Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Aušrai Drūlytei, dalyvaujant ieškovo akcinės bendrovės LESTO atstovei Milai Nordbi, nedalyvaujant atsakovei atsakovei J. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės LESTO ieškinį atsakovei J. K. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad ieškovas tiekia elektros energiją butui Šiaulių g.44-11, Kaune, asmeninės nuosavybės teise priklausančiam atsakovei J. K. 12-13 b.l. ). Tarp šalių 2007-01-15 sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis dėl elektros tiekimo į butą, esantį Šiaulių g.44-11, Kaunas (b.l. 14-16). 2012-09-13, dalyvaujant J. K., ieškovo darbuotojai surašė Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr.10000100, kuriame nurodė, kad ant objektui įrengto elektros skaitiklio gaubtų ir gnybtų dangtelio esančios plombos mechaniškai pažeistos: pradurtos ir užspaustos pakartotinai, skaitiklis prijungtas ne pagal schemą (b.l. 17). Akte išvardinti priedai: daiktinių įrodymų paėmimo protokolas, maišelis Nr. 05-238 su el. skaitikliu ir plombomis nuo skaitiklio dangtelio (b.l. 17-19). Ieškovo darbuotojų 2012-09-13 surašytas EEVVA aktas su priedais buvo svarstomas ieškovo komisijos posėdyje 2013-02-11, dalyvaujant atsakovei (b.l. 21). Iš posėdžio protokolo matyti, kad komisija ištyrė akte nurodytas aplinkybes, išklausė vartotojo J. K. paaiškinimų ir padarė išvadą, kad buvo pažeistos mechaniškai elektros skaitiklio gaubto ir gnybtų dangtelio plombos, jas praduriant ir užspaudžiant pakartotinai. Komisija, išnagrinėjusi Aktą, nustatė, kad Aktas surašytas pagrįstai, nes vartotojas pažeidė Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 74 punktą, to pagrindu nutarė atlikti suvartotos elektros energijos perskaičiavimą už vienerių metų laikotarpį nuo 2011-09-14 iki 2012-09-13, suvartotos energijos kiekį perskaičiuojant pagal faktinę elektros energijos imtuvų galią, taikant buitinių vartotojų dažniausiai naudojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę ir nustatant padarytos žalos dydį- 3027,52 Lt (b.l. 21). Iš pateikto atsakovės atsiliepimo matyti, kad atsakovė su žalos padarymo faktu sutinka, bet ginčija žalos dydį, todėl konstatuotina, kad tarp šalių kilo ginčas dėl žalos dydžio.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės

Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Šalis sieja elektros energijos pirkimo (vartojimo) – pardavimo (tiekimo) teisiniai santykiai. CK 6.383 straipsnio 1 dalyje numatyta vartotojo abonento (vartotojo) pareiga už pateiktą energiją sumokėti ir laikytis vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos teikimo tinklų eksploatavimo saugumą ir naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. CK 6.387 straipsnio 1 dalyje numatyta abonento pareiga užtikrinti tinkamą jam priklausančių tinklų, įrenginių ir prietaisų būklę, o apie jų gedimus ar kitokius pažeidimus - nedelsiant pranešti tiekėjui. Šių pareigų nevykdymas reiškia neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir lemia pareigą atlyginti neteisėtų veiksmų pasekoje atsiradusią žalą (nuostolius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2001, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-12-29 sprendimas administracinėje byloje Nr.1¹⁶-21/2007).

