Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-37834-433/2017

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-12-15
Bylos Nr.: e2-37834-433/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-31081-2017-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edvardas Juozėnas
Ieškovas: UAB „Ariril“
Atsakovas: UAB „Aumatika F.C.“

Kategorijos

2.6.1.4Prievolių vykdymas
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
3.2.6.5Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-37834-433/2017Proceso Nr. 2-68-3-31081-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.2.6.5. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASGALUTINIS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,sekretoriaujant Anai Usačiovai,dalyvaujant ieškovo atstovui A. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Ariril“ ieškinį atsakovui UAB „Aumatika F.C.“ dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Ariril“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Aumatika F.C.“ 742,26 Eur dydžio skolą, 267,21 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad tarp UAB „Ariril“ ir UAB „Aumatika F.C.“ 2014 m. kovo 20 d. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. PS-1000-88 ir sutarties priedas Nr. 2, kurios pagrindu ieškovas teikė nuolatines paslaugas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, o atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti sutarties priede nustatytą mokestį už paslaugas. Atsakovas laiku neatsiskaitė ir liko skolingas ieškovui 742,26 Eur skolos ir 267,21 Eur delspinigių. Ieškovas savo reikalavimus grindė rašytiniais įrodymais ir prašė nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino visiškai, ir priteisė iš atsakovo UAB „Aumatika F.C.“, juridinio asmens kodas 302342379, ieškovo UAB „Ariril“, juridinio asmens kodas 302739758, naudai: 742,26 Eur skolą, 267,21 Eur delspinigių, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 009,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 11,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. rugsėjo 20 d. gauti ir 2017 m. rugsėjo 21 d. priimti atsakovo UAB „Aumatika F.C.“ prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. preliminaraus sprendimo. Atsakovas prieštaravimuose nurodo, kad su ieškovu 2014-03-20 buvo sudaryta paslaugų tiekimo sutartis Nr. PS-1000-88 ir sutarties priedas Nr. 2, kurios pagrindu ieškovas turėjo teikti sutartas paslaugas, tačiau atsakovas minimų paslaugų negavo. Sutartyje nurodyta, kad paslauga tiekiama centrinėje būstinėje: (duomenys neskelbtini), apsilankoma ne mažiau kaip vieną kartą per mėnesį. Vykdytojas nei karto nebuvo aplankęs nurodytu tuometinės buveinės adresu. Sutarties 2.6. punkte nurodoma, kad vykdytojas kas mėnesį pateikia atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą ir informaciją raštu apie darbų saugos būklę. Vykdytojas nepateikė nei vienos ataskaitos. Atsakovas neturėjo pareigos mokėti kiekvieną mėnesį sutartyje numatyto kasmėnesinio mokesčio, kadangi ieškovas jam jokių paslaugų neteikė, o tik nepagrįstai išrašinėjo sąskaitas. Pažymi, kad atsakovas yra atsiskaitęs už realiai suteiktas ieškovo paslaugas, ką patvirtina ir pats ieškovas. