Utenos apylinkės teismo sprendimas

Santuokoje, iki kreipiantis su ieškiniu į teismą, įgijo bendro turto: nekilnojamųjų daiktų, transporto priemonių. Buvo įgyta ir daugiau turto, t. y. žemės ūkio technikos, galvijų, buvo gaunamos išmokos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, pajamos iš ūkio, tačiau ieškovė prašo padalyti tik ieškinyje nurodytą turtą, neprieštarauja, kad kitas turtas, atsakovo nurodytas priešieškinyje (žemės ūkio technika, galvijai) atitektų atsakovui be kompensacijos išmokėjimo. Iki gyvenimo skyrium nuo 2012 m. ieškovė dirbo ne tik įmonėje, bet ir ūkyje, t. t. ir atsakovo tėvo ūkyje, dirbo ir jų dukros, o apsigyvenus skyrium, tik ji viena išlaikė nepilnametę dukrą ir rėmė pilnametę dukrą, nes atsakovas šių pareigų iš viso nevykdė. Pradėjus gyventi skyrium, jie bendro turto nepasidalijo. Jis dirbo savo ūkyje, gautas pajamas investuodavo, tačiau, ieškovės vertinimu, pirko netinkamą naudoti žemės ūkio techniką, o šeimos poreikiams, vaikų išlaikymui, buities sąlygų užtikrinimui pinigų neskyrė. Ieškovė nesutinka su priešieškinio reikalavimais nekilnojamuosius daiktus, automobilį ir priekabą pripažinti tik asmenine atsakovo nuosavybe, nes jie įgyti nenutraukus santuokos, įgyti jų abiejų vardu, iš ūkio veiklos pajamų, įregistruoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, jokio susitarimo šiuos daiktus įgyti atsakovui asmeninės nuosavybės teise ji nedavė, o atsakovas neprašė, teisme tokį faktą buvus nepatvirtino jokiais rašytiniais įrodymais. Be pagrindo atsakovas pareiškė reikalavimą dėl žemės ūkio technikos, kurią ieškovė laiko beverte, ir galvijų pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe, nes ji ieškiniu šį turtą padalyti neprašė. Atsakovo pateikta paskolos sutartis, sudaryta su jo giminaite, negaliojanti, nes yra tik paprastos, o ne notarinės formos, kaip to reikalauja įstatymas, pinigų perdavimą patvirtinančių įrodymų nėra, atsakovas savalaikiai jos neinformavo, kad prisiėmė tokio pobūdžio prievolių, gautos paskolos nedeklaravo. Ieškovė pageidauja natūra gauti automobilį, o už kitą turtą – piniginę kompensaciją, nes visu turtu naudojasi atsakovas. Ieškovė vertina, kad turto dalys yra lygios. Po santuokos nutraukimo ieškovė pasiliktų santuokinę pavardę, ieškovė darbinga, todėl išlaikymo sau iš atsakovo priteisti neprašo, neturi bendrų ir asmeninių kreditorinių įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis. Prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, atkreipė dėmesį, kad atsakovo turėtos atstovavimo išlaidos yra neprotingai didelės, o tai rodo, kad atsakovas yra mokus.

Atsakovas padėjo ieškovei buityje, tiek dukrų auginime bei auklėjime, rūpinosi šeima ir išlaikė ją finansiškai, daug ir sunkiai dirbo tam, kad ieškovė ir dukros būtų visapusiškai aprūpintos, nejaustų nepritekliaus ir būtų laimingos, tačiau nuo 2012 m. vasaros ieškovė paliko šeimos namus. Ieškovė nepateikė leistinų įrodinėjimo priemonių, kurios patvirtintų išimtinai tik atsakovo kaltę.

