- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-28
- Bylos Nr.
- 2S-1584-553/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-07212-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Neringa Švedienė, Zita Smirnovienė
- Atsakovas
- UAB „Kompleksinė statyba“
- Ieškovas
- R. G.
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Kompleksinė statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-28 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui UAB „Kompleksinė statyba“ dėl akcininko teisės gauti informaciją ir įpareigojimo pateikti dokumentus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė R. G. kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydama įpareigoti atsakovą UAB „Kompleksinė statyba“ pateikti ieškovei susipažinti visus įmonės finansinius ir kitus dokumentus nuo 2009-11-02 ir padaryti jų kopijas, įpareigoti atsakovą suteikti ieškovei galimybę kiekvieno mėnesio 5-7 dienomis susipažinti su visais įmonės finansiniais ir kitais dokumentais, taip pat padaryti jų kopijas (b. l. 3 – 4). Nurodė, kad 1996-10-17 buvo įsteigta UAB „Kompleksinė statyba“, 2003-06-10 bendrovės akcijos paskirstytos tarp ieškovės – 45 paprastos vardinės akcijos ir R. J. – 55 paprastos vardinės akcijos. Nuo 1998 metų liepos mėn. ieškovė vykdė direktoriaus pareigas. Ieškovė, kaip akcininkė, daug kartų kreipėsi į atsakovo direktorių R. J. su prašymu leisti susipažinti su įmonės finansiniais dokumentais, bendrovės veiklos ataskaita ir kt., tačiau ieškovė atsakymų negavo.
Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo iki teismo posėdžio nebuvo gauta. Esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, 2010-08-27 teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo nusprendė ieškinį tenkinti visiškai (b. l. 70 – 72).
2011-03-07 nutartimi (b. l. 91) priimtas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo jis prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (b. l. 86 – 89).
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė teismo netenkinti atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 100 – 101).
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-04-28 nutartimi netenkino atsakovo pareiškimo dėl 2010-08-27 sprendimo už akių peržiūrėjimo ir priteisė iš atsakovo ieškovei 600 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 104 – 106). Teismas nustatė, kad atsakovas neįrodė, jog į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko dėl neinformavimo, kadangi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jis buvo tinkamai informuotas tiek paskelbiant spaudoje, tiek įteikiant procesinius dokumentus per antstolį (atsisakymas priimti procesinius dokumentus prilyginamas įteikimui) (b. l. 52 – 54). Ieškinys su priedais buvo asmeniškai įteiktas direktoriui (b. l. 33). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdė procesinės pareigos domėtis byla ir rūpintis proceso skatinimu. Susipažinęs su atsakovo pareiškimu peržiūrėti teismo sprendimą už akių pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kada atsakovas nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnis).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-28 nutartį. Nurodo, kad įmonė neturi teisininko, vadovas dažnai būna komandiruotėse, todėl teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o procesinių dokumentų negavo, kadangi administracija dirba kitose patalpose nei tos patapos, kurių adresu buvo siunčiami procesiniai dokumentai. Atsakovas pažymi, kad UAB „Kompleksinė statyba“ buveinės, direktoriaus gyvenamosios vietos adresai yra žinomi, todėl teismo procesiniai dokumentai turėjo būti siunčiami šiais adresais. Skelbimo apie teismo posėdžio datą laikraštyje išspausdinimo dieną direktorius buvo išvykęs į komandiruotę. Atsakovas teigia, kad antstolis jam neįteikinėjo jokių procesinių dokumentų. Atsakovas nurodė, kad šaliai neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių, teismas privalo peržiūrėti sprendimą, jei tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas 2010-08-27 sprendimą už akių turėjo ne tik įsitikinti, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, tačiau pirmiausia privalėjo įvertinti, ar Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnis numato ieškovei tokias teises, kokių ji prašo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo atmesti atskirąjį skundą, palikti 2011-04-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad byloje surinkta medžiaga įrodo, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie civilinės bylos iškėlimą ir ginčo esmę. Atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo siekdamas užvilkinti teismo procesą ir išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad jokių naujų įrodymų, galėjusių turėti įtakos priimtam sprendimui, nėra. Ieškovė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ne tik vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu, bei ir UAB „Kompleksinė statyba“ įstatais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Patikrinusi atsakovo atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-28 nutarties faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimamas tuo atveju, jeigu į teismo posėdį neatvyksta viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo. Ši norma taip pat numato, kad toks sprendimas gali būti priimamas ir kitais šiame kodekse numatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas pagrindas, numatantis, jog teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, kai atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių, kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, jam buvo tinkamai pranešta apie parengiamojo teismo posėdžio vietą ir laiką, tačiau į posėdį jis neatvyko ir prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo iki teismo posėdžio nepateikė, o ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.
