- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-11
- Bylos Nr.
- e2S-48-590/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10313-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- V. M.
- Ieškovas
- I. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo ir atsakovo V. M. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo, taip pat trečiojo asmens, atsakovo pusėje, R. M. savarankiškus reikalavimus dėl sutarčių pripažinimo apsimestinėmis, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Ūkio Ministerijos, akcinė bendrovė „Swedbank“, V. J., A. E. ir J. L.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė prašė: nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; pripažinti, kad ieškovė ir atsakovas neveda bendro ūkio ir negyvena kartu nuo 2010 m. spalio mėn.; pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), garažą, ūkinį pastatą, kitus inžinierinius statinius, žemės sklypą, (duomenys neskelbtini); teismui nusprendus netenkinti reikalavimo dėl turto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe prašė priteisti 6 370 Eur kompensaciją dėl turto pagerinimo; padalinti santuokoje įgytą turtą tokia tvarka: ieškovei asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisti ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį garažo, ½ dalį ūkinio pastato, ½ dalį kitų inžinierinių statinių, ½ dalį žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisti: ½ dalį garažo, ½ dalį ūkinio pastato, ½ dalį kitų inžinierinių statinių, ½ dalį žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį šiltnamio, ½ dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), transporto priemonę (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo ieškovei už santuokoje įgyto turto didesnę dalį 30 985 EUR kompensaciją; priteisti ieškovei iš atsakovo piniginę kompensaciją už „ERGO draudimas“ išmokėtas draudimo išmokas, sukauptas iki 2010 m. spalio mėn., priteisiant ½ dalį išmokų – 6 121,20 Eur ir 324 Eur perviršio; po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes; po santuokos nutraukimo kreditorinį reikalavimą trečiajam asmeniui AB „Swedbank, pagal sudarytą vartojimo kreditą 14-01464-GV, pripažinti asmenine ieškovės prievole; priteisti iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos.
2. Atsakovas prašė: santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; pripažinti, kad šalys neveda bendro ūkio bei negyvena kartu nuo 2008-12-27 ir taikyti gyvenimo skyriumi teisines pasekmes nuo 2008-12-27; pripažinti nekilnojamąjį turtą: ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį šiltnamio, ½ dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), atsakovo asmenine nuosavybe; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę „M.“, o atsakovui „M.“.
3. Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, R. M. prašė: pripažinti apsimestine nuo jos sudarymo momento 1998-06-17 pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsigijo ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y.: ½ dalį gyvenamojo namo ir ½ dalį šiltnamio, pirkėjo teises perkelti trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus; pripažinti apsimestine nuo jos sudarymo momento 2001-10-24 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsigijimo 130 m² žemės bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir pirkėjo teises perkelti trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-08-24 sprendimu trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, R. M., ieškinį atmetė, o ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo sutuoktinių pavardžių nekeitė; priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise: 300 / 1 211 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį šiltnamio ½ dalį, ½ dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) bei transporto priemonę (duomenys neskelbtini); priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise: 300 / 1 211 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį šiltnamio, ½ dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) bei transporto priemonę (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei iš atsakovo kompensaciją už „ERGO draudimas“ išmokėtas draudimo išmokas, sukauptas iki 2010 m. spalio mėn., priteisiant ½ išmokų, t .y. 6 121,20 Eur ir 324 Eur perviršio; pripažino, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2008-12-27; po santuokos nutraukimo kreditorinį reikalavimą AB „Swedbank“ pripažino asmenine ieškovės prievole. Kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė.
5. Vilniaus apygardos teismas 2018-03-08 nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-24 sprendimo dalį dėl nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) padalijimo, kompensacijos ir perviršio už išmokėtas draudimo išmokas priteisimo bei dėl šių dalių grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-24 sprendimo dalį paliko nepakeistą.
6. Bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2018-05-22 parengiamojo teismo posėdžio metu buvo pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės ir civilinė byla išnagrinėta iš esmės. Teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį priimti sprendimo paaiškėjo, jog informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų bazėje neišsaugotas Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016-05-31 vykusio parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas. Dėl šios priežasties Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-06-11 nutartimi nutarė atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-13345-869/2018 nagrinėjimą iš esmės. Teisme 2018-10-09 atsakovo V. M. atstovė pareiškė prašymą dėl bylos nagrinėjimo apimties nustatymo, kuriame prašė nagrinėti bylą ir turtinių reikalavimų dalyje, t. y. atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini) pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-10-09 protokoline nutartimi atsakovo atstovės prašymą tenkino ir nutarė nagrinėti klausimą ir dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės formos nustatymo, t. y. buvo priimtas nagrinėjimui atsakovo priešieškinyje pareikštas reikalavimas dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies (½ dalies) pripažinimo atsakovo V. M. asmenine nuosavybe.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą dalyje dėl atsakovo V. M. priešieškinio reikalavimo pripažinti ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį šiltnamio, ½ dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), atsakovo asmenine nuosavybe. Apylinkės teismas nustatė, kad atsakovas priešieškiniu prašė teismo pripažinti ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį šiltnamio, ½ dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), atsakovo asmenine nuosavybe. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-08-24 sprendimu ½ dalį nekilnojamojo turto, esantį (duomenys neskelbtini), pripažino bendrąja jungtine šalių nuosavybe ir padalijo šalims natūra kiekvienai po ¼ dalį. Apeliaciniu skundu ieškovė nustatytos aptarto nekilnojamojo turto nuosavybės formos neginčijo, tačiau nesutiko su tokio turto padalijimu natūra. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog nesutinka su priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei buvo priteista ¼ dalis namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), tačiau pastarosios teismo sprendimo dalies neskundė. Trečiasis asmuo R. M. byloje pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus tenkinti. Apylinkės teismas sprendė, jog 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismui 2017-08-24 sprendimu pripažinus nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine šalių nuosavybe ir nei vienam iš dalyvaujančių byloje asmenų nepateikus šioje dalyje apeliacinio skundo, apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria ½ dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo pripažinta bendrąja jungtine šalių nuosavybe, laikytina įsiteisėjusia. Nebuvo pateikta apeliacinių skundų, kuriuose būtų ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o apygardos teismas šiuo klausimu ir nepasisakė. Vilniaus apygardos teismas perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik dalyje dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo būdo, t. y., natūra ar išmokant kompensaciją nustatymo. Atsakovo priešieškinio reikalavimas sprendimu išnagrinėtas, proceso dalyvių apskųstas apeliacine tvarka nebuvo, todėl sprendimas dalyje numatantis, jog ½ dalis nekilnojamojo turto, esanti (duomenys neskelbtini), priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, įsiteisėjęs.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovas atskiruoju skundu prašė panaikinti 2018 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodomomis aplinkybėmis bei argumentais.
9.1. Grąžinus bylą nagrinėti į pirmos instancijos teismą, parengiamojo teismo posėdžio metu, vykusio 2018-05-22, buvo pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės ir civilinė byla išnagrinėta iš esmės. Teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį priimti sprendimo paaiškėjo, jog neišsaugotas Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016-05-31 vykusio parengiamojo teismo posėdžio, kurio metu buvo pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės, garso įrašas. Dėl aptartos aplinkybės Vilniaus miesto apylinkės teismas atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės dalyje dėl nekilnojamo turto padalijimo, kompensacijos ir perviršio už išmokėtas draudimo išmokas priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-10-09 protokoline nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir pagal atsakovo priešieškinyje pareikštą reikalavimą dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe.
9.2. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016-05-31 vykusio parengiamojo teismo posėdžio, kurio metu buvo pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės ir apklausta ieškovė, garso įrašas neatitinka nei Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 168 straipsnio kriterijų, nei Teisingumo ministro 2012-12-11 įsakymu Nr. 1R-314 patvirtinto Teismo posėdžių garso įrašų, daromų teismo posėdžio eigai fiksuoti, reikalavimo aprašo (toliau – Aprašas) reikalavimų. Nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nesirėmė aptariamo posėdžio metu ieškovės duotais paaiškinimais. Ieškovė teikė paaiškinimus, kurie truko nuo 9 val. 31 min. iki 12 val. 05 min. Ieškovės pateikta informacija turi esminės reikšmės sprendžiant visus su santuokos nutraukimo byla susijusius klausimus. Tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismo procesiniai sprendimai neteisėti ir negaliojantys dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindas paaiškėjo bylai grįžus iš apeliacinės instancijos, todėl apylinkės teismas 2018-06-11 nutartimi atnaujino dalies civilinės bylos nagrinėjimą. Atsakovas turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad civilinė byla iš naujo bus išnagrinėta nešališkai, objektyviai ir teisingai. Apskritai nėra teisėto ir įsiteisėjusio sprendimo pagal ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį bei pagal trečiojo asmens, atsakovo pusėje, pareikštus savarankiškus reikalavimus. Teismas neturėjo teisės nutraukti dalies civilinės bylos.