2012-09-13 elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto Nr.10000100 (toliau – EEVVA aktas) surašymo metu galiojo Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 (toliau – Taisyklės). Taisyklių Bendrosiose nuostatose apibrėžta neteisėto elektros energijos vartojimo sąvoka - tai toks atvejis, kai pateikiami įrodymai, kad: 1) asmuo savavališkai prijungė elektros energijos įrenginius ar imtuvus prie operatoriaus elektros tinklo ir vartoja elektros energiją; 2) elektros apskaitos prietaisai ar apskaitos schemos elementai sugadinti taip, kad sugadinimas matomas (pažeistas elektros skaitiklio stiklas, korpusas, gnybtų trinkelė ar pan., sugadintas matavimo transformatorius, bandymo gnybtynas, laidininkai ar kita; pažeistos ar nutrauktos plombos nuo elektros apskaitos prietaiso, elektros apskaitos schemos elemento, elektros apskaitos spintos ar kitų su elektros apskaita susijusių plombuojamųjų vietų, klastotos elektros energijos apskaitos prietaiso ar elektros apskaitos schemos elementų gamyklinės, metrologinės patikros ir (arba) operatoriaus uždėtos plombos, naudotos mechaninės priemonės skaitiklio diskui stabdyti; pakeista elektros apskaitos prietaiso prijungimo schema ar pan.) ir tas sugadinimas turėjo įtakos tinkamo patiektos elektros energijos kiekio užfiksavimui; 3) kitaip paveiktas elektros apskaitos prietaisas, elektros apskaitos schemos ir per patikrinimą šios veikos dėl jos slapto pobūdžio ar sąmoningo gadinimo negalima pamatyti (išorinio magnetinio lauko poveikis, elektros apskaitos prietaisų rodmenys atsukami atgal ar stabdomi specialiaisiais prietaisais, elektros apskaitos prietaisų, matavimo transformatorių falsifikavimas, elektros imtuvai prijungti prieš apskaitą arba be jos įrengiant paslėptą atvadą, ar pan.) ir tas sugadinimas turėjo įtakos tinkamo patiektos elektros energijos kiekio užfiksavimui. Jei sutartyje su vartotoju nenustatyta kitaip, už elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemose naudojamos įrangos ir įtaisų bei plombų, uždėtų Taisyklių 68, 69 ir (ar) 70 punktuose nurodytose vietose, periodinį stebėjimą ir Taisyklėse nustatytais atvejais operatoriaus informavimą apie pastebėtus šių prietaisų, įrangos gedimus ir plombų pažeidimus atsako vartotojo objekto ir (ar) įrenginių, kuriuose jie įrengti, savininkai arba nuomininkai (Taisyklių 72 p.).

Iš 2007-01-15 tarp šalių sudarytos Elektros energijos tiekimo vartojimo sutarties 5.5 punkto matyti, kad vartotojas įsipareigojo užtikrinti elektros įrenginių, plombų saugumą bei priežiūrą, apie jų pažeidimus pranešti tiekėjui (b/l/ 15). Taigi, tiek tarp šalių sudarytos sutarties tiek Taisyklių nuostatos preziumuoja vartotojo kaltę, kai nustatytas bent vienos iš privalomų plombų pažeidimas, ir toks pažeidimas laikomas neteisėtu elektros energijos naudojimu. Atsakovė paaiškinimuose Komisijai teigė, kad gyveno nuomininkai, tačiau nepateikė įrodymų, kad nuomos sutartis buvo sudaryta, įregistruota viešame registre, todėl konstatuotina, kad jai tenka prievolė atsakyti.

Nagrinėjamu atveju 2012-09-13 EEVVA akte užfiksuoti mechaniniai skaitiklio gaubto plombų ir gnybtų dangtelio plombų pažeidimai patenka į Taisyklių bendrųjų nuostatų 6 punkto 2 papunktyje aprašytą atvejį, kai elektros energijos prietaiso sugadinimas yra matomas. Pagal Taisyklių 126.11 punktą, kai įrodymais nustatoma, kad buitiniam vartotojui įrengtas elektros apskaitos prietaisas ar elektros apskaitos schemos elementas sugadintas taip, kad elektros apskaitos prietaiso ar elektros apskaitos schemos elemento gedimas matomas arba pakeista elektros apskaitos prietaiso prijungimo schema, arba nustatyta kitų Taisyklių 6 punkto 21 pastraipos 2 punkte nurodytų pažeidimų, operatorius turi teisę perskaičiuoti buitiniam vartotojui patiektos elektros energijos kiekį per laikotarpį nuo operatoriaus darbuotojo dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos, bet ne ilgesnį kaip 1 (vieneri) metai. Galutinis perskaičiuojamo laikotarpio terminas nustatomas tinkamai, visapusiškai ir objektyviai įvertinus surašytą Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, jame išdėstytas aplinkybes bei su tuo susijusius kitus duomenis ir įrodymus, vartotojo ar jo atstovo papildomai pateiktus paaiškinimus. Iš Komisijos posėdžio 2013-02-11 nutarimo matyti, kad suvartotos elektros energijos kiekis perskaičiuotas už vienerių metų laikotarpį nuo 2011-09-14 iki 2012-09-13 ir nustatyta 3027,52 Lt žala.

