Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorui Rimantui Jurkevičiui, nukentėjusiojo D. U. atstovui pagal įstatymą ir civilinei ieškovei J. K.

Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta Utenos raj. sav., išsituokęs, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. smurtaudamas mažamečiui sukėlė fizinį skausmą.

Ši nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: būtent A. K. 2015 m. kovo 17 d., apie 13.00 val., Utenos (duomenys neskelbtini) progimnazijos koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), Utena, ranka suėmė mažamečiui D. U., gim. (duomenys neskelbtini). už kaklo ir spausdamas jį, nukentėjusiajam D. U. sukėlė fizinį skausmą.

Dėl įrodymų, jų vertinimo, veikos kvalifikavimo

Kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2015-03-14, apie 12:50 val. atėjo į mokyklą, nes jo sūnui reikėjo eiti pas psichologę. Kai atėjo, sūnus pasitiko jį verkdamas. Jis paaiškino, kad jo galvą daužė į sieną vienas vaikas. Nuėjęs pas tą vaiką, jis jį suėmė už krūtinės ir pagrasino, kad nuraus kojas. Jis vaikui suėmė už drabužių, o ne už kaklo. Ieškinio nepripažįsta, nes mano, kad skausmo nesukėlė.

Liudytoja J. K. parodė, kad š.m. pavasarį tikslaus laiko neprisimena, vaikas grįžęs į namus, vakare pradėjo sakyti, kad jam skauda gerklę ir papasakojo, kad jį prie sienos prirėmė kito berniuko tėvas prie sienos, ir sakė kad kai dar kartą pamatysiu, nurausiu kojas. Jis labai išsigando. Vaikui skaudėjo kaklą tris - keturias dienas. Jis buvo išsigandęs.

A. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju ( parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka ) parodė, kad jis augina sūnų N. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mokosi Utenos (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2 klasėje. 2015-03-17, buvo antradienis, apie 13.00 val. jis atėjo pasiimti sūnaus po pamokų. Sūnus pasitiko pirmame aukšte vestibiulyje. Sūnus jį pamatęs pradėjo verkti. Jis jo paklausė kas jam yra, ir sūnus pasakė, kad mokyklos koridoriuje vyresnis berniukas jam liepė pabelsti į duris, o jam atsisakius pastarasis jį suėmė už kaklo ir stūmė į sieną ir įspyrė į nugaros sritį. Tuomet kai stūmė į sieną, jis užsigavo galvą. Jis dėl to susinervino ir užlipo į antrą aukštą, kur vyko konfliktas tarp vaikų. Sūnus jam parodė vaiką, kuris jį skriaudė. Iki tos dienos vaiko kuris skriaudė jo sūnų nepažinojo. Tada jis priėjo prie to vaiko ir jam pasakė, kad jis tegu mušasi su sau lygiu, nes pastarasis visa galvą aukštesnis už jo sūnų. Taip pat jis jam suėmė už kaklo, liepė atsiprašyti jo vaiko. Sužeisti ar sukelti fizinio skausmo vaikui jis nenorėjo, tačiau buvo susinervinęs ir gal per stipriai paspaudė. Jis gindamas sūnų pagrasino šiam vaikui, kad jei jis ateityje taip elgsis tai jam nudžius kojos. Jis tikrai nenorėjo sužaloti ar sukelti fizinio skausmo, norėjo tik paauklėti minėtą vaiką. Dabar jam yra žinoma, kad tas vaikas buvo D. U.. Labai gailisi, kad dėl jo veiksmų vaikas patyrė fizinį skausmą. Jei bus galimybė norės atsiprašyti minėto vaiko ir jo tėvų (b.l.54).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (parodymai perskaityti BPK 280 str. 3 d. tvarka). D. U. parodė, kad jis gimė (duomenys neskelbtini), kad jis yra D. U., jam yra 10 m. gyvena (duomenys neskelbtini). su mama ir tėčiu, mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Apie įvykį 2015-03-17 jis paaiškino taip. Po pamokų su draugu ėjo pas logopedą, jis jo laukė. Iš kitos klasės išėjo berniukas, kurio jis paprašė ar jis negalėtų užeiti į kabinetą pas logopedę pažiūrėti ką jo draugas veikia. Tas berniukas paėmė jį už šaliko pradėjo tampyti ir muštis, jis jam „dėjo“ atgal, tada tas berniukas pakvietė tėtį. To berniuko tėtis atėjęs jam pasakė, „tu debile“ ir paėmė jį už kaklo, dėjo į sieną ir kumščiu grasino “dar palysi prie mano vaiko, tai nurausiu kojas ir nė kvapo čia tavęs“. Po to jį paleido. Tas berniukas tėčiui tikriausiai pamelavo, kad jis pirmas pradėjo. Jis labai išsigando, pagalvojo, kad jį gali užmušti. Po to jis iš karto pradėjo to vaiko atsiprašinėti. Jam drebėjo rankos, buvo labai išsigandęs, kaklą nuo suspaudimo skaudėjo 3 dienas. Be kaklo priekinės dalies daugiau nieko neskaudėjo. Kai jį paėmė už kaklo prirėmė jį prie sienos, viskas vyko labai greitai ir prie sienos jis buvo priremtas stipriai, iš karto jam pradėjo skaudėti kaklą, toje vietoje kur laikė už kaklo, kaklo šonines dalis skaudėjo. Jis atsimena, kad jį už kaklo suėmęs buvo kaire ranka, o su dešine rodė kumštį. Dėl to buvo išsigandęs (b.l. 39-41).

