimas
V. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad nutarimas yra pagrįstas, atitinka įstatymą ir byloje surinktų įrodymų visumą. Išnagrinėjus bylą nebuvo nustatyti tokie darbo pagal darbo sutartį būtini požymiai: 1) susitarimas tarp darbdavio UAB ,,Belosvita“ ir darbuotojo A. L. (susitarimo nebuvo, nes Lenkevičius nurodo dirbęs Varėnos darbo biržos siuntimu, yra nesuderinta darbuotojo ir darbdavio valia); 2) darbuotojo A. L. įsipareigojimas dirbti tam tikros profesijos, specialybės darbą (A. L. tik šlavė (funkcijos neapibrėžtos, terminas neaiškus), paklūstant darbovietėje nustatytai tvarkai (jam darbas nebuvo paskirtas, teritorijoje buvo savo iniciatyva, neblaivus); 3) darbdavio įsipareigojimas suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose teisės aktuose ir šalių susitarimu (nebuvo susitarimo dėl atlyginimo mokėjimo, periodiškai gaunamų išmokų, kokios tai pinigų sumos). Tik nustačius šių įsipareigojimų visumą abiems darbo sutarties šalims, galima spręsti, kad dirbamas nelegalus darbas. Apelianto skunde nurodomos aplinkybės nėra nustatytos byloje ir neatitinka realios situacijos. Apeliaciniame skunde teigiama, kad jis leidęs dirbti A. L. nelegalų darbą. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad patikrinimo metu jo iš vis rekonstruojamose fermose nebuvo. Kaip A. L. atsirado jose - jam nežinoma. Bendrovėje darbus skirstęs asmuo E. K. nurodė, kad A. L. joks darbas nebuvo paskirtas. Iš A. L. paaiškinimo ir kitų įrodymų negalima spręsti, kokiomis sąlygomis ir kiek laiko, kokį terminą A. L. buvo bendrovėje ar joje dirbo. Net ir konstatuojant, kad A. L. patikrinimo momentu šlavė grindis, tai nėra tolygu nelegalaus darbo supratimui. Iš esmės A. L. darbo bendrovėje nepatvirtino įmonėje patikrinimo dieną dirbę darbininkai - S. Ž. , A. P. , E. K. Pačio A. L. parodymai yra prieštaringi ir jais vadovautis, atsižvelgiant į A. L. neblaivumą, negalima. Be to, A. L. , bylą nagrinėjant teisme, paneigė aplinkybes, kurios buvo nurodytos paaiškinime. Lenkevičius kaip ir kiti apklausti asmenys nurodė reido metu buvęs neblaivus ir neperskaitęs pasirašomo teksto. Todėl vertinti kaip įrodymą neblaivaus asmens aiškinimus, tuo labiau prieštaringus, skirtingai aiškinant nurodomas aplinkybes - policijos pareigūnams, darbo inspektoriui ar kitiems asmenims nėra jokio teisėto pagrindo. Nėra pagrįsti apelianto aiškinimai, kad A. L. atliko darbą darbdavio naudai. Teismas, vertindamas A. L. veiksmus (šlavė grindis), pagrįstai pasisakė, kad tokia veikla gali būti vertinama kaip pagal civilinius teisinius santykius atliekama veikla, nes yra fiksuotas A. L. paaiškinimas ir liudytojų parodymai, kad susitarta dėl konkretaus rezultato ir kažkokio, net nekonkretaus atlygio (norėjo gauti pinigų ar medžiagų - plytų), t. y. gali būti vertinama kaip rangos, paslaugų teikimo, buitinės rangos ar kitokia sutartis. Tai, kad A. L. dirbo ne asmeniškai jam, o UAB ,,Belasvita“, nereiškia, kad su Lenkevičiumi galėjo būti sudaryta tik darbo sutartis. UAB ,,Belasvita“ kaip savarankiškas juridinis asmuo gali sudaryti bet kokius sandorius su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Teismo išvados negali būti grįstos abejonėmis ar dviprasmiškais samprotavimais.
