Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. S. patikslintą skundą atsakovams Kauno rajono savivaldybės administracijai, Kauno rajono savivaldybei, (tretysis suinteresuotas asmuo M. S.), dėl sprendimo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

panaikinti 2014-12-18 Kauno rajono savivaldybės administracijos Konkurso komisijos sprendimą, kuriuo M. S. pripažintas laimėjęs konkursą Kauno rajono savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybei užimti;priteisti iš Kauno rajono savivaldybės R.A. S. naudai 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad pretendentas M. S., iki 2014-12-18 konkurso į Kauno rajono savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas tame pačiame Kauno rajono savivaldybės administracijos Teisės skyriuje dirbdamas vyriausiuoju specialistu, kartu dirbo su komisijos narėmis V. G. bei E. K.. Dėl šių priežasčių šios komisijos narės ne tik vertindamos konkurso metu M. S. galėjo būti šališkos, bet iš šių kolegių galėjo nutekėti informacija apie konkurso metu būsiančius klausimus. Pretendentas M. S. nuo 2010-11-05 dirbo Kauno rajono savivaldybės administracijos Teisės skyriuje, o nuo 2011-02-14 šiame skyriuje Administracijos direktoriaus buvo paskirtas į vyriausiojo specialisto pareigas. Dėl to faktiškai visi konkurso komisijos nariai turėjo suprasti, kad M. S. yra palaikomas Administracijos direktoriaus. Visi konkurso komisijos nariai konkurso metu buvo pavaldūs Administracijos direktoriui. Dėl to negalima teigti, kad jie buvo visiškai nepriklausomi ir laisvi konkurso metu vertinant Administracijos direktoriaus palaikomą M. S.. Tai, kad konkurso komisija vertino tik pretendentų atsakymus į klausimus, neteisinga, kadangi vadovaujantis teisės aktais, komisija privalėjo vertinti ir pretendentų darbinę patirtį. Pareiškėjas 1993 - 2000 metais dirbo statutiniu pareigūnu, turi vidaus tarnybos kapitono pareiginį laipsnį, o M. S. visiškai neturi valstybės tarnybos stažo. Sprendžiant uždavinius komisija nepagrįstai neleido naudotis teisės aktais, nebuvo duota laiko apgalvoti atsakymus į užduotus klausimus, tačiau atsakyti buvo prašoma iš karto. Niekur tesės aktuose nėra numatytas draudimas naudotis teisės aktais konkurso į valstybės tarnybą metu, juo labiau ruošiant atsakymus į praktines užduotis.

Atsakovas ir jo atstovas taip pat akcentavo, kad atsakovas nepažeidė jokių pareiškėjo teisių ar teisės aktų priimdamas Sprendimą, todėl pareiškėjui pagrindo priteisti neturtinę žalą nėra. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, kad atsakovo priimtas Sprendimas ar konkurso procedūrų neteisėtumas jam sukėlė neigiamas emocijas ir išgyvenimus. Tokias aplinkybes neva patvirtinta tik pareiškėjo skunde nurodomi pareiškėjo samprotavimai, todėl reikalavimas iš atsakovo Kauno rajono savivaldybės priteisti 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti nėra pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl 2014-12-18 vykusio konkurso Kauno rajono savivaldybės Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms užimti rezultatų teisėtumo.

Administracinės bylos faktiniai duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad Kauno rajono savivaldybės administracija 2014-10-29 Valstybės tarnybos departamento oficialiame puslapyje paskelbė informaciją apie konkursą Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojas) pareigoms užimti (toliau – ir Konkursas)(b.l. 50-51). Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius 2014-12-04 įsakymu Nr. ĮS-2519 sudarė Konkursui į karjeros valstybės tarnautojo Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas komisiją (toliau – ir Konkurso komisija)(b.l. 52). Konkursas, kuriame dalyvavo du pretendentai: pareiškėjas ir tretysis suinteresuotas asmuo, įvyko 2014-12-18. Komisija priėmė sprendimą, kad Konkursą laimėjo tretysis suinteresuotas asmuo. Konkurso rezultatai buvo įforminti Kauno rajono savivaldybės administracijos konkurso 2013-12-18 protokolu Nr. PROT-5 (toliau – ir Protokolas) (b.l. 53-59).

