- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-14
- Bylos Nr.
- 2A-642-198/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Jonaitienė (pran.)
- Ieškovas
- A. V. B.
- Atsakovas
- V. P., V.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A – 642 – 198 / 2010
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 14 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-573-755/2010 pagal ieškovės A. V. B. ieškinį atsakovui V. P. dėl nuosavybės teisių pažeidimo.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė įpareigoti atsakovą nugriauti jo pastatytą tvorą ir pašalinti sukaltus metalinius strypus bendro naudojimosi su ieškove žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), bei nugriauti medinę pertvarą ten pat esančio gyvenamojo namo antrame aukšte (palėpėje) per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (b. l. 2-3). Teismo posėdžio metu ieškovė savo reikalavimus patikslino, nurodydama, kad nebereikalauja nugriauti tvoros, bet prašo įpareigoti atsakovą pašalinti įrengtus dvejus vartelius, metalinius strypus bei pertvarą palėpėje (b. l. 96-99).
Nurodė, kad 1999-04-09 jai ir atsakovui – jos broliui lygiomis dalimis buvo padovanotas gyvenamasis namas, garažas, viralinė, ūkiniai pastatai, pirtis, kiemo rūsys, kiemo įrengimai ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovas tvora atitvėrė dalį jam paskirtos naudotis žemės nuo jos ir bendro naudojimo žemės, ji neteko galimybės prieiti prie jos naudojamo kiemo rūsio, esančio jai naudotis paskirtoje žemėje. Buvusio bendrojo naudojimo tako vietoje betoninis takelis dabar užverstas žemėmis, ten užaugusi obelis ir serbentų krūmas taip pat trukdo praėjimui prie rūsio. Įrengti varteliai, pro kuriuos atsakovas neleidžia vaikščioti, o ir ji pati nenorėtų pro juos vaikščioti, nes nepatogu, dėl ko jai tenka į savo sklypo dalį eiti kelio važiuojamąja dalimi, kas yra pavojinga, sukelia nepatogumų. Tvorą atsakovas pastatė be jos sutikimo. Prašo vartelius panaikinti, nes jais negali ir nenori naudotis, nors varteliai ir nerakinami. Du metaliniai strypai, sukalti pievoje, kelia pavojų, kadangi jie žemi, į juos gali susižaloti vaikai. Kas juos įkalė ir kokiu tikslu jie sukalti, ji nežino. Sklypo geodezinį planą paruošė atsakovas, tačiau po juo ji nepasirašė. Metaliniai strypai sukalti, kai atsakovas tvėrė tvorą. Be to, namo pirmame aukšte patalpas pasidalino su atsakovu pusiau: jai priklauso virtuvė ir kambarys, atsakovui – kitas kambarys. Tačiau namo antrame aukšte atsakovas be jos leidimo pastatė medinę pertvarą, kurioje nėra durų, todėl jai neliko priėjimo prie kamino, kuris reikalingas. Ji naudojasi krosnimi, ja šildosi patalpas, gamina maistą. Name tik vienas kaminas, o ji negali prie jo prieiti, jo išvalyti. Namo pirmojo aukšto naudojimosi tvarka nustatyta, tačiau palėpe nenustatyta, nes nemanė, kad kils ginčas dėl palėpės naudojimosi.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovą V. P. per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), palėpėje (pastogėje) jo įrengtą medinę pertvarą, žemės sklype, unikalus Nr. 4400-0435-9886, pašalinti vartelius, įrengtus ant bendro naudojimo žemės (tako), įskaitant jų dalį, priglaudintą prie namo sienos. Nustatė, kad atsakovui per teismo nustatyta terminą neįvykdžius teismo sprendimo, ieškovas turi teisę atlikti šiuos veiksmus atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Ieškinio reikalavimą pašalinti sukaltus metalinius strypus (vamzdžius) bendro naudojimo su ieškove žemės sklype (takelyje link upės) ir pašalinti vartelius tarp bendro naudojimo tako ir A. V. B. naudojamos žemės atmetė.
Teismas nustatė, kad šalys yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), bei ant jo stovinčio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai, turintys po ½ dalį šio turto. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003-12-24 nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu, pagalbiniais statiniais, pastatais bei žemės sklypu tvarka, tačiau šia tvarka nenuspręsta dėl mano pastogės (palėpės) naudojimosi tvarkos. Namo pastogėje atsakovas V. P. pastatė medinę pertvarą, kuria padalijo šią patalpą į dvi dalis. Nustatė, jog tarp šalių naudojamos ir bendro naudojimo žemės kai kuriose vietose stovi medinė strypų tvora apie 1,50 m aukščio. Tvoroje yra du mediniai varteliai – vieni jų bendro naudojimo žemėje (take), ties namo prieangio, iš kurio šalys patenka į jų patalpas name, viduriu, o kiti – bendro naudojimo žemės (tako) pabaigoje ir skiria taką nuo ieškovės naudojamos žemės sklypo dalies. Varteliai neužrakinti, gali būti uždaryti skląsčiu. Be to, nuo vartelių bendro naudojimo žemėje (take), ties namo prieangiu, iš kurio šalys patenka į jų patalpas name, link upės įrengta tokios pačios formos ir aukščio tvora. Einant link upės pievoje yra įsmeigti du metaliniai strypai apie 30-50 cm virš žemės, tarp jų atstumas skersai apie 1 m. Pievoje taip pat įbetonuoti du metaliniai stulpeliai apie 150 cm aukščio. Šie du stulpeliai ir vienas strypas vizualiai yra vienoje linijoje.