Santuokos metu, tačiau panaudojant asmenines atsakovo pinigines lėšas, buvo įgyti visi ieškovės nurodyti nekilnojamieji daiktai, žemės ūkio technika, galvijai, automobilis, priekaba. Atsakovas (duomenys neskelbtini) m. perėmė iš savo tėvo J. L. ūkį pagal „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ programą, (duomenys neskelbtini) įregistravo ūkininko ūkį, visą turtą atsakovas įgijo asmeniškai, nes tik jis vienas tvarkė visus reikalus, susijusius su nekilnojamojo turto įgijimu (pvz., geodezinių matavimų užsakymu, paslaugų apmokėjimu, sklypų apžiūra), pirko už asmenines lėšas ūkininko ūkiui, turtą išimtinai prižiūrėjo tik jis, turtą išlaikė, mokėjo reikiamus mokesčius, dirbo, tvarkė bei prižiūrėjo žemės sklypus ir ūkio techniką, augino ir prižiūrėjo gyvulius, rūpinosi agrarinės technikos priežiūra, remontu. Atsakovas įsipareigojo Nacionalinei mokėjimo agentūrai vykdyti ūkio plėtrą, tuo tikslu ir įsigijo nurodytą turtą. Ieškovė nei materialiai, nei savo darbu neprisidėjo prie kilnojamojo bei nekilnojamojo turto išlaikymo ir priežiūros, nepritarė ūkio plėtimu, ieškovė tiek santuokos metu, tiek po šalių gyvenimo skyrium, kai 2012 m. birželio mėn. išsikraustė ir išėjo gyventi kitur, visiškai nusišalino nuo ūkio priežiūros, juo nesidomėjo ir neįdėjo į ūkį jokio indėlio nei fiziniu darbu, nei finansiškai. Šalims esant formalioje santuokoje, ieškovė sandorių sudarymuose dalyvaudavo tik formaliai, t. y. tik kaip formali sutuoktinė pasirašydama dokumentus, nes notaras nebūtų galėjęs tokio sandorio patvirtinti. Taigi faktinis ir realus ginčo nekilnojamojo turto savininkas bei valdytojas yra atsakovas, be to, yra turto, kuris buvo įgytas šalims jau gyvenant skyrium, todėl santuokos nutraukimo teisines pasekmes yra pagrindas taikyti nuo 2012 m. birželio, t. y. nuo faktinio negyvenimo kartu. Taigi visas turtas yra tik atsakovo asmeninė nuosavybė, todėl ieškinį tenkinti pagrindo nėra, o priešieškinis tenkintinas visa apimtimi. Be to, atsakovas turi neįvykdytą piniginę prievolę. Pripažino, kad dukroms gyvenant skyrium, joms neteikė išlaikymo ir nerėmė materialai siekiant išsilavinimo. Paaiškino, kad tuo atveju, jeigu turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jis pageidautų natūra gauti visus nekilnojamuosius daiktus, nes jie būtini ūkininko ūkiui, ieškotų galimybės ieškovei išmokėti piniginę kompensaciją, nes dalį nekilnojamųjų daiktų paskyrus ieškovei natūra, jis siektų juos išpirkti. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.

Rašytinis įrodymas – (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) sudarytas santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Šalių dukros, gimusios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metais, yra pilnametės.

Santuokos tikslas ir padarinys yra šeimos santykių sukūrimas, t. y. santykių, grindžiamų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, atsiradimas. Šie santykiai sudaro santuokos pagrindą ir šeimos esmę, todėl preziumuojama, kad sudarius santuoką tarp sutuoktinių susiklosto šeimos santykiai. CK 3.26 straipsnio 1 dalis nustato, kad sudarę santuoką, sutuoktiniai įgyja CK III knygoje numatytas teises ir pareigas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 – 3.30; 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. CK 3.27 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pagal CK 3.30 straipsnį sutuoktiniai privalo išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaikų teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaikų turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės.

Santuokos išsaugojimas yra reikšmingas šeimos nariams ir visuomenei, o viešąjį interesą išsaugoti santuoką atspindi imperatyviosios CK 3.64 straipsnio ir CPK 376 straipsnio 2 dalies normos, įpareigojančios teismą imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad galimybės susitaikyti nėra, šalys kartu negyvena nuo 2012 metų.

Šalys prašė taikyti CK 3.63 straipsnio nuostatas dėl konkrečių faktų, patvirtinančių sutuoktinio (sutuoktinių) kaltę dėl santuokos nutraukimo, nenurodymo sprendime, todėl konkretūs faktai sprendime nenurodytini, konkrečius faktus, kuo pasireiškė sutuoktinių kaltė, patvirtina teismo posėdžio garso įrašo duomenys, kuriame užfiksuoti šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, o taip pat patvirtina rašytiniai įrodymai.

