- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-14
- Bylos Nr.
- I-3024-414/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02124-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- K. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiškėjui K. Š., dalyvaujant Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. Š. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), kuriuo prašė priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015-03-30 buvo konvojuojamas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus į Ukmergės rajono policijos komisariato areštinę. Prieš išlaipinant iš transporto priemonės konvojaus pareigūnai automobilyje pareiškėjui tris kartus ranka smogė į pilvą, 4 kartus į nugarą, spyrė, suplėšė megztinį, motyvuodami tuo, kad pareiškėjas konvojavimo metu rūkė. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą, sutriko sveikata. Pažymėjo, kad apie konvojaus pareigūnų neteisėtus veiksmus raštu informavo Ukmergės rajono policijos komisariato areštinės viršininką ir gydytoją, kuris pareiškėją apžiūrėjo.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 13-14). Atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jo teises, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ir raštu. Viešojo saugumo tarnyba neturi duomenų apie nežmonišką ir žeminantį pareigūnų elgesį konvojavimo metu. Pažymėjo, kad 2015-03-30 konvojaus dokumentacijoje yra užfiksuota, kad pareiškėjas ir kiti kartu buvę konvojamieji pažeidinėjo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintas Konvojavimo taisykles (toliau – Konvojavimo taisyklės), tačiau specialiosios priemonės ir fizinė jėga nebuvo panaudota. Konvojaus dokumentuose nėra užfiksuota jokių konvojamuosius priėmusio Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūno pastabų dėl sumušimų ar neteisėtų konvojaus pareigūnų veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodo patyręs 2015-03-30, kai buvo konvojuojamas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus į Ukmergės rajono policijos komisariato areštinę. Pareiškėjo teigimu, prieš išlaipinant iš transporto priemonės konvojaus pareigūnai automobilyje pareiškėjui 3 kartus ranka smogė į pilvą, 4 kartus į nugarą, spyrė, suplėšė megztinį, motyvuodami tuo, kad pareiškėjas konvojavimo metu rūkė.
Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
LR Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija kaip teisės aiškinimo šaltinis yra aktuali ir Lietuvos teisės aiškinimui ir taikymui (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2015-03-30 buvo konvojuojamas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus į Ukmergės rajono policijos komisariato areštinę (b. l. 16, 18).
Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros. Konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą.
Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jei konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą.
Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Taigi, minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, su skundu, ar prašymu kreiptis į konvojų. Tuo tarpu konvojus apie gautą skundą (prašymą) turi įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti.
Į bylą pateiktame kelionės žiniaraštyje yra tikrinančių konvojaus tarnybą asmenų įrašai apie tai, kad Ukmergės rajono policijos komisariate parašytas tarnybinis pranešimas dėl režimo reikalavimų pažeidimo pagal Konvojavimo taisyklių 127.6 punktą, 127.7 punktą (b.l. 41). Į bylą taip pat pateikti grandinio T. K. ir konvojaus viršininko V. M. tarnybiniai pranešimai (b.l. 15, 19). Tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog konvojuojamieji M. D. ir O. J. konvojaus metu rūkė, triukšmavo, keikėsi. Fizinė prievarta ir specialiosios priemonės prieš konvojamuosius nebuvo panaudota.
Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti T. K. ir V. M. paaiškino, kad pareiškėjas buvo patalpintas vienoje kameroje kartu su M. D. ir O. J. ir jie visi konvojaus metu rūkė, triukšmavo, keikėsi, buvo perspėti. Liudytojai neigė fizinės prievartos panaudijimą, nors pripažino, kad Ukmergės rajono policijos komisariato areštinėje išlaipinti asmenys garsiai reiškė pretenzijas dėl panaudotos fizinės prievartos. Liudytojai taip pat nurodė, kad konvojaus dokumentuose nėra užfiksuota jokių konvojamuosius priėmusio Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūno pastabų dėl sumušimų ar neteisėtų konvojaus pareigūnų veiksmų, be to, transporto priemonės viduje erdvė yra labai ribota, todėl bet koks smūgiavimas rankomis ar kojomis yra neįmanomas. Liudytojas V. M. papildomai paaiškino, kad jis, kaip vykdantis konvojaus viršininko pareigas, dėl konvojuojamų asmenų pretenzijų apklausė sargybą vykdančius asmenis, tačiau fizinės prievartos naudojimas nebuvo nustatytas.
Liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina transporto priemonės, kuria buvo konvojuojamas pareiškėjas foto nuotraukos (b.l. 38-40) ir duomenys iš Ukmergės rajono policijos komisariato (b.l. 67-69). Duomenys iš Ukmergės rajono policijos komisariato taip pat patvirtina, kad jokio raštiško skundo Ukmergės rajono policijos komisariato areštinės viršininkui pareiškėjas nepateikė. Taip pat jokių nusiskundimų dėl panaudotos fizinės prievartos pareiškėjas nereiškė ir medicininės apžiūros metu, jį apžiūrint areštinės bendruomenės slaugytojai A. Š.. Šie duomenys paneigia pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog jis apie konvojaus pareigūnų neteisėtus veiksmus raštu informavo Ukmergės rajono policijos komisariato areštinės viršininką ir gydytoją, kuri pareiškėją apžiūrėjo.
Minėtos aplinkybės patvirtina, kad kelionės žiniaraščiuose fiksuojami visi konvojavimo metu priimti pareigūnų sprendimai, įvykiai, tačiau duomenų arba atitinkamų įrašų kelionės žiniaraščiuose apie tai, kad pareiškėjas konvojavimo metu ar iš karto po jo skundėsi pareigūnų veiksmais, teismas nenustatė, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų ir teismas nenustatė, kad dėl tariamai panaudotos fizinės prievartos pareiškėjas patyrė fizinį skausmą, sutriko sveikata, nes 2015-03-30 pareiškėjas sveikata nesiskundė (b.l. 64), o K. Š. asmens sveikatos istorija nepatvirtina, jog jo sveikata po 2015-03-30 iš esmės pakito.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai dėl konvojaus pareigūnų neteisėtų veiksmų konvojuojant jį iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus į Ukmergės rajono policijos komisariato areštinę yra abstraktaus pobūdžio, pareiškėjas nepateikia jo nurodytas aplinkybes konkretizuojančių ir patvirtinančių įrodymų, o O. J. ir R. P. liudijimai (b.l. 3-4) prieštarauja jau aptartoms faktinėms aplinkybėms,todėl teismas negali vertinti, jog buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės jo nurodytais būdais.
Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo argumentus, ginčo santykius reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisių pažeidimai konvojavimo metu nenustatyti, jis nepatyrė fizinės prievartos, kankinamo, nežmoniško ar jo orumą žeminančio elgesio, todėl pareiškėjo skundas dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, tariamai kilusią dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, atmestinas kaip nepagrįstas.
Iš teismo specialiosios sąskaitos liudytojui V. M. buvo išmokėta 21,98 Eur išlaidų, susiujusių su jo dalyvavimu teismo posėdyje (b.l. 48-49). Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos į teismo specialią sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš proceso šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui.
Pareiškėjo K. Š. nenaudai priimtas sprendimas, todėl iš pareiškėjo į teismo specialią sąskaitą priteistina 21,98 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio 7 dalimi, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo K. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21,98 Eur į Kauno apygardos administracinio teismo specialiąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.