Teismas pažymi, kad mechaninis plombų pažeidimas yra užfiksuotas EEVVA akte, atsakovė plombų pažeidimo fakto neginčija, todėl konstatuotina, kad EEVVA akte nurodytą plombų pažeidimą apima Taisyklių 6 punkto „2“ papunktyje aprašyti elektros apskaito prietaiso matomi sugadinimo atvejai, kurie laikomi neteisėtu elektros energijos vartojimu (Taisyklių 74 p.), neteisėtais atsakovės veiksmais, pasireiškusiais neteisėtu neveikimu netinkamai vykdžius Taisyklėse nustatytą pareigą užtikrinti elektros apskaitos prietaisų saugumą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Atsakovės neveikimas buvo priežastiniame ryšyje su žalos atsiradimu (CK 6.247 straipsnis).

Dėl žalos dydžio

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.251 straipsnio 1 dalis nustato, kad padaryti nuostoliai, kurie yra žalos piniginė išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. CK 6.252 straipsnis draudžia šalims susitarti dėl civilinės atsakomybės netaikymo ar jos apribojimo. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visiško nuostolių (žalos) atlyginimo principą, ir numato galimybę nustatyti šio principo išimtį. Tokią išimtį nustato CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui teisę, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Teismas tai gali padaryti tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo prašymu. Ši teisės norma gali būti taikoma tiek sutartinės, tiek ir deliktinės atsakomybės atveju. Ji leidžia teismui įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus tais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių, todėl visiškas nuostolių atlyginimas pažeistų šiuos principus. Kadangi aptariama teisės norma nustato visiško nuostolių atlyginimo principo išimtį, tai ji turi būti taikoma labai atsargiai ir tik išimtiniais atvejais, kai yra jos taikymo sąlygos ir sąžiningumas, protingumas bei teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį.

Visiško nuostolių atlyginim principo išimtis numatyta būtent CK 6.282 straipsnio 3 dalyje, kuri suteikia teismui teisę, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, sumažinti atlygintinos žalos dydį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Ieškovas žalos dydį (3027,52 Lt) paskaičiavo už vienerių metų laikotarpį nuo 2011-09-14 iki 2012-09-13, remdamasis Taisyklių 126.12 punktu, pagal ieškovo darbuotojų 2012-09-13 surašytus atsakovės bute buvusius elektros įrenginius ir jų galią (b.l. 17-19).

Atsakovė pateiktu atsiliepimu nesutiko su žalos dydžiu, prašė jį sumažinti, remiantis CK 6.282 straipsnio nuostatomis, faktinėmis aplinkybėmis dėl atsakovės šeimos padėties, sunkios materialinės padėties. Atsakovės prašymas sumažinti žalos dydį grindžiamas tuo, kad ji viena augina ir išlaiko nepilnametį vaiką. Iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovės vaikas turi specialiųjų poreikių, kadangi vaikui nustatytas neįgalumas. Be to, atsakovė pateikė rašytinius duomenis susijusius su jos turtine padėtimi, iš kurių matyti, kad jos gaunamas darbo užmokestis yra labai nedidelis- 500 Lt per mėnesį. Atsakovės turimas vienintelis butas, kuriame ji gyvena su nepilnamečiu vaiku, yra įkeistas bankui pagal kredito būstui sutartį. Atsakovė pagal kreditavimo sutartį moka bankui kasmėnesines įmokas su palūkanomis. Be to, iš atsakovės pajamų yra išskaičiuojama pagal antstolio patvarkymą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo sąžiningumo principais, konstatuotina, kad atsakovės turtinė padėtis yra itin sunki, todėl dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

Be to, teismas pažymi, kad Taisyklėse nustatytas padarytos žalos dydžio apskaičiavimo principas apima pilnutinės – realiai padarytos žalos atlyginimą ir papildomai nustato ir baudinio pobūdžio sankciją (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2001-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-930/2001). Tais atvejais, kai elektros energija vartojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (elektros apskaitos prietaisas ar elektros apskaitos schemos elementas sugadintas) ar savavališkai prisijungiant prie elektros energijos tiekimo tinklų, ne per apskaitos prietaisus arba kai apskaitos prietaisai sugadinti, suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes šie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio. Dėl to tokiais atvejais suvartotos elektros energijos kiekis ir atitinkamai tiekėjo patirtų nuostolių dydis nustatomas remiantis kitais apskaičiavimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-29 nutartis civilinėje byloje 3K-3-348/2009).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-11-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008 yra pažymėjusi, kad energijos vartotojui, kuris elgiasi neteisėtai, tenka neigiami neteisėto elgesio padariniai. Tačiau šioje kasacinio teismo nutartyje yra pažymėta ir tai, jog tiekėjo nerūpestingas elgesys gali būti pagrindu mažinti priteistinos žalos dydį.