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepime prašė atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytais motyvais bei argumentais.
10.1. Apygardos teismo nutarties 73 punkte padaryta išvada, kad dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės formos ginčo nekyla ir yra spręstinas klausimas tik dėl turto atidalinimo būdo: natūra ar kompensacija. 2018-05-22 vykusio teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek atsakovas laikėsi pozicijos, jog bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sprendžiama ne dėl nekilnojamojo turto nuosavybės formos nustatymo, o dėl minėto turto padalijimo būdo ir šioje apimtyje pateikė savo paaiškinimus. Reikalavimo ribos aiškios, šalys dėl aplinkybių, susijusių su turto nuosavybės forma buvo apklaustos, ta dalis garso įrašo yra nepradingusi, dingęs tik epizodas, susijęs su ieškovės duotais parodymais. Atskirajame skunde neskundžiami nutarties motyvai, tačiau pasisakoma kitais klausimais. Nei ieškovei, nei atsakovui neapskundus sprendimo dalies, kurioje konstatuota, kad turtas šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, sprendimas toje dalyje įsiteisėjo. Atsakovas dėstė aplinkybes, susijusias su absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais. Atskiruoju skundu koncentruojamasi ne į nutartyje dėstomus argumentus, tačiau susitelkta į ankstesnių teismų sprendimų teisėtumo klausimą.
10.2. Atsakovo dėstomi argumentai prieštarauja vieni kitiems. Akcentuotina, kad atsakovas prašo panaikinti nutartį, kurioje yra nagrinėjama tik dalis tarp buvusių sutuoktinių kilusio ginčo – nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo klausimas. Tuo tarpu atskirojo skundo motyvuojamojoje dalyje dėstomi argumentai, susiję tiek su apylinkės teismo sprendimo, tiek su apygardos teismo nutarties absoliučiu negaliojimu. Atsakovas iš vienos pusės prašo iš naujo nagrinėti tik su nekilnojamojo turto paskirstymu susijusį reikalavimą, tačiau iš kitos pusės nurodo, kad dėl garso įrašo nebuvimo, visi aukščiau teismų priimti sprendimai yra neteisėti ir negaliojantys dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Neaišku, kokios pozicijos laikosi atsakovas.
10.3. Byloje ištirti visi įrodymai, sprendimas, kuriuo buvo išspręsta dalis tarp buvusių sutuoktinių kilusių nesutarimų įsiteisėjęs ir buvę sutuoktiniai dėl jų yra sutarę, civilinė byla dėl santuokos nutraukimo tarp sutuoktinių nagrinėjama nuo 2015-05-20, t. y. daugiau nei 3,5 m. Sprendimų panaikinimas ir bylos perdavimas nagrinėti iš naujo dėl visų aplinkybių, net ir tų, dėl kurių ginčas išspręstas, prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principams. Atsakovas aiškiai be pagrindo vilkina procesą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
13. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus apylinkės teismo 2018-11-12 nutarties, kuria buvo nutraukta civilinės bylos dalis pagal atsakovo priešieškinio reikalavimą pripažinti ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį šiltnamio, ½ dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), atsakovo asmenine nuosavybe.