Pareiškėjas Konkurso neteisėtumą grindžia tuo, kad Konkurso metu buvo pateikiamos vien tik praktinės užduotys ir nevyko joks pokalbis su pretendentu, o pretendentai buvo vertinami netinkamai, buvo padarytas nevientisas Konkurso posėdžio garso įrašas, Konkurso Komisija taip pat buvo šališka. Be to, Komisija vertino tik pretendentų atsakymų į klausimus, tačiau nevertino pretendentų darbinės padėties, Komisija taip pat nepagrįstai neleido naudotis teisės aktais ir nebuvo duota laiko pagalvoti atsakymus į užduotus klausimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 str. 1 d. įtvirtina nuostata, kad piliečiai turi teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Tačiau piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 str. 1 d.) nėra absoliuti: valstybė negali įsipareigoti ir neįsipareigoja kiekvieno asmens priimti dirbti valstybinėje tarnyboje; valstybės tarnyba turi būti kvalifikuota, turi sugebėti atlikti jai keliamus uždavinius; norintieji tapti valstybės tarnautojais, pareigūnais paprastai privalo turėti atitinkamą išsilavinimą, profesinę patirtį, kai kurias asmenines savybes, be to, kuo aukštesnės pareigos, kuo svarbesnė veiklos sritis, tuo didesni reikalavimai keliami šias pareigas einantiems asmenims (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-03-04, 2007-08-13 nutarimai). Priėmimą į valstybės tarnybą pagrinde reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas), o konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 966 patvirtintas Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius 2014-12-04 įsakymu Nr. 2519 „Dėl pretendentų į Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas konkurso komisijos sudarymo“ sudarė Konkurso komisiją. Konkurso komisijos pirmininke paskirta Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja A. Š., sekretore – Personalo skyriaus vyriausioji specialistė M. T., nariais: Teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja, vykdanti Teisės skyriaus vedėjo funkcijas, V. G., Teisės skyriaus vyriausioji specialistė E. K., Personalo skyriaus vyriausioji specialistė N. L., Personalo skyriaus vedėja D. V. (b.l. 52). Pagal Aprašo 46 p. reglamentavimą komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 narių. Konkurso į vadovaujančiojo valstybės tarnautojo pareigas komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 5 narių. Apribojimai asmenims būti komisijos nariais numatyti Aprašo 51 p., kur nustatyta, kad komisijos nariais negali būti skiriami asmenys, kurie yra pretendentų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, sutuoktiniai, sugyventiniai, taip pat pretendentų sutuoktinių, sugyventinių vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai. Komisijos nariais taip pat negali būti asmenys, dėl kurių nešališkumo kelia abejonių kitos aplinkybės. Pareiškėjas nurodė, kad komisijos nariai V. G. ir E. K. ilgą laiką dirbo su trečiuoju suinteresuotu asmeniu viename kabinete, todėl galėjo būti šališkos. Be to, iš jų galėjo nutekėti informacija apie iš anksto paruošus konkurso klausimus. Pažymėtina, kad pagal Aprašo 52 p. į komisijos narių sąrašą turi būti įtraukti konkursą organizuojančios įstaigos personalo administravimo tarnybos vadovas arba kitas valstybės tarnautojas, atliekantis personalo administravimo funkcijas, ir tiesioginis būsimo valstybės tarnautojo vadovas (arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas). Pagal Kauno rajono savivaldybės Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą, patvirtintą 2014-10-23 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-2194, paminėtas valstybės tarnautojas yra pavaldus Teisės skyriaus vedėjui (b.l. 50-51). Taigi, Teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja, vykdanti Teisės skyriaus vedėjo pareigas, V. G. yra tiesioginis būsimo valstybės tarnautojo vadovas, todėl vadovaujantis Aprašo 52 p., ji privalėjo būti įtraukta į Konkurso komisijos narių sąrašą. Atsakovas ir jo atstovas nurodė, jog Kauno rajono savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė E. K. į Konkurso komisijos sudėtį įtraukta todėl, kad ji dirba analogiško pobūdžio darbą į kurį buvo paskelbtas Konkursas, gerai išmano šio darbo specifiką, apimtis, funkcijas. Į Konkurso komisijos sudėti taip pat buvo įtrauktas organizuojančios įstaigos personalo administravimo tarnybos vadovas. Teismas pažymi, kad Komisijos nariai turėtų nusišalinti ar būti nušalinami tik tuomet, kai egzistuoja akivaizdžios aplinkybės, leidžiančios pagrįstai abejoti komisijos narių šališkumu. Visais atvejais abejonės dėl komisijos narių šališkumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, faktiniais duomenimis nepagrįstomis prielaidomis. Objektyvių duomenų ar įrodymų, kad kuris nors komisijos narys tiesiogiai ar netiesiogiai buvo suinteresuotas konkurso rezultatais, ar aplinkybių, kurios pagrįstai keltų pagrįstas abejones kurio nors nario šališkumu, pareiškėjas teismui nepateikė. Vien ta aplinkybė, kad komisijos narius: V. G., E. K. ir pretendentą M. S. siejo darbo teisiniai santykiai (dirbo viename kabinete), savaime nėra teisės akte nurodyta aplinkybė, dėl kurios asmuo negalėtų būti skiriamas komisijos nariu, ar dėl kuri būtų pakankamas pagrindas abejoti to asmens nešališkumu (ABTĮ 57 str.). Teisės aktai nedraudžia asmeniui, dirbančiam įstaigoje, dalyvauti tos įstaigos organizuojamame konkurse valstybės tarnautojo pareigoms užimti. Pažymėtina ir tai, kad komisijos nariai turėtų nusišalinti ar būti nušalinami tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, leidžiančios pagrįstai abejoti komisijos narių šališkumu. Visais kitais atvejais abejonės dėl komisijos narių šališkumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų abstrakčiais samprotavimais bei prielaidomis. Taigi, minėtas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl konkurso komisijos narių paskyrimo ginčo atveju konkurso komisijos sudarymo tvarką reglamentuojančių teisės normų nepažeidė. Pats Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius konkurso komisijos darbe nedalyvavo, objektyvių duomenų, kad jis kaip nors įtakojo komisijos darbą ar konkurso rezultatus, byloje nėra. Be to, tiek Konkurso pradžioje, tiek ir tolimesnėje Konkurso eigoje, pats pareiškėjas jokių nešalinimų nariams nereiškė arba panašaus turinio pastabų neišsakė. Visi nušalinimo argumentai atsirado tik skunde teismui, kurį pareiškėjas pateikė po konkurso pralaimėjimo.