Atsižvelgus į šias kasacinio teismo nuostatas ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas mažinti ieškovo prašomos priteisti žalos dydį 50 procentų, remiantis žemiau nurodytais argumentais.

Pirma, Taisyklių 126.11 punkte nustatyta operatoriaus teisė, radus pažeidimus, perskaičiuoti suvartoto elektros energijos kiekį per laikotarpį nuo paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos, bet ne ilgesnį nei vieneri metai; galutinį perskaičiuojamo laikotarpio terminą nustato operatoriaus sudaryta komisija. Taigi, maksimalus perskaičiavimo laikotarpis yra vieneri metai. Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad sutartis tarp šalių sudaryta 2007 m., duomenų apie atliktus ankstesnius patikrinimus laikotarpyje nuo sutarties sudarymo, skaitiklio pastatymo iki 2012-09-13 patikrinimo ieškovas nepateikė. Ieškovas taikė maksimalų vienerių metų terminą, nors pagal minėtą Taisyklių punktą operatorius turi teisę taikyti ir trumpesnį perskaičiavimo terminą, galutinį sprendimą šiuo klausimu paliekant priimti specialiai operatoriaus sudarytai Komisijai.

Antra. Paties ieškovo veiksmų negalima laikyti rūpestingais, kadangi, patikrinimas atliktas 2012-09-13, Komisijos nutarimas priimtas 2013-02-11, o į teismą kreipėsi tik 2014-02-26.

Trečia, atsakovės atsakomybė dėl plombų pažeidimų preziumuojama pagal Taisyklių nuostatas, tačiau neįmanoma nustatyti, kuriuo laikotarpiu buvo pažeistos plombos ir ar šie pažeidimai sąlygojo realų neteisingą suvartotos elektros energijos apskaitymą. Atsižvelgus į tai, kad pakankamai ilgą laikotarpį - penkerius metus - nebuvo atliekami apskaitos prietaiso tikrinimai, paties ieškovo elgesio negalima laikyti apdairiu, atsakingu ir rūpestingu, nes ieškovui elgiantis apdairiai, plombų pažeidimas galėjo būti pastebėtas ir anksčiau.

Remiantis nurodytais argumentais, susijusiais su paties ieškovo nerūpestingumu, atsakovės ir ieškovo tarpusavio santykiais, atsakovės sunkia turtine ir šeimynine padėtimi, ieškovo prašomos priteisti žalos dydį sumažinus 50 procentų, iš atsakovės ieškovui priteistina 1513,76 Lt žalos atlyginimo suma (CK 6.282 straipsnis, 6.251 straipsnio 2 dalis).

Ieškovės prašymu, iš atsakovo priteistina 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus 50 proc. ieškinio reikalavimų, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas patyrė 68 Lt bylinėjimosi išlaidų, žyminio mokesčio (b.l. 8). Patenkinus 50 proc. ieškinio reikalavimo, iš atsakovės ieškovui priteistina ½ dalis bylinėjimosi išlaidų - 34 Lt.

Duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje sudaro 16,16 Lt, kurios valstybei iš abiejų šalių turėtų būti priteistinos lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad priteistina pašto išlaidų suma mažesnė už priteistiną pagal įstatymus sumą, šios išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 88 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui AB LESTO (juridinio asmens kodas 302577612, buveinė Žvejų g. 14, Vilniuje) iš atsakovės J. K., a.k(duomenys neskelbtini) 1513,76 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus trylika Lt 76 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-02-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės J. K., a.k(duomenys neskelbtini) ieškovo AB LESTO (juridinio asmens kodas 302577612, buveinė Žvejų g. 14, Vilniuje) naudai 34 Lt (trisdešimt keturis Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.