- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-26
- Bylos Nr.
- I-210-473/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00010-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- R. S. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės,
dalyvaujant pareiškėjui R. S. S., pareiškėjo atstovui advokatui Mindaugui Paukštei, atsakovo atstovei E. K., vertėjui G. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. S. S. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) Imigracijos skyriaus 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. (15/4-1)7U-47 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje neišdavimo (duomenys neskelbtini) piliečiui R. S. S.“; 2) įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį išduoti pareiškėjui Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (t. I, b. l. 2, 3, 14). Skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 15 d. gavo Departamento sprendimą, kuriuo nuspręsta neišduoti jam Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje. Atsakovas pasielgė nesąžiningai, nes prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pareiškėjas pateikė 2017 m. rugsėjo 5 d., o tuo metu galiojęs leidimas laikinai gyventi buvo išduotas 2015 m. rugsėjo 21 d. ir galiojo iki 2017 m. rugsėjo 21 d. Iki 2017 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjas dėjo pastangas, kad prašymą pateiktų 2017 metų liepos-rugpjūčio mėnesį, tačiau dėl atsakovo darbuotojų didelio darbo krūvio negalėjo pateikti prašymo anksčiau, prašymas buvo pateiktas 2017 m. rugsėjo 5 d., o išnagrinėtas ir išduotas leidimas tik 2017 m. spalio 12 d., taigi tik dėl atsakovo kaltės įvyko 21 dienos pertrauka, dėl kurios ir buvo atsisakyta išduoti ilgalaikį leidimą gyventi. Atsakovo darbuotojai patikino, kad į minėtą pertrauką nebus atsižvelgta, nes tai jų kaltė, tačiau sprendime pateikiamos visiškai kitos aplinkybės. Atsakovo taikomi formalūs kriterijai neturėjo trukdyti pareiškėjui gauti ilgalaikio gyventojo leidimo, kadangi viso 5 metų termino metu jis nepertraukiamai gyveno Lietuvoje, turi teisėtą pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikoje, moka mokesčius, turi gyvenamąją patalpą, todėl pagrindo atsisakyti išduoti ilgalaikio gyventojo leidimą nebuvo, o nurodyta 21 dienos pertrauka buvo tik dėl atsakovo veiksmų. Leidimas laikinai gyventi, galiojęs nuo 2015 m. spalio 2 d. iki 2017 m. liepos 12 d. pareiškėjui buvo išduotas kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui ir akcininkui, tačiau dėl tuomet įvykusios verslo nesėkmės ir įmonės, tvarkančios UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą aplaidumo, leidimas buvo panaikintas. Nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti procedūromis, kadangi šiuo metu UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktorius yra pareiškėjas, sėkmingai vysto veiklą.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 31–37). Atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad 2017 m. spalio 10 d. pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – Migracijos valdyba) pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – Įstatymas) 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Departamentas, įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 55 straipsnio 2 dalimi bei 53 straipsnio 1 dalimi, 2017 m. gruodžio 1 d. priėmė sprendimą neišduoti pareiškėjui leidimo nuolat gyventi. Sprendimas priimtas įvertinus tai, kad užsienietis neatitinka Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindo – nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. spalio 12 d. neturėjo galiojančio leidimo laikinai gyventi, todėl jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje negali būti vertinamas kaip nepertraukiamas. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas, gyvendamas Lietuvos Respublikoje su leidimu laikinai gyventi nuo 2015 m. spalio 2 d. iki 2017 m. liepos 12 d. neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, taigi, teikdamas prašymą dėl leidimo nuolat gyventi, pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 13 d. pateikė Migracijos valdybai prašymą pakeiti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Pagrindų, nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių pareiškėjui galėtų būti atsisakyta pakeiti leidimą laikinai gyventi nenustatyta, todėl 2015 m. rugsėjo 3 d. Departamento Imigracijos skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir išduoti jam naują leidimą laikinai gyventi, galiojantį dvejus metus. 2015 m. rugsėjo 21 d. Migracijos valdyba išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2017 m. rugsėjo 21 d. Departamento Kontrolės skyriui patikrinus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad minėtoje bendrovėje laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 2 d. iki 2016 m. kovo 1 d. dirbo tik du darbuotojai, tai yra vienas Lietuvos Respublikos pilietis ir pats pareiškėjas, kuris yra bendrovės vadovas, o nuo 2016 m. kovo 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) dirba du Lietuvos Respublikos piliečiai ir bendrovės vadovas – užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi. Taigi, UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. spalio 2 d. neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Patikrinus viešuosius draudėjo duomenis nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 2017 m. liepos 7 d. duomenimis siekia 1 441,65 Eur. Tai reiškia, kad įmonė nevykdė savo mokestinių įsipareigojimų Lietuvos Respublikai. Todėl kritiškai vertinami pareiškėjo teiginiai, kad