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas savo vienašališkais veiksmais nustatė Sutarties nutraukimo datą, kuri neatitinka realios šalių aptartos situacijos. Ieškovo teigimu iki šios dienos atsakovo skola yra 742,46 Eur, tačiau atsižvelgiant j tai, kad sutartiniai santykiai, šalių susitarimu, buvo nutraukti atlikus atsakovui atsiskaitymą, šis ieškovo reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, kad atsakovas nėra gavęs ieškinyje nurodytų sąskaitų - faktūrų, taip pat matyti, kad prieduose pateiktos sąskaitos - faktūros yra pasirašytos tik vienos šalies. Su kiekviena sąskaita faktūra, turėjo būti pateikiamas atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktas ir informacija raštu apie darbų saugos būklę. Ieškovas nepateikė nei vieno atliktų darbų perdavimo - priėmimo akto ir informacijos apie darbų saugos būklę. Pretenzija ir sąskaitos - faktūros nėra laikytinos įteiktos, kadangi atsakovas nėra patvirtinęs jų gavimo. Ieškovas taip pat nepateikė siuntimą patvirtinančių dokumentų, kurie įrodytu, jog sąskaitos - faktūros buvo išsiųstos atsakovui. Atkreipia dėmesį, kad vien PVM sąskaitų faktūrų išrašymo faktas nesukelia pareigos mokėti už nesuteiktas paslaugas. Tokie ieškovo duomenys neteisingi ir klaidinantys teismą. Atsakovas negalėjo žinoti, kad ieškovas nebus sąžiningas, nes ieškovas netinkamai vykdė savo tiek sutartines pareigas, tiek ikisutartinius įsipareigojimus, kas pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus lūkesčius. Pagal CK 6.200 str. 2 d., 6.38 str. 3 d. kiekviena šalis vykdydama sutartį ar prievolė turi bendradarbiauti su kita šalimi ir kooperuotis. Salys sutartį privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.). Sutarties pasirašymo dienai atsakovui buvo žinoma, kad bus reikalingos ieškovo teikiamos paslaugos, tačiau iki sutarties pasirašymo dienos su ieškovu buvo aptarta sąlyga, jog paaiškėjus jog nebus reikalinga paslauga, darbai bus stabdomi/sutartis nutraukiama. Kadangi darbai buvo sustabdyti ir nevykdomi, ieškovas nei karto nebuvo apsilankęs centrinėje būstinėje, neteikė atliktų darbų perdavimo - priėmimo akto, raštu neinformavo apie darbų saugos būklę, atsakovas neprisiima pareigos mokėti už nesuteiktas paslaugas. Pažymi, kad ieškovas žinodamas, kad atsakovui nevykdoma paslauga nepagrįstai išrašinėjo sąskaitas už nesuteiktas paslaugas. Ieškovas ieškinyje prašo priteisti delspinigius, kurie yra skaičiuojami nepagrįstai ir neteisėtai. Ieškovas neatsižvelgiant į sutrumpintą senaties terminą dėl netesybų (LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p.), delspinigius skaičiuojame daugiau nei už 6 (šešis) mėnesius, t. y. 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) dienų, kas vėlgi parodo ieškovo nesąžiningumą. Visi dalyvaujantys byloje asmeny privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Teismo prašė panaikinti priimtą preliminarų teismo sprendimą ir ieškovo UAB „Ariril“ ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Ariril“ pateikė atsiliepimą į prieštaravimus, kuriame nurodo, kad su prieštaravimais nesutinka. Ieškovas pateiktame atsiliepime į prieštaravimus nurodo, kad su prieštaravimais nesutinka. Nors atsakovas atsiliepime nurodo, kad jis negavo paslaugų teikimo sutartyje (toliau - Sutartis) minimų paslaugų, tačiau vėliau tame pačiame atsiliepime teigia, kad jam paslaugos buvo teikiamos iki to momento, kol atsakovui jos buvo reikalingos. Tokiu būdu atsakovas paneigė savo teiginį, kad jam nebuvo teikiamos paslaugos. Pažymi, kad paslaugos atsakovui buvo teikiamos. Ieškovas nuolat tvarkė atsakovo darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos dokumentaciją, rengė reikalingus