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir, tiek pareikšdamas priešieškinį, tiek jo nepareikšdamas, gali nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės ir prašyti santuoką nutraukti ne dėl jo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

Nors kreipimosi į teismą metu šalys laikėsi pozicijos, kad dėl santuokos iširimo kaltas kitas sutuoktinis, tačiau nagrinėjant civilinę bylą šalys išreiškė bendrą nuomonę tuo klausimu ir nurodė, kad jų santuoką teisingiau nutraukti dėl jų abiejų kaltės. Nagrinėjamu atveju nebuvo ginčijama, kad sutuoktiniai jau nuo 2012 metų gyvena skyrium, vienas kitam taikytis nesiūlė, bendros ateities neplanuoja, negyvena santuokinio gyvenimo, tokia padėtis tenkina abi šalis. Nurodyti faktai yra pagrindas pripažinti, kad šalių santuoka kreipimosi į teismą metu yra iširusi. Šalių nurodytos santuokos iširimo priežastys, dėl kurių jie negyvena ir negali gyventi kartu, leidžia teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, nes nėra įrodyta, kad kuris nors tik vienas iš jų būtų iš esmės pažeidęs savo, kaip sutuoktinio pareigas, ir kad dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių sutuoktinio (sutuoktinių) kaltę dėl santuokos nutraukimo, remiantis šalių paaiškinimais, liudytojų (E. L., šalių dukros, V. R., ieškovės tetos, G. J., atsakovo pusbrolio, J. Š., G. I., A. G., L. G., N. G., šalių kaimynų) parodymais, yra pagrindas nustatyti, kad abu sutuoktiniai yra pažeidę, atitinkamai ieškovė – CK 3.27, atsakovas – CK 3.27 ir CK 3.30 straipsniuose numatytas sutuoktinių pareigas. Be to, iš byloje nustatytų aplinkybių taip pat matyti, kad santykių pablogėjimo metu šalys neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso šeiminio gyvenimo klausimais, nebuvo suinteresuotos santuokos išsaugojimu, taip abu pažeidė CK 3.27 straipsnyje nustatytą sutuoktinių pareigą būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, nes santuokinių ryšių puoselėjimas ir išsaugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga, o bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ir santuoka iširo faktiškai, nes sutuoktiniai nustojo bendrai tvarkyti šeimos reikalus. Šalių santuoka, atsižvelgiant tiek į minėtų pareigų pažeidimą, tiek į tai, kad abu sutuoktiniai nedėjo jokių pastangų tam, kad santuoką išsaugotų, nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis), šalių reikalavimus dalyje dėl santuokos nutraukimo tenkinant iš dalies.

Ginčas tarp šalių dėl ieškovei paliktinos pavardės nekilo, santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės – L., L. (CK 3.69 straipsnis).

Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja CK III knygos normos ( CK 1.3 straipsnio 2 dalis), nes byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sudarę vedybų sutartį. Nutraukiant santuoką dalijamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas (CK 3.116 straipsnis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, ir nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais (nurodyto straipsnio 2 dalis). Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija yra įtvirtinta laikantis pagrindinių santuokos principų, tokių kaip susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.7, 3.28 straipsniai), sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis) bei pareiga būti vienas kitam lojaliam, vienas kitą remti ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis), o taip pat į CK 3.30 straipsnyje numatytas sutuoktinių pareigas išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaikų teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaikų turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės. Taigi bendroji jungtinė nuosavybė yra skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti. Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės instituto tikslas yra dvejopas. Pirma, šiuo institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą – nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio indėlio sukuriant turtą, preziumuojama, jog jų dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Tokia nuostata leidžia apginti turtinius interesus ekonomine prasme silpnesnio sutuoktinio, kuris dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, vaikų gimdymo ir priežiūros, ligos ir pan., įnešė mažesnį indėlį sukuriant turtą.

CK 3.127 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

Šalių pateiktais įrodymais buvo nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), šalys kartu negyvena nuo 2012 metų, jų dukros tapo pilnametės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metais, dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Atsakovas savo vardu įregistravo ūkininko ūkį (duomenys neskelbtini), atsakovo teigimu, perimdamas jį iš savo tėvo J. L. pagal programą „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“.

Šalys prašo padalyti/pripažinti asmeninės nuosavybės teises į turtą, kurį įgijo iki bylos iškėlimo dienos, kuris realiai yra ir kuris atsakovo, išskyrus automobilį „AUDI A4“, registruotą ieškovės vardu, iš esmės yra naudojamas ūkininko ūkyje.

Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad ūkininko ūkis – tai ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma. Kompleksiškai aiškinant Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo, CK 1.97, 1.110, 1.112, 4.38 straipsnių teisės normas, darytina išvada, kad ūkininko ūkis, kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, laikytinas turtiniu vienetu (tam tikra verslo forma, kuriai nereikia įsteigti įmonės ir kuri neturi savarankiško ūkio subjekto statuso), galinčiu būti nuosavybės teisės objektu. Pažymėtina, kad iš esmės ūkininko ūkio įregistravimas tik suteikia asmeniui teisę užsiimti ūkininko veikla ir tame ūkyje naudoti tiek asmeninį, tiek santuokinį, tiek nuomojamą turtą, tačiau tas santuokoje įgytas turtas, kuris naudojamas ūkininko ūkiui funkcionuoti, gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kuri gali būti dalinama ir tai galima daryti atskirais turto vienetais. Tais atvejais, kai ūkininko ūkis įregistruotas vieno iš sutuoktinių vardu, santuokos nutraukimo byloje sprendžiamas šio turto teisinės priklausomybės klausimas, t. y. ar jis priklauso vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, ar abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės arba bendrosios dalinės nuosavybės teise, sistemiškai aiškinant Ūkininko ūkio įstatymo ir CK trečiosios knygos normas. Sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatytas pagal įstatymus ir pagal sutartis (CK 3.81 straipsnis). Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, kaip yra nagrinėjamu atveju, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 straipsnis). Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, inter alia, abiejų sutuoktinių įgytas iki santuokos sudarymo; sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju po šalių santuokos sudarymo (iki 2000 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. VIII-1864 patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d.) ir iki ūkininko ūkio įregistravimo, atsakovas savo vardu (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs Valstybinės žemės sklypo pirkimo –pardavimo sutartį, kurios pagrindu įgijo nuosavybės teises į žemės ūkio paskirties 1.2000 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės ūkio paskirties 1.8500 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šie žemės sklypai buvo išnuomoti J. L. Ši Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta vadovaujantis (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), už 1.2000 ha ir 1.8500 ha žemės sklypus buvo sumokėta 2 847 Lt ir 113,86 Lt valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis. Atsakovas, prašydamas pripažinti, kad šie žemės sklypai priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, pateikė rašytinius įrodymus, kad galimai jis sumokėjo asmeniškai jam valstybės skirtomis 113,86 Lt valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis, paaiškino, kad žemės sklypai buvo skirti jam, tuo metu gyvenusiam kaimo vietovėje ir siekusiam įsigyti žemės.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl turto, įgyto santuokos metu dar iki 2001-07-01, pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, taikomos CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis). Tiek iki 2001-07-01 galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, tiek ir galiojančiame CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Santuokos metu įgyto turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija gali būti nuginčyta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (SŠK 22 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnis). CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl viešo registro duomenų įtakos bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimui, vadovaujantis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalimi, taikomos, kai turtas registruojamas įsigaliojus 2000 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. VIII-1864 patvirtintam Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui. Iki šio kodekso įsigaliojimo, t. y. iki 2001 m. liepos 1 d., įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad už šiuos žemės sklypus buvo sumokėta ne tik 113,86 Lt valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis, tačiau ir grynaisiais 2 847 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) m. įgytus žemės sklypus atsirado santuokos metu, kad atsakovas nepaneigė bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos CK 3.89 straipsnyje įtvirtintais turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe pagrindais (taip pat neįrodė turto įgijimo metu savo aiškiai išreikštos valios įgyti ginčo turtą asmeninėn nuosavybėn, kaip to reikalauja CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas), darytina išvada, kad šie žemės sklypai buvo įgyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir nėra pagrindo pripažinti, kad jie yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Šie žemės sklypai įsigyti ir įregistruoti, minėta, iki 2001-07-01, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatos neaktualios.

Žemės ūkio paskirties 1.2000 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 383 EUR, ieškovės vertinimu, vertė – 2 280 EUR, atsakovo – 383 EUR, VĮ Registrų centro 2020-02-28 vertinimu – 2 230 EUR, o žemės ūkio paskirties 1.8500 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 441 EUR, ieškovės vertinimu, vertė – 2 410 EUR, atsakovo – 441 EUR, VĮ Registrų centro 2020-02-28 vertinimu – 2 547 EUR.