pareiškėjas mokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus mokesčius. Departamento Kontrolės skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2017 m. liepos 12 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-7)11U-1077(01151) panaikinti leidimą laikinai gyventi. Šis sprendimas buvo apskųstas teismui, tačiau byla buvo nutraukta, taigi Departamento sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo yra galiojantis. Atsižvelgiant į tai, kad įmonė neatitiko imperatyvių reikalavimų 21 mėnesį, laikytina, kad pareiškėjas, kuris buvo UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas ir vadovas, sąmoningai nepaisė teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad įmonėje būtų įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, bei tokiu būdu siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Išnagrinėjus ir įvertinus pareiškėjo pateiktus dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi, faktines aplinkybes bei visą gautą informaciją, Departamentas padarė išvadą, kad šis užsienietis neatitiko sąlygos pragyventi Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėti leidimą laikinai gyventi, taip pat turėdamas leidimą laikinai gyventi neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, Departamentas ginčijamame sprendime konstatavo, kad užsienietis tik formaliai siekė atitikti leidimo laikinai gyventi išdavimo teisėtos veiklos vykdymo pagrindu išdavimo sąlygas, nustatytas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte, o tik gavęs leidimą laikinai gyventi, nedelsdamas atleido du įmonės darbuotojus – užsieniečio valdoma UAB (duomenys neskelbtini) nuo pat 2015 m. spalio 2 d. iki sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi priėmimo dienos (2017 m. liepos 12 d.) neatitiko imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. įmonėje daugiau nei 20 mėnesių nebuvo įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Atsižvelgdamas į tai, Departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad minėto užsieniečio deklaruoti gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, nei oficialiai deklaruota – užsienietis siekė atitikti Įstatyme nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti, ir tokiu būdu legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje. Taigi, prašydamas išduoti leidimą nuolat gyventi, pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, o tai pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra pagrindas atsisakyti išduoti leidimą nuolat gyventi. Kartu buvo įvertinta ir tai, kad tarp pareiškėjui išduotų leidimų laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – 21 dienos pertrauka, tuo metu (nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. spalio 12 d.) jis neturėjo galiojančio leidimo laikinai gyventi, todėl jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje negali būti vertinamas kaip nepertraukiamas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl Departamento kaltės susidarė 21 dienos pertrauka, todėl jo teiginiai laikytini nepagrįstais. Departamentas sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi UAB (duomenys neskelbtini) pagrindu priėmė ir išsiuntė pareiškėjo prašyme dėl leidimo laikinai gyventi nurodytu elektroninio pašto adresu 2017 m. spalio 4 d. (prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi skubos tvarka pateiktas 2017 m. rugsėjo 6 d., taigi nebuvo pažeistas Įstatyme numatytas prašymo nagrinėjimo terminas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) Imigracijos skyriaus 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. (15/4-1)7U-47 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje neišdavimo (duomenys neskelbtini) piliečiui R. S. S.“ teisėtumo bei pagrįstumo.
Faktinės aplinkybės
Pareiškėjui 2012 m. rugsėjo 19 d. išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2013 m. rugsėjo 19 d., 2013 m. rugsėjo 19 d. išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2014 m. rugsėjo 19 d., 2014 m. rugsėjo 20 d. išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2015 m. rugsėjo 20 d., 2015 m. rugsėjo 21 d. išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2017 m. rugsėjo 21 d. (t. I, b. l. 53).
Pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 13 d. pateikė Migracijos valdybai prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje pagrindu (t. I, b. l. 93–100).
Departamento Kontrolės skyrius 2017 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (15/5-7)11U-1077(01151) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui R. S. S., panaikinimo“ panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2017 m. rugsėjo 21 d. (t. I, b. l. 174, 175). Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu.
Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 6 d. pateikė Departamentui prašymą skubos tvarka pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje pagrindu (t. I, b. 178–186).
Pareiškėjui 2017 m. spalio 13 d. išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2019 m. birželio 8 d. (t. I, b. l. 49).
Nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 16 d. pateikė Migracijos valdybai prašymą skubos tvarka išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje) (t. I, b. l. 39–46).
Departamentas 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. (15/4-1)7U-47 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje neišdavimo (duomenys neskelbtini) piliečiui R. S. S.“ neišdavė pareiškėjui Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 55 straipsnio 2 dalimi ir 53 straipsnio 1 dalimi (t. I, b. l. 5–9, 74–79).