dokumentus ir jų pakeitimus, instruktavo atsakovo darbuotojus, tvarkė darbuotojų medicinines knygeles, organizavo sveikatos tikrinimus, konsultavo darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos ir teisiniais klausimais, atliko kitas sutartimi prisiimtas pareigas. Atsakovas tvirtina, kad ieškovas neteikė paslaugų nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), nesilankė vieną kartą per mėnesį. Verta pažymėti, kad atsakovo nurodytu adresu nėra įkurta atsakovo darbovietė, kurioje būtų vykdoma įmonės darbuotojų veikla. Atsakovo nurodytu adresu yra daugiabutis namas su gyvenamaisiais butais, kuriuose nėra įkurti juridiniai asmenys. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas ne vieną kartą siuntė registruotus laiškus atsakovui nurodytu adresu, tačiau laiškai grįždavo neįteikti. Ieškovo siųsti registruoti laiškai grįždavo ir tuo atveju, kai ieškovas siuntė laiškus atsakovo registracijos adresu, nurodytu Juridinių asmenų registre. Tai leidžia spręsti, kad atsakovas tiek registracijos adresu, tiek sutartyje nurodytu adresu nevykdo veiklos arba piktybiškai ieškovo siunčiamus laiškus ignoruodavo. Papildomai pabrėžia, kad atsakovo įmonės darbuotojai vykdydavo įvairius statybos darbus skirtinguose darbo vietose, todėl inspektuoti atsakovo įmonę nurodytu adresu nebuvo prasmės, kadangi Sutarties vykdymo esmė - darbuotojų saugos ir sveikatos nuolatinė priežiūra. Šios aplinkybės puikiai buvo žinomos atsakovui, kuris, neturėdamas nuolatinės darbo vietos (ofiso), visą darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos dokumentaciją laikė paties ieškovo įmonėje (ofise). Tai, kad darbai buvo vykdomi tiek ieškovo, tiek atsakovo patalpose numatė ir Sutarties priedo 2.2 punktas. Akcentuoja, kad atsakovas klaidingai informuoja teismą, jog ieškovas buvo įsipareigojęs kas mėnesį pateikti atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą ir informaciją raštu apie darbų saugos būklę. Atkreipia dėmesį, kad atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas ir informacija raštu apie darbų saugos būklę teikiama tik tuo atveju, kai yra vykdomas atsakovo įmonės inspektavimas. Taip pat Sutarties priedo 2.6 punktas yra tik vienas iš Sutarties priede numatytų 35 punktų, kuriuos įsipareigojo įgyvendinti ieškovas, vykdydamas Sutartį, todėl kvestionuoti ieškovo atliktų paslaugų kokybe, paminėjus vieną Sutarties priedo punktą bet neįvertinus bendrą Sutarties esmę ir kontekstą yra neteisinga ir nesąžininga. Pažymi, kad Sutarties 1.1 punkte nurodyta, jog ieškovas atlieka visas, abipusiu susitarimu suderintas paslaugas pagal iš anksto su atsakovu suderintą grafiką. Sutarties 2.2.1 punktas įpareigoja atsakovą laiku pateikti visą reikiamą ir išsamią informaciją, reikalingą kokybiškam paslaugų atlikimui, o 2.2.2 punktas įpareigoja atsakovą raštu per 3 darbo dienas įspėti ieškovą apie bet kokios informacijos pakitimą, susijusį su atsakovu ir kuri gali turėti įtakos tinkamam paslaugų vykdymui. Taigi per daugiau nei 2 metus bendro bendradarbiavimo Sutarties pagrindu tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė abiem Sutarties šalims tinkama paslaugų teikimo praktika ir paslaugų įgyvendinimo ir priėmimo tvarka. Šiuos teiginius papildomai patvirtina faktinė aplinkybė, jog ieškovas atsižvelgdamas į atsakovo pageidavimus nuo 2015-07-01 sumažino paslaugų teikimo kainą (per mėnesį) iš 87,62 Eur į 18,15 Eur. Atsakovo veiksmai, kuriais jis siekė