Teismas, įpareigodamas atsakovą išardyti gyvenamojo palėpėje (pastogėje) jo įrengtą medinę pertvarą, nurodė, jog pagal savo funkcinę paskirtį palėpė šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir turi būti naudojama bendrai, laikantis tokiai nuosavybei naudotis skirtų teisės normų reikalavimų (CK 4.75 str.), todėl įrengus pertvarą ieškovė nebegali patekti prie bendro naudojimo turto – kamino ir įsitikinti jo priešgaisriniu saugumu, atlikti būtinus tam užtikrinti darbus.
Atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl vartelių pašalinimo tarp bendro naudojimo tako ir A. V. B. naudojamos žemės (vartelių link A. V. B. naudojamo kiemo rūsio) teismas nurodė, kad šie varteliai yra ne ieškovės sukurtas daiktas, uždaryti varteliai yra kliūtimi patekti į ieškovės sklypą iš šalių bendro naudojimo žemės (tako), jie įrengti nesuderinus šio klausimo su ieškove. Tačiau, teismo nuomone, esama vartelių anga yra pakankama, jog ieškovė ir su daiktais nekliudomai galėtų patekti į jos naudojamą žemės sklypą (angos plotis apie 110-120 cm), tuo labiau, kad varteliai estetiški, tvarkingi, jie riboja bendro naudojimo taką nuo ieškovės žemės, be to, jie atlieka ir mažamečių vaikų apsaugojimo nuo patekimo į kitų naudojamą žemę, o iš ten į gatvę, einančią greta sklypo, ar link upės, ribojančios sklypą iš kitos pusės, funkciją. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, jog dabar pro vartelius praeiti iki kiemo rūsio labai nepatogu ar net negalima – tuoj už vartelių ant tako auga serbentų krūmas, greta jo kiek aukštesnio nei žmogaus ūgis sutankėjęs vaismedis. Kadangi šie augalai auga ieškovės žemėje, todėl, teismo nuomone, tik ji gali nuspręsti dėl jų.
Teismas įpareigojo atsakovą pašalinti vartelius bendro naudojimosi take, įskaitant jų dalį, priglaudintą prie namo sienos, motyvuodamas tuo, jog tako žemės bendro naudojimo režimas nustatytas tam, kad bendrasavininkai turėtų galimybę nekliudomai naudotis šiuo taku, tuo tarpu dabar esantys varteliai trukdo bet kuriam iš savininkų naudotis visu bendru taku, nes atsakovas, kaip juos pagaminęs asmuo, gali juos užrakinti, užkabinti ar pan., kas sukels nepatogumų ieškovei. Įrengus šiuos vartelius, bendro naudojimo takas faktiškai buvo padalintas tarp skirtingų jo naudotojų, kuo vienašališkai paneigiamas šalių susitarimas dėl jų bendro naudojimo.