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi.
Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi.
Teismo išvados
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui 2012 m. rugsėjo 19 d. išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2013 m. rugsėjo 19 d., 2013 m. rugsėjo 19 d. išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2014 m. rugsėjo 19 d., 2014 m. rugsėjo 20 d. išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2015 m. rugsėjo 20 d., 2015 m. rugsėjo 21 d. išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2017 m. rugsėjo 21 d. (t. I, b. l. 53). Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 6 d. pateikė Departamentui prašymą skubos tvarka pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje pagrindu (t. I, b. 178–186), jam 2017 m. spalio 13 d. išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2019 m. birželio 8 d. (t. I, b. l. 49). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Departamento Kontrolės skyrius 2017 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (15/5-7)11U-1077(01151) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui R. S. S., panaikinimo“ panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2017 m. rugsėjo 21 d. (t. I, b. l. 174, 175). Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. spalio 2 d. neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų – įmonėje nebuvo įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką nedirbo Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2017 m. spalio 18 d. nutartimi bylą nutraukė dėl to, kad pareiškėjas atsisakė skundo, nes Departamentas 2017 m. spalio 13 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojantį iki 2019 m. birželio 8 d. teisėtos veiklos UAB (duomenys neskelbtini) pagrindu. Taigi, Departamento 2017 m. liepos 12 d. sprendimas Nr. (15/5-7)11U-1077(01151) yra galiojantis, o jame nustatytos aplinkybės yra reikšmingos šioje administracinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Departamentas, nustatęs, jog pareiškėjas tik formaliai siekė atitikti leidimo laikinai gyventi išdavimo teisėtos veiklos vykdymo pagrindu išdavimo sąlygas, numatytas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte – nuo pat 2015 m. spalio 2 d. iki sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi priėmimo dienos (2017 m. liepos 12 d.) neatitiko imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų – padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, nei oficialiai deklaruota, taigi prašydamas išduoti leidimą nuolat gyventi, pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, o tai, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu yra pagrindas atsisakyti išduoti leidimą nuolat gyventi.
Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo 55 straipsnį prašymas išduoti leidimą bendra tvarka turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo Migracijos departamentui, migracijos tarnybai ar konsulinei įstaigai dienos, o prašymas išduoti leidimą skubos tvarka – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo Migracijos departamentui arba migracijos tarnybai dienos.
Iš ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo matyti, kas Departamentas arba migracijos tarnyba prašymą skubos tvarka išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 2 mėnesius. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui 2015 m. rugsėjo 21 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2017 m. rugsėjo 21 d. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 6 d. pateikė Departamentui prašymą skubos tvarka pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje pagrindu (t. I, b. 178–186). Departamentas 2017 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį dvejus metus (t. I, b. l. 187). Taigi, pareiškėjas, žinodamas, prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo terminus (leidimas laikinai gyventi jam išduodamas ne pirmą kartą) prašymą turėjo pateikti iki 2015 m. rugsėjo 21 d. išduoto leidimo laikinai gyventi galiojimo termino pabaigos likus dvejie
ms mėnesiams, t. y. ne vėliau kaip iki 2017 m. rugpjūčio 21 d., tačiau jis tokį prašymą pateikė tik 2017 m. rugsėjo 6 d. Pareiškėjas nurodo, kad dėl atsakovo kaltės prašymo jis negalėjo pateikti anksčiau, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, kad būtų iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. kreipęsis į Departamentą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi ir toks prašymas nebūtų priimtas nagrinėjimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog Departamentas, nustatęs, jog tarp pareiškėjui išduotų leidimų laikinai gyventi susidarė 21 dienos pertrauka, pagrįstai vertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje negali būti vertinamas kaip nepertraukiamas, ir nustatė, kad jis neatitinka Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindo.
Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Departamentas priimdamas 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. (15/4-1)7U-47 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje neišdavimo (duomenys neskelbtini) piliečiui R. S. S.“, įvertino visas reikšmingas aplinkybes, kurios patvirtina, jog pareiškėjas prašydamas išduoti leidimą nuolat gyventi teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje negali būti vertinamas kaip nepertraukiamas, teisėtai ir pagrįstai taikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktą bei atsisakė išduoti pareiškėjui ilgalaikį gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje. Departamento 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimas Nr. (15/4-1)7U-47 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje neišdavimo (duomenys neskelbtini) piliečiui R. S. S.“ yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka tokio pobūdžio administraciniams aktams keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais ar kitais argumentais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis, 56 straipsnio 4 dalis). Netenkinus reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą, netenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį išduoti ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.