Laikotarpiu nuo 2010 iki 2015 metų buvo įgyta kitų nekilnojamųjų daiktų. Pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos (duomenys neskelbtini), pagrindu buvo įgytas žemės ūkio paskirties 0.4700 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 579 EUR, šalims įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ieškovės vertinimu, vertė – 996 EUR, atsakovo – 579 EUR, VĮ Registrų centro 2020-02-28 vertinimu – 973 EUR. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos (duomenys neskelbtini), pagrindu buvo įgytas žemės ūkio paskirties 1.8500 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 2 042 EUR, šalims įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ieškovės vertinimu, vertė – 3 650 EUR, o atsakovo – 2 042 EUR, VĮ Registrų centro 2020-02-28 vertinimu – 3 570 EUR. Pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos (duomenys neskelbtini), pagrindu buvo įgytas Pastatas–Karvidė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 5 445 EUR, šalims įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ieškovės vertinimu, vertė – 43 900 EUR, atsakovo – 5 445 EUR, VĮ Registrų centro 2020-03-02 vertinimu – 9 500 EUR. Pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos (duomenys neskelbtini), pagrindu buvo įgyti kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (B1, b2 siloso tranšėjos, b3 mėšlidė), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1 729 EUR, šalims įregistruoti kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ieškovės vertinimu, vertė – 1 729 EUR, atsakovo – 1 729 EUR. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos (duomenys neskelbtini), pagrindu buvo įgytas žemės ūkio paskirties 0.2011 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 275 EUR, įgytas abiejų šalių ir jiems įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ieškovės vertinimu, vertė – 445 EUR, atsakovo – 275 EUR, VĮ Registrų centro 2020-02-28 vertinimu – 435 EUR. Pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos (duomenys neskelbtini), pagrindu buvo įgytas žemės ūkio paskirties 1.2200 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 1 600 EUR, įgytas abiejų šalių ir jiems įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ieškovės vertinimu, vertė – 2 580 EUR, atsakovo – 1 600 EUR, VĮ Registrų centro 2020-02-28 vertinimu – 2 530 EUR. Pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos (duomenys neskelbtini), pagrindu buvo įgytas žemės ūkio paskirties 0.3800 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 463 EUR, įgytas abiejų šalių ir jiems įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ieškovės vertinimu, vertė – 820 EUR, atsakovo – 463 EUR, VĮ Registrų centro 2020-02-28 vertinimu – 800 EUR. Pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos (duomenys neskelbtini), pagrindu buvo įgytas žemės ūkio paskirties 1.5000 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 1 940 EUR, įgytas abiejų šalių ir jiems įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ieškovės vertinimu, vertė – 3 140 EUR, atsakovo – 1 940 EUR, VĮ Registrų centro 2020-02-28 vertinimu – 3 070 EUR. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos (duomenys neskelbtini), pagrindu buvo įgytas žemės ūkio paskirties 2.6570 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 3 590 EUR, ieškovės vertinimu, vertė – 5 620 EUR, atsakovo – 3 590 EUR, VĮ Registrų centro 2020-02-28 vertinimu – 5 500 EUR.

Kaip minėta, tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija, įtvirtinta CK 3.88 straipsnyje, atsakovas privalėjo pateikti leistinų rašytinių įrodymų.

Atsakovo motyvai dėl visų žemės sklypų įgijimo asmeninės nuosavybės teise yra tokie: atsakovas jau (duomenys neskelbtini) įregistravo ūkininko ūkį, buvo įpareigotas didinti pajamas iš žemės ūkio, todėl įgijo žemę, žemės ūkio techniką ir galvijus, nors turtą įgijo santuokos metu, bet ieškovė tik formaliai dalyvavo notaro biure ir buvo įforminta kaip bendraturtė, jis pirko išskirtinai už asmenines savo ir skolintas lėšas, nes ieškovė iki 2007 m. niekur nedirbo, t.t. ir ūkininko ūkyje, ieškovė neprisidėjo ne tik darbu, bet nesirūpino turto priežiūra, remontu, išlaikymu, nepalaikė jo iniciatyvos plėsti ūkį, dalis žemės sklypų įgyti nebegyvenant kartu ir nevedant bendro ūkio nuo 2012 metų.