sumažinti paslaugų teikimo kainą, bet nenutraukti pačios Sutarties, rodo, kad atsakovui buvo priimtinos ir reikalingos ieškovo teikiamos paslaugos ir atsakovas šiomis paslaugomis naudojosi. Teigia, kad atsakovui nuolat buvo teikiamos paslaugos, numatytos Sutartyje, atsakovas ir jo darbuotojai nuolat naudojosi ieškovo paslaugomis, todėl atsakovo teiginiai, kad paslaugos nebuvo teikiamos yra nepagrįsti ir neteisingi. Maža to, atsakovui buvo teikiamos ir papildomos paslaugos, konsultacijos, nesusijusios su Sutarties objektu (pavyzdžiui, įvairių teisinių dokumentų parengimas, teisinės konsultacijos ir kt.). Atsakovas absoliučiai klaidingai nurodo, kad esanti skola bei išrašytos sąskaitos yra nepagrįstos ir neteisėtos. Ieškovą ir atsakovą siejo sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovui nuolat kiekvieną mėnesį buvo išrašomos sąskaitos-faktūros. Atsakovas yra verslo subjektas, profesionalas, dirbantis su ieškovu kartu kelis metus, todėl sunku tikėti, kad atsakovui nėra žinomas išrašytų sąskaitų-faktūrų pagrindas. Pažymėtina, kad Sutarties 3.4 punkte nurodyta, kad sąskaitos, atsakovo patogumu, gali būti siunčiamos į atsakovo nurodytą elektroninį paštą. Išrašytos sąskaitos-faktūros nuo pat Sutarties sudarymo dienos atsakovui buvo siunčiamos jo nurodytu elektroniniu paštu - (duomenys neskelbtini). Būtent šiuo elektroniniu paštu taip pat buvo bendraujama su atsakovu, atsakovas ne kartą atsakydavo ieškovui iš šio elektroninio pašto bei jam buvo priimtina tokia komunikacija. Papildomai ieškovas atkreipia dėmesį, kad atsakovo elektroninis paštas buvo vienintelė komunikacijos priemonė, kadangi atsakovui adresuoti laiškai jo nurodytu adresu ir įmonės registracijos adresu pastoviai grįždavo, nepasiekę adresatą, o paskutiniu metu į daugkartinius telefoninius skambučius atsakovas atsiliepdavo labai retai. Akivaizdu, kad atsakovas nesilaikė savo sutartinių įsipareigojimų. Atsakovas pažeidė Sutarties 2.2.1 punktą (neteikė laiku visą reikiamą ir išsamią informaciją), 2.2.2 punktą (neįspėjo raštu ieškovo apie bet kokios informacijos pakitimą), 3.5 punktą (nemokėjo už paslaugas nustatytais terminais), taip pat nesilaikė Sutarties priedo 3.5 punkto (nepranešdavo ieškovui reikalingos informacijos), 4.1 punkto (neapmokėjo pateiktas sąskaitas-faktūras). Dar kartą paminėtina ir tai, kad atsakovas vangiai bendradarbiavo su ieškovu, nepaisė ieškovo pranešimų, prašymų, įspėjimų, buvo nesąžiningas ir neteisingas. Tik įvertinęs visas šias aplinkybes, ieškovas priėmė sprendimą nutraukti Sutartį nuo 2016-10-01 bei apie tai informavo atsakovą tiek išsiųsdamas registruotus laiškus abiem adresais, teik elektroniniu paštu. Nurodo, kad atsakovui kelis kartus buvo siunčiami pranešimai ir raginimai sumokėti susidariusį įsiskolinimą. Po įspėjimo apie galimą bankroto bylos iškėlimą, atsakovas grąžino ieškovui dalį skolos, o dėl likusios sumos prašė atidėti skolos grąžinimo terminą bei žadėjo atsiskaityti. Vis dėl to atsakovas nesilaikė savo susitarimų bei po daugkartinių skambučių ir ilgalaikio laukimo, ieškovas kreipėsi į teismą. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas nei karto nereiškė ieškovui pretenzijų dėl netinkamo Sutarties vykdymo, niekada nekėlė kažkokių nepasitenkinimų ieškovo specialistais. Sutarties 2.2.4 punkte numatyta, kad atsakovas įsipareigoja raštu, ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų, nuo paslaugų ir prekių gavimo momento teikti pretenzijas dėl netinkamos atliktų paslaugų kokybės. Analogiškas atsakovo įsipareigojimas yra reglamentuotas ir Sutarties priedo 3.7 punkte. Atsakovas nereiškė jokių pretenzijų ar nepasitenkinimų iki to momento, kol ginčas su ieškovu buvo perkeltas į teismą. Šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.200 straipsnis). Atsakovas, pažeisdamas sutartinius įsipareigojimus, už ieškovo suteiktas paslaugas su pastaruoju neatsiskaitė (CK 6.59 straipsnis), nors žinojo apie savo prievolę atsiskaityti. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Tai, kad atsakovas nėra linkęs atsiskaityti su kreditoriais patvirtina ir viešai prieinami duomenys iš www.rekvizitai.lt internetinio puslapio, kuriame pastebima akivaizdi ir nuolatinė tendencija turėti įsiskolinimų Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai. Pagal CK 6.256 straipsnį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jų neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas laiku neatsiskaitęs už atliktas paslaugas bei parduotas prekes be atskiro ieškovo reikalavimo, moka 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovas laikėsi CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numatyto senaties termino bei iš atsakovo reikalauja sumokėti netesybas už 180 dienų (bendra skola 742,26 Eur x 0,2 proc. x 180 dienų = 267,21 Eur). Teismo prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 rugpjūčio 21 d. preliminarų sprendimą.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį bei atsiliepimą į prieštaravimus palaikė pilnai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovo paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp UAB „Ariril“ ir UAB „Aumatika F.C.“ 2014 m. kovo 20 d. buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. PS-1000-88 (toliau – Sutartis) ir Priedas Nr. 2 prie sutarties Nr. PS-1000-88 (toliau – Priedas), kurių pagrindu ieškovas teikė atsakovui nuolatines Priede Nr. 2 nurodytas paslaugas, o atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti sutarties Priede Nr. 2 nustatytą mokestį už paslaugas – 250,00 Eur (be PVM) per mėnesį. Pagal sutarties Priedo Nr. 2 4.1 punktą, atsakovas atsiskaityti už paslaugas pagal pateiktas sąskaitas-faktūras turėjo ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo sąskaitos pateikimo atsakovui dienos. Šalys 2015 m. liepos 1 d. abipusiu šalių susitarimu paslaugų teikimo kainą sumažino, tačiau atsakovas ir toliau tinkamai pagal jam išrašytas sąskaitas nemokėjo. Atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų pagal Sutartį, ieškovas 2015 m. gegužės 4 d. atsakovui išsiuntė pranešimą dėl sutarties sąlygų nevykdymo ir 2016 m. kovo 2 d. – raginimą sumokėti esamą skolą, tačiau atsakovas geranoriškai skolos nesumokėjo, todėl 2016 m. spalio 1 d. paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta. Ieškovas 2016 m. spalio 11 d. išsiuntė atsakovui raštišką įspėjimą, ragindamas padengti įsiskolinimą bei įspėdamas apie galimą bankroto bylos iškėlimą. Atsakovas, gavęs šį įspėjimą, grąžino ieškovui dalį skolos, o dėl likusios skolos dalies prašė atidėti skolos grąžinimo terminą. Tačiau atsakovas susitarimo nesilaikė ir iki šios dienos negrąžino ieškovui likusios skolos dalies – 742,26 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų reiškęs pretenzijas ieškovui dėl netinkamo Sutarčių vykdymo, ar, kad atsakovas savo prievolę pagal minėtą Sutartį būtų įvykdęs (CPK 176 – 179 straipsniai).