Pirmosios instancijos teismas dalyje dėl reikalavimo pašalinti sukaltus metalinius strypus (vamzdžius) bendro naudojimo su ieškove žemės sklype sprendė, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog jie įbesti (įrengti) bendro naudojimo žemėje, todėl galimai pažeidžia jos teises. Pažymėjo, jog ieškovei buvo siūlyta pateikti papildomus įrodymus, kad stulpai yra bendroje žemėje, tačiau jų pateikti šalis ir jos atstovas nepageidavo. Iš pačios ieškovės pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog strypai ir stulpai pažymėti kaip stovintys ant bendros ir atsakovo žemės ribos, bet ne bendroje žemėje. Nei apžiūrėjus strypus vietoje, nei iš fotonuotraukų negalima nuspręsti, jog jie yra ne bendro naudojimo žemės ir V. P. naudojamos žemės riboje. Teismas atsižvelgė ir į liudytojo R. T. paaiškinimą, jog atliekant geodezinius matavimus tarp bendraturčių žemės ribų žymėjimui naudojami metalai strypai (armatūra), tačiau atžymėjimo vieta plane nežymima. Kadangi šiuo atveju apžiūrėti metalo strypai ir yra armatūros gabalai, o iš žemės sklypo schemos matyti, kad geodeziniai matavimai buvo atlikti, todėl teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kad jie yra įsmeigti geodezinių matavimų atlikimo metu kaip žymintys sklypų (tako) ribas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo apylinkės teismo sprendimą dalyje panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovą pašalinti jo pastatytos tvoros vartelius, įrengtus ant bendro naudojimo žemės sklypo (tako), įskaitant jų dalį, priglaudintą prie namo sienos, bei pašalinti sukaltus metalinius strypus bendro naudojimosi su ieškove žemės sklype (takelyje link upės), esančiame (duomenys neskelbtini) , per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Nurodo, kad teismo sprendimas šioje dalyje prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams. O būtent – teismas priėmė visiškai neaiškų sprendimą dalyje dėl vartelių, t. y. vienoje sprendimo rezoliucinės dalies pastraipoje atsakovas įpareigojamas pašalinti vartelius, įrengtus ant bendro naudojimo žemės sklypo (tako), įskaitant jų dalį, priglaudintą prie namo sienos, tačiau kitoje teismo sprendimo rezoliucinės dalies pastraipoje jau nurodo, kad ieškinio reikalavimą pašalinti vartelius tarp bendro naudojimo tako ir A. V. B. naudojamos žemės atmeta. Be to, ieškovės teigimu, ant bendro naudojimo tako link upės atsakovas yra sukalęs metalinius strypus, kurie jai trukdo naudotis šiuo bendro naudojimosi taku. Teismas neįvertino realaus pavojaus, kurį kelia šie atsakovo sukalti strypai: atsakovo pakviestas liudytojas patvirtino aplinkybę, kad pats vos nesusižalojo į įkaltą strypą eidamas link upės; ne tik atsakovo mažamečiai anūkai, bet ir jos (ieškovės) vaikaičiai bėgioja ties upe ir gali nukentėti; ne kartą tiek ji, tiek ir jos sutuoktinis buvo susižaloję į šiuos strypus. Taip pat teisme apklaustas specialiųjų žinių turintis asmuo paaiškino, jog tarp bendraturčių vidinių žemės sklypo ribų nėra jokio būtino (privalomo) reikalingumo kalti armatūros strypus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo skundžiamą apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad tvorą jis įrengė sau priklausančiame žemės sklype, todėl neprivalo jos šalinti, kaip ir ieškovė neturi teisės naudotis jo žemės sklypu praeidama į jai priklausantį rūsį. Kadangi pirmieji varteliai buvo įrengti ant bendro naudojimo tako, jis sutinka juos pašalinti, tačiau antrųjų vartelių šalinti pagrindo nėra, kadangi ieškovė neįrodė jų trukdymo fakto. Mano, kad jis neprivalo ištraukti sukaltų į žemę strypų, nes tai yra geodeziniai taškai, kuriuos nurodė geodezininkai. Tai patvirtino teisme apklaustas specialių žinių turintis liudytojas. Šiuo atveju ne atsakovas savavališkai nustatė ribas, o kompetentingi asmenys, kurie tik patys jas gali ir keisti. Teismas ieškovei siūlė pateikti įrodymus, kad strypai sukalti neteisingose vietose, tačiau ieškovė nuo papildomo įrodinėjimo atsisakė.
Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su esminėmis pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl šios dalies teismo sprendimo argumentų ir motyvų išsamiai nekartoja.
Byloje nustatyta, kad šalys yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , bei ant jo stovinčio gyvenamojo namo, unikalus Nr. 6695-5007-1010, bendrasavininkais, turinčiais po ½ dalį šio turto (b. l. 49-57). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003-12-24 nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu, pagalbiniais statiniais, pastatais bei žemės sklypu tvarka (b. l. 5-6). Iš vietos apžiūros protokolo nustatyta, jog įvažiavus į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini) , ir paėjus tiesiai matyti vienoje linijoje įkalti du stori strypai ir vienas plonas geodezinis strypas, lygiagrečiai kitoje takelio pusėje matyti vienas plonas geodezinis strypas. Praėjus namą ir pasukus po dešine priešais matyti varteliai, kurie yra 1,42 metro pločio, stulpelių aukštis – 1,55 – 1,60 metro. Praėjus vartelius, patenkama į sklypo dalį su bendru taku greta V. P. naudojamos namo dalies. Paėjus toliau, prieinami antri varteliai (b. l. 81).
Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, įpareigojo atsakovą per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , palėpėje (pastogėje) jo įrengtą medinę pertvarą, o žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pašalinti vartelius, įrengtus ant bendro naudojimo žemės (tako), įskaitant jų dalį, priglaudintą prie namo sienos. Ieškinio reikalavimus pašalinti sukaltus metalinius strypus (vamzdžius) bendro naudojimo su ieškove žemės sklype (takelyje link upės) ir pašalinti vartelius tarp bendro naudojimo tako ir ieškovės naudojamos žemės teismas atmetė.