Aprašo 61 p. nuostatos numato, kad konkurso metu pretendentams gali būti pateikiama ir praktinė užduotis. Be to, Konkurso metu pretendentams pateikiami lygiaverčiai klausimai. Pateikti klausimai, praktinė užduotis ir atsakymai į juos neviešinami. Aprašo 62 p. taip pat nustato, kad konkurso eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas. Skaitmeninis garso įrašas perkeliamas į kompiuterinę laikmeną, pridedamas prie protokolo ir saugomas konkursą organizavusioje įstaigoje teisės aktų nustatyta tvarka. Aprašo 63 p. reglamentuoja, kad konkurso metu kiekvienas komisijos narys pretendentų tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų. Blogiausias įvertinimas yra 1 balas, o geriausias – 10 balų. Įvertinę kiekvieno pretendento tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas, Komisijos nariai pildo konkurso individualaus vertinimo lentelę (Aprašo 6 priedas). Jeigu konkurso metu pateikiama praktinė užduotis, iki konkurso pradžios komisija nusprendžia, kuris komisijos narys (nariai) įvertins praktinę užduotį. Praktinė užduotis vertinama 0, 1 arba 2 balais. Blogiausias įvertinimas yra 0 balų, geriausias – 2 balai. Komisijos narys (arba nariai), vertinęs praktinę užduotį, praktinės užduoties įvertinimo balą įrašo konkurso individualaus vertinimo lentelėje. Raštu atliktos praktinės užduotys pridedamos prie konkurso protokolo. Pagal Aprašo 64 p. kiekvienam pretendentui skirti balai susumuojami ir dalijami iš dalyvaujančių komisijos narių skaičiaus. Praktinės užduoties balas arba komisijos narių balų vidurkis pridedamas prie pokalbio balo vidurkio. Pasibaigus konkursui, balų skaičiavimą turi teisę stebėti visi pretendentai. Komisijos narių užpildytos ir pasirašytos konkurso individualaus vertinimo lentelės pridedamos prie protokolo (Aprašo 65 p.).

Ginčo atveju pareiškėjas nurodė, kad buvo pažeisti Aprašo 61 p., 63 p. reikalavimai, kadangi pretendentams buvo pateikiami ne klausimai, o praktinės užduotys ir, tuo pačiu, buvo pažeista vertinimo tvarka, kadangi praktinė užduotis turėjo būti vertinama 0, 1 arba 2 balais. Konkurso komisijos nariai vertino tik pretendentų atsakymus į jų pačių klausimus. Be to, Konkurso komisija neleido naudotis teisės aktais, taip pat nebuvo duota laiko apgalvoti atsakymus.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008-01-22 nutarime (byla Nr. 24/07), aiškindamas šių teisinių santykių pobūdį bei teismo vaidmenį sprendžiant šiuos ginčus, konstatavo, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Atitinkamai tame pačiame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino ir tai, kad konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką. Piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 str. 2 d. expressis verbis nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais. Ginčą nagrinėjantis teismas, remiantis šia konstitucine doktrina, daro išvadą, kad teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas. Šiuo atveju administracinis teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri (tvarka) vykdant 2002-06-24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo reikalavimus, turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti šiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas. Tokia teismo kompetencija šio pobūdžio bylose apsprendžia ir bylos nagrinėjimo dalyką bei ribas (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2013-10-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013).