Sprendimo už akių panaikinimo bei bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pagrindus ir tvarką reglamentuojančio CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad sprendimas už akių gali būti panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas iš esmės, jeigu konstatuojama, kad neatvyko į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jeigu pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tokiu būdu teisėjų kolegija, nagrinėdama šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus bei tikrindama skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, privalo nustatyti, ar teismas teisingai sprendė dėl pirmiau paminėtų CPK 142 straipsnio 4 dalyje ir 285 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų normų taikymo ir ar galėjo spręsti, kad atsakovo pareiškime nurodyti argumentai bei įrodymai negali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nutarė netenkinti atsakovo pareiškimo dėl 2010-08-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, kadangi atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdė procesinės pareigos domėtis byla ir rūpintis proceso skatinimu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo teiginiu, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie savo pareigą per teismo nustatytą terminą pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį (b. l. 33), tačiau šios pareigos tinkamai neįvykdė. Atsakovui taip pat turėjo būti žinoma apie 2010-08-27 teismo posėdį, kadangi šaukimas jam buvo įteiktas tiek viešo paskelbimo spaudoje būdu (b. l. 52, 53), tiek įteikiant šaukimą per antstolį (b. l. 54). Savo atskirajame skunde atsakovas nurodė, kad joks antstolis procesinių dokumentų jam neįteikinėjo, tačiau byloje esančiame antstolio V. M. akte dėl procesinių dokumentų įteikimo konstatuota, kad šaukimas į 2010-08-27 posėdį atsakovui įteiktas tinkamai (b. l. 54). Pažymėtina, kad pagal CPK 124 straipsnio 2 dalį atsisakymas priimti šaukimą ar ieškinio nuorašą arba pasirašyti apie jų gavimą pažymoje prilyginamas jų įteikimui. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą išvadą, jog procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai.
Tačiau, kaip nurodyta anksčiau, sprendimas už akių gali būti panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas iš esmės, jeigu pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007). Atsakovas atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2010-08-27 sprendimą už akių, turėjo ne tik įsitikinti, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, tačiau pirmiausia privalėjo įvertinti, ar Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnis numato ieškovei tokias teises, kokių ji prašo. Atsakovo teigimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą gavus iš ieškovės atsakovo nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, leisti ieškovei kiekvieno mėnesio 5 – 7 dienomis susipažinti su visais bendrovės dokumentais bei padaryti dokumentų kopijas. Byloje nustatyta, kad ieškovė R. G. yra atsakovo UAB „Kompleksinė statyba“ akcininkė ir jai priklauso 45 procentai bendrovės akcijų (b. l. 5). Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą tenkinti ieškovės ieškinį ir, be kita ko, įpareigojo atsakovą leisti ieškovei, gavus iš ieškovės bendrovės nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, kiekvieno mėnesio 5 – 7 dienomis susipažinti su visais bendrovės dokumentais bei padaryti dokumentų kopijas, atsižvelgdamas ne tik į Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, tačiau taip pat į atsakovo UAB „Kompleksinė statyba“ įstatų nuostatas. Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad akcininkas ar akcininkų grupė, turintys ar valdantys daugiau nei 1/2 dalį akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais, tačiau pagal UAB „Kompleksinė statyba“ įstatų 5.4.8 punktą akcininkas šių įstatų 10 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis turi teisę gauti informaciją apie bendrovės ūkinę veiklą, o įstatų 10.2 punkte įtvirtinta, kad akcininkas, turintis daugiau nei 1/10 akcijų ir pateikęs UAB „Kompleksinė statyba“ jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais (b. l. 8, 13). Tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovo UAB „Kompleksinė statyba“ įstatai numato platesnes akcininkų neturtines teises nei Akcinių bendrovių įstatymas. Tokią pačią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad Akcinių bendrovių įstatymo normos priskirtinos civilinės teisės normoms, kurioms pagal jų teisinę prigimtį būdingas dispozityvumo (šalių autonomijos) principas; imperatyviosios normos turi būti aiškiai apibrėžtos ir iš jų turinio turi būti suprantama, kad teisinių santykių dalyviams neleidžiama pakeisti tokių teisės normų galiojimo ir taikymo susitarimais ar kitais būdais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad privačių juridinių asmenų įstatai pagal teisinę prigimtį yra sandoriai, jiems taikomi bendrieji civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai, tarp jų – sutarties laisvės principas; įstatai išreiškia privataus juridinio asmens dalyvių valią suvienyti interesus ir kapitalą bendram tikslui. Vadinasi, šiems tikslams pasiekti privataus juridinio asmens įstatuose gali būti nustatomos tam tikros elgesio ribos, nepažeidžiant imperatyviųjų įstatymo normų. Draudžiama apriboti Akcinių bendrovių įstatymo nustatytas, bet nedraudžiama įstatuose įtvirtinti platesnes akcininkų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2008). Taigi nėra pagrindo teigti, kad ieškovei nepriklauso teisė susipažinti su visais atsakovo UAB „Kompleksinė statyba“ dokumentais, nes ji nėra UAB „Kompleksinė statyba“ akcininkė, kuri turėtų ar valdytų daugiau nei 1/2 akcijų, ir tokios teisės jai nenumato Akcinių bendrovių įstatymas. Tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovas teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių atskirojo skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nepripažintini pagrįstais ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nutartis nepanaikintina. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-28 nutartis paliktina galioti nepakeista.
CPK 98 straipsnis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbą ir laiko sąnaudas, yra priteisiamo ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Todėl teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, daro išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti advokato pagalbos išlaidų suma, t. y. 400 Lt (b. l. 118), yra pagrįsta, todėl ši suma iš apelianto UAB „Kompleksinė statyba“ priteistina ieškovės R. G. naudai (CPK 93 ir 98 straipsniai).
Apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,40 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme. Atmetus atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, ši suma valstybei priteistina iš apelianto UAB „Kompleksinė statyba“ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-28 nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Kompleksinė statyba“ (į. k. 123757768, juridinių asmenų registre nurodytas buveinės adresas: Pušų g. 9-1, Vilnius) 400 Lt advokato pagalbos išlaidoms apmokėti ieškovės R. G. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660) iš atsakovo UAB „Kompleksinė statyba“ (į. k. 123757768, juridinių asmenų registre nurodytas buveinės adresas: Pušų g. 9-1, Vilnius) 8,40 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.