14. Nustatyta, jog atsakovas apylinkės teisme priešieškiniu reiškė reikalavimą pripažinti nekilnojamąjį turtą: ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį šiltnamio, ½ dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), atsakovo asmenine nuosavybe (El. b. t. 2, b. l. 151–157). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-08-24 sprendimu atsakovo priešieškinį šioje dalyje atmetė, nes konstatavo, kad ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis šiltnamio, ½ dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) pripažintina bendrąja sutuoktinių nuosavybe (El. b. t. 5, b. l. 72–88, apie nekilnojamojo turto nuosavybės formą pasisakoma sprendimo 15 puslapyje). Iš atsakovo apeliacinio skundo turtinio matyti, kad atsakovas apeliaciniu skundu neskundė apylinkės teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas atsakovo priešieškinio reikalavimas ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį šiltnamio, ½ dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe (El. b. t. 5, b. l. 116–120). Teismas papildomai akcentuoja, jog atsakovas expressis verbis (lot. aiškiai žodžiais) nurodė, jog apylinkės teismo sprendimo dalies, susijusios su nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe neskundžia (apeliacinio skundo pirmas paragrafas, esantis 1–2 puslapiuose). Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, padavę apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-24 sprendimo, taip pat neskundė sprendimo dalies, kurioje konstatuotas nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės forma – bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (El. b. t. 5, b. l. 91–97, 103–114). Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-24 sprendimas dalyje , kurioje buvo atmestas atsakovo priešieškinio reikalavimas pripažinti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovo nuosavybe yra įsiteisėjęs ir turi res iudicata (lot. galutinai išspręstas klausimas) galią (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
15. Apeliacinės instancijos teismui, grąžinus civilinės bylos dalį nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės 2018-10-09 protokoline nutartimi iš naujo pradėti nagrinėti tuos šalių reikalavimus, kurie byloje jau yra išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pažymėtina, kad civilinio proceso įstatymas nenumato teismo teisės protokoline nutartimi iš naujo pradėti nagrinėti reikalavimus, kurie yra išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, protokoline nutartimi taip pat negali būti keičiamas įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas ir įsiteisėjusi apeliacinės instancijos teismo nutartis, todėl pirmosios instancijos teismo 2018-10-09 protokolinė nutartis, kuria teismas vėl pradėjo nagrinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu atmestą atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe, neturi teisinės reikšmės, nesukelia jokių teisinių pasekmių ir nepakeičia Vilniaus apygardos teismo 2018-03-08 nutarties dalies dėl pirmosios instancijos teismui grąžintos nagrinėti iš naujo bylos dalies ribų.
16. Atitinkamai skundžiama 2018-11-12 nutartis, kuria pirmosios instancijos teismo nutraukė civilinę bylą dalyje dėl atsakovo V. M. priešieškinio reikalavimo pripažinti ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį šiltnamio, ½ dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), atsakovo asmenine nuosavybe, prieštarauja įsiteisėjusiam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-24 sprendimui ir įsitesėjusiai Vilniaus apygardos teismo 2018-03-08 nutarčiai, kuriais atsakovo priešieškinis šioje dalyje yra atmestas. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės nutraukti šioje dalyje civilinę bylą, nes šioje dalyje byla jau yra išnagrinėta ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas priešieškinį šioje dalyje atmesti, todėl 2018-11-12 nutartis naikintina.
17. Apeliantas taip pat nurodo argumentus, susijusius tiek su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-24 sprendimo, tiek su Vilniaus apygardos teismo 2018-03-08 nutarties absoliučiu negaliojimu dėl neišsaugoto Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016-05-31 vykusio parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo, kurio metu buvo pareita prie bylos nagrinėjimo iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas negali pasisakyti nei dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-24 sprendimo, nei dėl 2018-03-08 nutarties teisėtumo, kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą gali patikrinti tik kasacinės instancijos teismas (CPK 340 straipsnio 1 dalis). Esant išimtinėms aplinkybėms, proceso įstatymas numato proceso atnaujinimo galimybę (CPK 365 straipsnio 1 dalis).
18. Ieškovė nurodė, jog atsakovas, padavęs atskirąjį skundą, vilkina procesą. Su tokiu argumentu nesutiktina, kadangi atsakovas naudojasi proceso įstatymo jam suteikta teise skųsti apylinkės teismo nutartį, kuria pasisakoma dėl atsakovo teisių ir pareigų apimties. Nenustatyta, kad atsakovas naudotųsi įstatymo suteikta teise skųsti apylinkės teismo nutartį piktnaudžiaudamas procesu. Kiti atskirojo skundo argumentai nereikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.
19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutartį panaikina ir įpareigoja pirmosios instancijos teismą nagrinėti civilinę bylą Vilniaus apygardos teismo 2018-03-08 nutartyje nurodytoje dalyje (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 279 straipsnio 4 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 334–338 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį.
Įpareigoti pirmosios instancijos teismą nagrinėti civilinę bylą Vilniaus apygardos teismo 2018-03-08 nutartyje nurodytoje dalyje.