Teismas, išklausęs byloje pateiktą konkurso skaitmeninį garso įrašą (b.l. 97), konstatuoja, jog Konkurso metu vyko pokalbis, kurio metu patikrinami pretendentų gebėjimas atlikti pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijas bei šioms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimas. Aplinkybių, kad Konkurso metu pareiškėjui būtų sudarytos nelygios (ar blogesnės) sąlygos negu kitam pretendentui nenustatyta. Pateikti duomenys leidžia teigti, kad abiem pretendentams buvo užduoti visiškai vienodi, taigi, – visiškai lygiaverčiai klausimai. Konkurso metu abiem pretendentams buvo užduodami betarpiškai susiję su pareigybės aprašyme nurodytomis funkcijomis klausimai (ABTĮ 57 str.). Iš Konkurso garso įrašo duomenų seka išvada, kad pretendento M. S. atsakymai į Konkurso komisijos klausimus yra išsamesni, tikslesni bei labiau motyvuoti bei argumentuoti teisės aktais, tačiau jokių duomenų, kad jis iš anksto žinojo, kokie klausimai bus užduodami Konkurso metu, nėra. Administracinėje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad praktinė užduotis raštu pretendentams nebuvo pateikta. Vertindami pretendentų tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas, kiekvienas Konkurso komisijos narys užpildė konkurso individualaus vertinimo lentelę (b.l. 55-59), kaip to reikalauja Aprašo nuostatos. Taigi, administracinėje byloje nenustatytos jokios teisiškai reikšmingos aplinkybės, leidžiančios abejoti Konkurso komisijos narių objektyvumu, vertinant konkurse dalyvavusius pretendentus (ABTĮ 57 str.).

Teismas akcentuoja, kad pareiškėjo argumentas, jog Konkurso komisija vertino tik pretendentų atsakymus į klausimus, tačiau nevertino pretendentų darbinės patirties, laikytinas visiškai nepagrįstu, kadangi Aprašo 25.2. p. reglamentuoja, kad asmuo, norėdamas dalyvauti konkurse, konkursą organizuojančiai įstaigai per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą privalo pateikti Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje nurodytos formos gyvenimo aprašymą. Taigi, Konkurso komisija Konkurso metu neabejotinai buvo susipažinusi su pretendentų pateiktais dokumentais, tame tarpe ir jų gyvenimo aprašymais, iš kurių matyti pretendentų darbinė patirtis ir kiti duomenys.

Aplinkybės, kad 2014-12-18 konkurso eigai fiksuoti darytas garso skaitmeninis įrašas nėra vientisas, o yra sudarytas iš 4 dalių, teismas nelaiko esminiu procedūriniu pažeidimu ir, tuo pačiu, pakankamu pagrindu panaikinti Kauno rajono savivaldybės Konkurso komisijos 2014-12-18 protokolinį sprendimą Nr. PROT-5. Pateiktas garso įrašas yra pakankamas įvertinti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka, ar asmens konstitucinė teisė lygiomis (vienodomis) sąlygomis stoti (pretenduoti) į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Išklausius garso įrašą (visas 4 dalis) nenustatyta, kad kam nors iš pretendentų teikiama kažkokia pirmenybė ar kažkokiu kitu būdu jis yra išskiriamas iš kitų dalyvių. Taip pat 4 atskiruose įrašuose iš esmės pakankamai informatyviai užfiksuota konkurso eiga ir esminiai Apraše reglamentuoti konkurso etapai (ABTĮ 57 str.).

Apibendrindamas aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei atsižvelgdamas į ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog Kauno rajono savivaldybės administracija, rengdama ir vykdydama konkursą Teisė skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybei užimti, pažeidė Aprašo reikalavimus, todėl pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimas dėl 2014-12-18 Kauno rajono savivaldybės administracijos Konkurso komisijos sprendimo, kuriuo M. S. pripažintas laimėjęs konkursą Kauno rajono savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybei užimti, panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovo Kauno rajono savivaldybės priteisti 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, taip pat nepasydama savo darbuotojų kaltės. Valstybės (savivaldybės) civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios (savivaldybės) institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinė atsakomybė atsiranda esant būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltei (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas jam padarytos neturtinės žalos atsiradimą sieja su atsakovo netinkamai bei pažeidžiant įstatymus (taip pat ir poįstatyminį teisės aktą) organizuotu konkursu. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų organizuojant Konkursą Kauno rajono savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybei užimti, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Atsakovas - Kauno rajono savivaldybės administracija prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 156). Pagal ABTĮ 45 str. nustatytą reglamentavimą, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė teismui prašymo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, nenurodė konkrečios prašomos priteisti sumos, nepateikė prašymo pagrindimo, atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas paliekamas nenagrinėtu. Atsakovas turi teisę prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Visus likusius pareiškėjo patikslinto skundo ir teisme proceso dalyvių išsakytus argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. A. S. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.