Pirmosios instancijos teismas pripažino nustatytu, kad A. L. 2005 m. rugpjūčio 29 d. bendrovėje dirbo tam tikrą darbą, tačiau nurodė, jog kyla abejonių, ar jis dirbo paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, nes buvo neblaivus ir jam nebuvo taikytos drausmės poveikio priemonės, nenustatyta darbo trukmė, nebuvo susitarta dėl periodinių išmokų mokėjimo. Išvadą, kad V. B. veikoje nėra ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, teismas padarė remdamasis liudytojo A. L. parodymais, duotais bylos nagrinėjimo teisme metu, ir liudytojų S. G. , A. P. parodymais, kad A. L. darbo inspekcijos darbuotojų atliekamo patikrinimo metu buvo girtas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirminis A. L. paaiškinimas, duotas darbo inspekcijos darbuotojui, yra prieštaringas, nepagrįsta. Šio asmens paaiškinime nurodyta, kad jis statomose fermose atlieka įvairius darbus, o patikrinimo metu šlavė fermą. Sutvarkyti aplinką jo paprašė direktorius V. B., žadėjo sumokėti pinigų. Dirba pirmą dieną. A. L. , anksčiau dirbęs bendrovėje darbininku pagal terminuotą darbo sutartį, nėra tas asmuo, kuris gali ar privalo faktines aplinkybes vertinti teisiškai. Tai bylą nagrinėjančių institucijų pareiga. Teismas neanalizavo ir nevertino policijos pareigūnų E. Ž. ir L. G. , dalyvavusių UAB ,,Belosvita“ patikrinime, parodymų ir A. L. paaiškinimo viseto su kitomis bylos aplinkybėmis aspektu. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo bei 2005 m. rugpjūčio 29 d. akto seka, jog fermoje patalpas šlavė A. L. , o šiukšles iš patalpos į lauką išnešinėjo S. Ž. , dirbantis bendrovėje darbininku. Šio asmens parodymai apie bylos aplinkybes laikytini reikšmingais, tačiau pirmosios instancijos teismas jo į teismo posėdį nekvietė ir neapklausė. Liudytojas A. L. teismo posėdyje apklaustas neišsamiai. Pagal ATPK 260 straipsnio 3 dalį įrodymus administracinio teisės pažeidimo byloje renka ne tik pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, bet ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas.
Dėl išdėstytų argumentų darytina išvada, kad byloje nebuvo pilnutinai ir visapusiškai ištirtos visos reikšmingos bylai aplinkybės, taip pažeidžiant aukščiau minėtas proceso teisės normas, o dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, byla grąžintina nagrinėti iš naujo teisme.
Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nelegaliu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje numatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo kodekso 93 straipsnyje numatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
Iš paminėtų įstatymų nuostatų seka, kad nustatinėjant, buvo ar nebuvo nelegalaus darbo faktas, pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar tarp asmenų atsiradę faktiniai santykiai pagal savo pobūdį yra darbo teisiniai santykiai, kaip juos apibrėžia Darbo kodekso 93 straipsnis. Įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą naudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis asmuo siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Todėl Darbo kodekso 93 straipsnyje įtvirtinti darbo sutarties požymiai yra reikšmingi tuo, kad leidžia darbuotojo ir darbdavio santykius identifikuoti kaip darbo teisinius santykius, patenkančius į darbo teisės reguliavimo sritį. Gi nesant tokių požymių galima vertinti, kad susiklosčiusius santykius reglamentuoja kitos teisės šakos normos, o tokia veika nėra kvalifikuotina kaip nelegalus darbas. Tačiau asmens veikos kvalifikavimui pagal ATPK 41³ straipsnį nebūtina kiekvienu atveju nustatyti visų Darbo kodekso 93 straipsnyje nurodytų darbo sutarties požymių turinio. Atlyginimo už darbą fakto nustatymui nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumo už darbą faktas gali būti nustatinėjamas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais.
Vien drausminių nuobaudų už darbo drausmės pažeidimus netaikymas, susitarimo būtent dėl periodinių išmokų už dirbamą darbą nebuvimas nepaneigia nelegalaus darbo buvimo fakto. Draudžiama pagal ATPK 41³ straipsnį veika apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus apeliacinį skundą patenkinti.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 1 d. nutarimą panaikinti, bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Varėnos rajono apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.