Iš 2014-03-18 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta, (duomenys neskelbtini) progimnazija, esanti (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-9).

Nukentėjusysis tiesiogiai nurodė, kad fizinį smurtą prieš jį panaudojo kaltinamasis. Liudytoja J. K. patvirtino, kad nukentėjusysis skundėsi, kad jam skaudėjo kaklą, po to, kai jį suspaudė kaltinamasis. Nors kaltinamasis neigė, kad jis buvo suėmęs nukentėjusiajam už kaklo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad jis suėmė nukentėjusįjį ir galbūt per stipriai paspaudė. Šios kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės esmingai sutapo su nukentėjusiojo ir liudytojos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu nurodytomis fizinio smurto panaudojimo aplinkybėmis. Todėl, teismas, kaltinamojo aiškinimą, kad jis nukentėjusiojo nesuėmė už kaklo ir jam nesukėlė fizinį skausmą, kaip prieštaraujantį nuosekliems nukentėjusiojo ir liudytojos parodymams, atmeta. Byloje ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis spausdamas nukentėjusiojo kaklą, t.y. smurtaudamas jam sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 140 str. 3 d. (BK 3 str. 2 d.). Byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis nukentėjusįjį mušė, todėl šios aplinkybės iš kaltinamojo pašalinamos.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, tiesiogine tyčia, neteistas (b.l. 60), administracine tvarka nebaustas (b.l.61), į psichiatro ir priklausomybių įskaitose neįrašytas, tačiau lankosi psichikos sveikatos centre (b.l.65), teismo psichiatrinės ekspertizės skirti nereikia (b.l.66), charakterizuojamas teigiamai (b.l. 63), daro išvadą, kad jam skirtina bauda.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė J. U. pareiškė 1000 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl D. U. padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Ji paaiškino, kad sūnus po įvykio buvo labai išsigandęs, bijo svetimų vyrų, nemiegojo naktimis.

Kaltinamasis ieškinio nepripažino ir paaiškino, kad jis nukentėjusiajam fizinio skausmo nesukėlė.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaltinamasis tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, jį išgąsdino, sukėlė stresą. Tai yra aplinkybės dėl ko civilinis ieškinys turi būti tenkintinas (CK 6.250 str. 1 d.).

Nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamasis tyčiniais veiksmais, sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam, tai padarė mokymo įstaigos patalpose, kas sukėlė nesaugumo jausmą. Kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, jis neturi turto, tačiau šios aplinkybės nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Kaltinamojo išsilavinimas ir amžius nėra tokie, kurie leistų daryti išvadą, kad ateityje jo turtinė padėtis gali iš esmės pagerėti. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad dėl sukelto fizinio skausmo ir išgąsčio nukentėjusiajam yra pagrindas nuogąstauti, kad dėl šio smurto panaudojimo ateityje galimas sveikatos būklės pablogėjimas, bendravimo galimybių ryškus sumažėjimas ir pan. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į suformuotą teismų praktiką (Panevėžio apygardos 2015-09-10 teismo nutartis byloje Nr. 277/2015), daro išvadą, kad nukentėjusiajam nustatytinas 300 Eur neturtinės žalos dydis, kuris priteistinas iš kaltinamojo (CK 6.283 str. 1 d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. ir paskirti 9 MGL (trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų 94 euro centų) dydžio baudą, kurią jis privalo sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, esančią AB „Citadele“ bankas, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, arba AB DNB bankas, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, arba AB SEB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba AB Šiaulių bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, arba Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, arba Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba „Swedbank“, AB, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, arba UAB Medicinos bankas, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 6801.

Kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registrutis policijos įstaigoje iki bausmės vykdymo pradžios palikti tą pačią.

Civilinės ieškovės J. K. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo D. U. naudai patenkinti iš dalies ir priteisti iš A. K. tris šimtus (300) eurų nusikalstama veika padarytos neturinės žalos atlyginimui D. U. (šių lėšų tvarkymą paskiriant jo motinai J. K.) naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.