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad šalys kartu negyvena nuo 2012 metų. Atsakovas itin akcentavo savo prievoles, kilusias jam įregistravus ūkininko ūkį, teikė prioritetą ūkio plėtrai, tuo tikslu pirko žemės sklypus ir žemės ūkio techniką. Ieškovės teigimu, iki 2012 metų ūkyje dirbo ne tik ji, bet ir jų dukros. Atsakovas neginčijo, kad jo prioritetas buvo tik jo ūkininko ūkis, jo plėtra, gautas lėšas jis vėl investuodavo į ūkį, o savo šeimos gyvenimo ir buities sąlygoms dėmesio nebeskyrė. Ieškovės paaiškinimu ir liudytojų E. L., šalių dukros, V. R., ieškovės tetos, parodymais, 2012 metais gyvenamajame name tapo nebeįmanoma gyventi (be kt., užsikimšo kanalizacija, nuotekas reikėjo nešioti į lauką, sugedo pečius), o atsakovas jokių priemonių nesiėmė. Būtent dėl to ieškovė ir dukros persikraustė gyventi pas ieškovės motiną, gyvenusią (duomenys neskelbtini), kur šalių dukros lankė mokyklą, o ieškovė dirbo. Nors atsakovas laikėsi pozicijos, kad laikotarpiu nuo 2012 metų ieškovė visiškai neprisidėjo prie jo ūkio darbų, o todėl visas įgytas turtas yra tik jo asmeninė nuosavybė, tačiau pats pripažino, kad jis tuo laikotarpiu iš viso neprisidėjo nei prie sutuoktinės, nei prie nepilnamečio vaiko, nei prie siekiančios įgyti išsilavinimą pilnametės dukros poreikių tenkinimo, nors nuo pareigos teikti nepilnametei dukrai išlaikymą atleistas nebuvo. Turint omenyje ūkininko ūkio veiklos specifiką, kuriai yra būdingas nuolatinio pobūdžio asmens fizinis darbas, bei tai, kad abu nepilnamečių vaikų tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, privalo juos iki pilnametystės išlaikyti (CK 3.155 straipsnis), kad ieškovė, išsikeldama iš šeimos gyvenamosios vietos su vaikais, jokios turto dalies nepasiėmė, šalys turto nepasidalijo, tarpusavio santykius tarp šalių, kaip sutuoktinių ir dviejų vaikų tėvų, susiklosčiusius laikotarpiu nuo 2012 metų, vienareikšmiškai vertinti kaip laikotarpį, per kurį jie iš viso nevedė bendro ūkio negalima: ieškovė dirbo įmonėje ir viena išlaikė vaikus, atsakovo mokėti išlaikymą neprašė, atsakovas gera valia iš viso nevykdė pareigos nepilnametį vaiką išlaikyti, remti pilnametę besimokančią dukrą, tačiau iki tol bendrai vykdyta bendra ūkinė veikla dėl jos specifinio pobūdžio nenutrūko, jos tęstinumą užtikrino atsakovas, jis savarankiškai sprendė prisiimti ir vykdyti prievoles, susijusias su ūkininko ūkiu, nors gaunamų pajamų sutuoktinės ir vaikų poreikiams tenkinti nenaudojo, tačiau nekilnojamuosius daiktus įgijo ne asmeninės, o bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Pažymėtina, kad atsakovas nuo 2012 metų pats neiniciavo santuokos nutraukimo proceso, jį tenkino tokia susiklosčiusi padėtis, nors, kaip akcentavo bylos nagrinėjimo eigoje, ieškovė ir neprisidėjo prie jo ūkininko ūkio ir prievolių, susijusių su ūkininko ūkiu, vykdymo, tačiau jį tenkino ir tai, kad ieškovė viena išlaiko ir materialiai remia jų dukras. Ieškovė nuo 2007 m. dirbo įmonėje ir gavo darbinių pajamų, taigi atsakovas neteisus teigdamas, kad ieškovė privalėjo teikti prioritetą pajamoms iš ūkininko ūkio, t. y. dirbti jo ūkyje. Tiek pajamos, sutuoktinių gaunamos iš darbinės veiklos ūkininko ūkyje, tiek įmonėje, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnis). Pažymėtina, kad ir jauniausiai šalių dukrai tapus pilnamete (duomenys neskelbtini) metais, šalys nesikreipė dėl santuokos nutraukimo, turtas, kurį prašoma padalyti/pripažinti asmenine nuosavybe, iš esmės yra įgytas laikotarpiu nuo santuokos sudarymo iki 2016 metų.