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl to, ar ieškovas buvo suteikęs atsakovui Sutartyje ir Priede Nr. 2 numatytas paslaugas, ir, ar privalo atsakovas už suteiktas paslaugas atsiskaityti.

Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas nors ir teigdamas prieštaravimuose, jog negavo iš ieškovo Sutartyje ir Priede Nr. 2 nurodytų paslaugų, šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas pats sau prieštarauja pateiktame procesiniame dokumente. Atsakovas prieštaravimuose pats nurodo, kad yra visiškai atsiskaitęs už ieškovo realiai suteiktas paslaugas. Teismui nėra patekta rašytinių įrodymų, kad atsakovas, negaudamas iš ieškovo Sutartyje ir Priede Nr. 2 numatytų paslaugų, kreipėsi į ieškovą su pretenzijomis dėl Sutartis vykdymo. Priešingai, ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, susirašinėjimas su atsakovu, patvirtina, kad ieškovas su atsakovu nuolat iki Sutarties nutraukimo bendradarbiavo, teikė jam dokumentus ir paslaugas.

Teismas pilnai sutinka su ieškovo argumentais, jog pagal Sutarties 2.6 punktą atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai ir informacija raštu apie darbų saugos būklę turėjo būti teikiami atsakovui tik periodiškai atliekant atsakovo inspektavimo darbus. Nei Sutartyje nei Priede Nr. 2 nenurodyti konkretūs tokių inspektavimų terminai ir periodiškumas.

Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad jis negavo iš ieškovo: 2015-01-06 sąskaitos faktūros Serija ARL Nr. 0000801; 2015-02-06 sąskaitos faktūros Serija ARL Nr. 0000840, 2015-03-09 sąskaitos faktūros Serija ARL Nr. 0000022, 2015-04-02 sąskaitos faktūros Serija ARL Nr. 0000053, 2015-05-04 sąskaitos faktūros Serija ARL Nr. 0000095, 2015-06-01 sąskaitos faktūros Serija ARL Nr. 0000173. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui dokumentai buvo siunčiami ne tik paštu, bet ir elektroniniu paštu, tačiau atsakovas dokumentus siųstus paštu vengdavo priimti.

Teismas taip pat atmeta atsakovo argumentus, kad atsakovas neprivalėjo mokėti ieškovui Sutartyje numatyto kasmėnesinio mokesčio, nes Sutarties 3.5 punkte numatyta, jog už paslaugas atsakovas privalo sumokėti prieduose nustatytais terminais, o Priedo Nr. 2 4.1 punkte aiškiai nurodyta, kad už suteiktas paslaugas moka pagal ieškovo pateiktą sąskaitą-faktūrą vieną kartą per mėnesį – 250,00 LT (72,41 Eur)), bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po sąskaitos pateikimo.

Nors atsakovas prieštaravimuose nurodo, jog būtent ieškovas vienašališkais veiksmais nustatė Sutarties nutraukimo datą, kuri neatitinka realios šalių aptartos situacijos, tačiau pats atsakovas nenurodo kada gi jo nuomone Sutartis realiai buvo nutraukta.

Šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis). Atsakovas, pažeisdamas sutartinius įsipareigojimus, už ieškovo suteiktas paslaugas su pastaruoju neatsiskaitė (CK 6.59 straipsnis), nors žinojo apie savo prievolę atsiskaityti. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Nesant duomenų, kad atsakovas pilnai atsiskaitė su ieškovu, yra pagrindas ieškovo reikalavimus patenkinti – priteisti iš atsakovo 742,26 Eur skolą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. preliminarus sprendimas dalyje dėl 742,26 Eur skolos iš atsakovo priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo šioje dalyje jį naikinti ar keisti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 6.256 straipsnį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jų neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Aukščiau minėta Sutartimi (3.7. punktas) šalys susitarė, kad atsakovas laiku neatsiskaitęs už atliktas paslaugas bei parduotas prekes be atskiro ieškovo reikalavimo, moka 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovui tinkamai ir laiku neįvykdžius pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 267,21 Eur dydžio delspinigius yra pagrįstas ir teisėtas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. preliminarus sprendimas šioje dalyje paliktinas galioti. Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad ieškovas, prašydamas priteisti delspinigius neatsižvelgė į sutrumpintą senaties terminą dėl netesybų, nes priteistinų delspinigių sumą paskaičiuota už 180 dienų, t. y. 6 mėnesius, iš ko darytina išvadą, kad šiuo atveju LR CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo nėra praleistas.

Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. preliminariu sprendimu priteistų procesinių palūkanų nurodytina, kad procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokia skolininko pareiga yra detalizuojama CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, jog procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į nurodytas normas bei tai, kad atsakovas nustatytu terminu su ieškovu neatsiskaitė, ieškovo reikalavimas priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1009,47 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-08-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra teisėtas bei pagrįstas ir tenkintinas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. preliminarus sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. preliminariu sprendimu iš atsakovo UAB „Aumatika F.C.“ priteisė ieškovui UAB „Ariril“ sumokėtą 11,00 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. preliminarų sprendimą, darytina išvada, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti aukščiau minėto preliminaraus sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio priteisimo.

Valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 3,00 EUR., todėl šios išlaidos iš šalių nepriteisiamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-335 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 430 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Juozėnas