Šalies argumentai
Apeliantė prašo panaikinti apylinkės teismo sprendimą dalyje ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovą pašalinti jo pastatytos tvoros vartelius, įrengtus ant bendro naudojimo žemės sklypo (tako), įskaitant jų dalį, priglaudintą prie namo sienos, bei pašalinti sukaltus metalinius strypus bendro naudojimosi su ieškove žemės sklype (takelyje link upės), esančiame (duomenys neskelbtini) , per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Savo reikalavimus A. V. B. iš esmės grindžia tuo, kad priimtas teismo sprendimas šioje dalyje prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams, t. y. dėl nepašalintų vartelių pažeidžiama jos teisė netrukdomai naudotis kiemo rūsiu, taip pat teismas neįvertino realaus pavojaus, kurį kelia atsakovo sukalti strypai.
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šio straipsnio 2 dalies norma, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nurodytus atvejus, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas privalo tirti visus apeliacinio skundo faktinius ir teisinius argumentus ir į visus juos motyvuotai atsakyti. Apeliantė prašo įpareigoti atsakovą V. P. pašalinti jo pastatytos tvoros vartelius, įrengtus ant bendro naudojimo žemės sklypo (tako), įskaitant jų dalį, priglaudintą prie namo sienos. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas tokį ieškovės reikalavimą jau patenkino. Nors iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog A. V. B. iš esmės nesutinka dėl vartelių, esančių tarp bendro naudojimo tako ir ieškovės naudojamos žemės, reikalingumo, tačiau, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.). Byloje teismas įpareigojo atsakovą pašalinti vartelius bendro naudojimosi take, įskaitant jų dalį, priglaudintą prie namo sienos, motyvuodamas tuo, jog tako žemės bendro naudojimo režimas nustatytas tam, kad bendrasavininkai turėtų galimybę nekliudomai naudotis šiuo taku, tuo tarpu dabar esantys varteliai trukdo bet kuriam iš savininkų naudotis visu bendru taku. Šiuo atveju įrengus šiuos vartelius buvo paneigtas šalių susitarimas dėl jų bendro naudojimo. Atsižvelgiant į tai, kad toks ieškovės reikalavimas jau visiškai patenkintas pirmosios instancijos teismo sprendimu, teisėjų kolegija išsamiau nebepasisako. Pažymėtina, kad teismo sprendimas vykdomas po to, kai jis įsiteisėja (CPK 588 str. 1 d.). Todėl, jeigu, kaip teigia apeliantė, atsakovas iki šiol neįvykdė sprendimo dalies, kuria teismas įpareigojo atsakovą per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti gyvenamojo namo palėpėje (pastogėje) jo įrengtą medinę pertvarą, o žemės sklype pašalinti vartelius, įrengtus ant bendro naudojimo žemės (tako), įskaitant jų dalį, priglaudintą prie namo sienos, A. V. B. turi teisę kreiptis į vietos antstolį dėl priverstinio sprendimo vykdymo (CPK 624 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Dalyje dėl sukaltų metalinių strypų bendro naudojimosi su ieškove žemės sklype (takelyje link upės), esančiame (duomenys neskelbtini) , pašalinimo pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš pačios ieškovės pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog strypai ir stulpai pažymėti kaip stovintys ant bendros ir atsakovo žemės ribos, tačiau ne bendroje žemėje. Teismo nuomone, nei apžiūrėjus strypus vietoje, nei iš fotonuotraukų negalima nuspręsti, jog jie yra ne bendro naudojimo žemės ir V. P. naudojamos žemės riboje. Kaip matyti, teismas atsižvelgė ir į liudytojo R. T. paaiškinimą, jog atliekant geodezinius matavimus tarp bendraturčių žemės ribų žymėjimui naudojami metalai strypai (armatūra), tačiau atžymėjimo vieta plane nežymima (b. l. 96-99). Pažymėtina, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovas V. P. taip pat nurodė, kad geodeziniame plane matosi būtent armatūrinis strypas, kuriuo pažymėtas bendro naudojimo takas, t. y. riboženklis. Patys geodezininkai matavo, o jis įkalė. Be to, tokias aplinkybes patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 81). Tokiu būdu, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog labiau tikėtina, kad metalo strypai yra įsmeigti geodezinių matavimų atlikimo metu kaip žymintys sklypų (tako) ribas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teisme pati apeliantė patvirtino, jog neprieštarauja, kad strypai būtų įkalti pagal planą.
Esant tokioms aplinkybėms, teismas laiko, kad pirmosios instancijos teismo išvada priimant skundžiamą procesinį sprendimą pagrįsta įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas. Todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 236 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės priteistinos teismo turėtos išlaidos – 2,70 Lt, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2,70 Lt (du litus ir 70 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.