Byloje yra rašytinių įrodymų, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra atsakovui 2017 m. išmokėjo 7 124,60 EUR, 2018 m. – 6 884,38 EUR, 2019 m. – 5 289,67 EUR. Atsakovas pateikė rašytinę paskolos sutartį, sudarytą (duomenys neskelbtini) su N. L., atsakovo teta, dėl 30 000 EUR paskolos, dalis kurios, pagal jos sąlygas, turėjo būti perduota sutarties sudarymo metu, o likusi suma – 15 000 EUR perduota grynųjų pinigų perdavimo – priėmimo aktu (duomenys neskelbtini), paskolos sumą privalu grąžinti iki (duomenys neskelbtini), o iki paskolos grąžinimo atsakovas neturi teisės perleisti ūkio turto ar kitaip jį suvaržyti, įkeisti, perleisti kitiems asmenims. Paskolos sutartis nebuvo sudaryta notarinės formos, kaip to reikalauja CK 6.871 straipsnio 4 dalis, su ieškove šios sutarties sudarymo sąlygų atsakovas nederino, jai apie paskolos sutartį žinoma nebuvo. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje nenurodė jokio bendro dalintino turto, kuris būtų įgytas po šios paskolos sutarties sudarymo.

Taigi yra pagrindas padaryti išvadą, kad po 2012 metų buvo gaunama pajamų ir patiriama išlaidų, įgyjama turto, prisiimamos ir vykdomos prievolės ir iš nepadalyto šeimos turto gautų pajamų. Minėta, kad pagal bendrąją taisyklę bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei nedaro įtakos kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdis ir asmeninis indėlis, sukuriant bendrą turtą bei teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu.

Tokių tarp šalių susiklosčiusių aplinkybių vertinimas atsakovo naudai, t. y. pripažinimas, kad visas turtas, įgytas po 2012 metų, yra jo asmeninė nuosavybė vien tuo pagrindu, kad ieškovė nebedirbo ūkininko ūkyje, reikštų nesąžiningumą (CK 1.5 straipsnis) ieškovės atžvilgiu.

Atsakovo vardu (duomenys neskelbtini) buvo įgytas automobilis Nissan Patrol, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintas 1990 m., abiejų šalių vertinimu, jo vertė yra 1 300 EUR ir automobilio priekaba (savos gamybos), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminta 2016 m., abiejų šalių vertinimu, vertė – 200 EUR, dalyvavimas viešajame eisme sustabdytas 2018 m., registruota atsakovo vardu, o taip pat (duomenys neskelbtini) įgytas automobilis „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintas 2003 m., ieškovės vertinimu, vertė – 1 500 EUR, registruotas ieškovės vardu.

Minėta, kad kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Nors atsakovas rėmėsi tuo, kad ieškovės nurodymas kaip bendraturtės yra tik formalumas, tačiau sandorių sudarymo metu, jeigu atsakovas buvo kitos nuomonės, ar, kaip teigia, turtą pirko už asmenines ir skolintas lėšas, savo ketinimo turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise neišviešino, aiškiai to neišreiškė, ieškovės neinformavo, o kilus šalių ginčui, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (rašytiniais įrodymais) neįrodė, jog šio turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta jo valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas), nes, kaip minėta, tam, kad konkretų turtą būtų galima priskirti asmeninės nuosavybės teise, neužtenka jį įgyti už asmenines lėšas. Šiuo atveju, teismo vertinimu, byloje esančiais rašytiniais įrodymais (pirkimo–pardavimo sutartimis, pinigų sumokėjimą patvirtinančiais įrodymais), ieškovo paaiškinimais, nenustatyta ir neįrodyta, jog ginčo nekilnojamieji daiktai, transporto priemonės, būtų įgytos atsakovo asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, CPK 185 straipsnis).

Taigi yra pagrindas ne tik nustatyti, kad tiek 1996 metais, tiek ir laikotarpiu nuo 2010 iki 2016 metų įgyti nekilnojamieji daiktai bei transporto priemonės yra šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnis), bet ir taikyti CK 3.67 straipsnio 1 dalies bei 3.127 straipsnio teisės normas, sprendimu padalyti turtą, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos, nes taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą išimtį nagrinėjamu atveju sąlygų nenustatyta.

