Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas P. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 str.); 2) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, neatitinka faktinės tikrovės; 3) pripažinti skunde nurodytas aplinkybes ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) pripažinti, kad teisme esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių nenagrinėjimas neatitinka skunde nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, demokratinės valstybės sampratos / esmės; 5) pripažinti teisėjo (362) elgseną piktybišku savavaldžiavimu ir tikslingu / tyčiniu persekiojimu bei įpareigoti Šiaulių rūmus klausyti įstatymų, moralės / etikos principų (veikti tik sąžiningai, protingai ir teisingai) nuostatų, paisyti savo veiksmų / elgsenos atsakomybės ir vykdyti teisingumą (ABTĮ 5, 6 str.), privalomai užtikrinti visų lygybę prieš įstatymą, sudaryti pareiškėjui tinkamas sąlygas įstatymine tvarka (ABTĮ 5 str.) ginti neteisėtai atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos pažeistas teises, įstatymų saugomus interesus; 6) pripažinti ir vadovautis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 24 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis; 7) nustatyti faktą, kad net antrus metus Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vykdomi sistemingi ir daugybiniai įstatymų nuostatų, normų ir principų pažeidimai nėra pripažįstami neteisėtais.