Nustatytina, kad dalintinas tik šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas turtas, kuris buvo santuokos pabaigoje, tačiau, sudarant turto balansą atsižvelgtina, kad ieškovė nereikalauja padalyti lėšas, gautas iš ūkininko ūkio, o atsakovas nereikalauja spręsti dėl neįvykdytų piniginių prievolių vykdymo. Taip pat, atsižvelgtina į tai, kad priešieškiniu atsakovas prašė pripažinti, kad žemės ūkio technika ir galvijai yra jo asmeninis turtas, o ieškovė nurodė, kad ieškiniu neprašė šį turtą laikyti bendru santuokiniu turtu ir jį padalyti, todėl, jos vertinimu, atsakovas iš viso be pakankamo pagrindo pareiškė tokius reikalavimus. Nesant ginčo tarp šalių, nustatytina, kad priešieškinyje nurodytas turtas, išskyrus automobilį Nissan Patrol, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1990 m. ir automobilio priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pag. 2016 m., t. y.: ratinis traktorius MTZ Belarus-82, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); ratinis ekskavatorius JUMS EO-2621, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); ratinis traktorius VTZ VMTZ T-25, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); traktoriaus puspriekabė Vicon HT500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); traktoriaus priekaba Taškento TG 2PTS-4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); ratinis traktorius Lipecko TG (LTZ) T40 AM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); traktoriaus puspriekabė (savos gamybos), valst. Nr. (duomenys neskelbtini); traktoriaus priekaba Taškento TG 2PTS-4M, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (bendra technikos vertė – 4 350 EUR); kumelė, gim. 2000-01-01, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); telyčaitė, gim. 2012-01-12, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); buliukas, gim. 2012-07-15, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); telyčaitė, gim. 2013-05-23, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); buliukas, gim. 2014-05-09, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); karvė, gim. 2014-07-03, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); buliukas, gim. 2014-11-17, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); telyčaitė, gim. 2015-02-04, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); buliukas, gim. 2016-05-02, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); telyčaitė, gim. 2018-08-11, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); telyčaitė, gim. 2019-07-26, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (bendra galvijų vertė – 3 200 EUR), yra asmeninis atsakovo turtas, todėl neįtrauktinas į dalintino turto balansą (CK 3.89, 3.118 straipsniai).

Į šalims dalytino turto balansą (CK 3.118 straipsnis) įtrauktini sprendime nurodyti žemės sklypai, pastatas - ferma ir kiti inžineriniai statiniai, automobiliai ir automobilio priekaba. Šių daiktų vertė, vadovaujantis CK 3.119 straipsnio teisės normomis, nustatytina pagal VĮ Registrų centro atsakovo iniciatyva atliktą turto vertinimą 2020-02-28 ir 2020-03-02 (išskyrus kitų inžinerinių statinių, kurių vertė, VĮ Registrų centro darbuotojams padarius aiškų rašymo apsirikimą, nustatytina tokia, kokią savo procesiniuose dokumentuose nurodė abi šalys – 1 729 EUR, bei transporto priemonių vertę, kuri nustatyta šalių), bendra vertė yra 35 884 EUR. Nenustatyta, kad būtų pagrindas taikyti CK 3.117 straipsnio 2 dalį, 3.123 straipsnio teisės normas, todėl kiekvienam sutuoktiniui turėtų tekti turto už 17 942 EUR.

Atsakovas iš viso turėjo 4 702,50 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti: už konsultavimą, susipažinimą su civilinės bylos medžiaga, susipažinimą su dokumentais ir priešieškinio parengimą – 1 615 EUR, už pasirengimą ir atstovavimą 2019-12-17 – 380 EUR (2019-11-24 sumokėjo 1 000 EUR, 2019-12-03 – 615 EUR, 2019-12-16 – 380 EUR); už konsultavimą, priešieškinio tikslinimą, pasirengimą ir atstovavimą 2020-02-26 teismo posėdyje – 855 EUR (apmokėta 2020-02-25); už konsultacijas, prašymo perskaičiuoti vertes ir lydraščio teismui parengimą, pasirengimą ir atstovavimą 2020-06-11 posėdyje – 617,50 EUR (apmokėjo 2020-06-10); už pasirengimą ir atstovavimą 2020-07-10 teismo posėdyje – 760 EUR (apmokėjo 2020-07-07); už rašytinių paaiškinimų parengimą, pasirengimą ir atstovavimą 2020-09-24 teismo posėdyje – 475 EUR (apmokėjo 2020-09-23).