Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-109-159/2010

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-03-08
Bylos Nr.: 2A-109-159/2010
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Eugenija Morkūnienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Bronius Valius
Ieškovas: K. L.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Suada“
Advokatai: Galina Korobliova

Kategorijos

11.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
16.5.8pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-109-159/2010

Teisėja Danutė Žvinklytė Procesinio sprendimo kategorija11.5.6; 11.10; 16.5.8; 121.21 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. kovo 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovo K. L. atstovei advokatei Galinai Korobliovai, atsakovės atstovėms R. K., I. A., viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2573-642-/2009 pagal ieškovo K. L. ieškinį ir patikslintus ieškinius atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Suada“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo ir atsakovės UAB „Suada“ patikslintą priešieškinį K. L. dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas K. L. 2009 m. sausio 22 d. ieškiniu, 2009 m. sausio 27 d. ieškinio papildymu, 2009 m. balandžio 15 d. patikslintu ieškiniu teismo prašė:

1) pripažinti 2009 m. sausio 7 d. pranešimą neteisėtu ir nepagrįstu;

2) priteisti jam iš atsakovės neišmokėtą 2 200 Lt darbo užmokestį už 2008 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius, 0,06 Lt dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą mokėti kalendorinę dieną nuo priklausančios išmokėti sumos ir 5 000 Lt už krovinių pervežimą iš Lietuvos Respublikos į Kazachstano Respubliką ir atgal;

3) priteisti jam iš atsakovės 15 800 Lt turtinės žalos, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 576 Lt bylinėjimosi išlaidas;

4) įpareigoti atsakovę užpildyti nedarbingumo pažymėjimą.

Nurodė, kad pagal 2008 m. spalio 24 d. darbo sutartį Nr. 137 buvo priimtas dirbti į UAB „Suada“ vairuotoju-ekspeditoriumi. 2009 m. sausio 7 d. pranešimu darbdavys, vadovaudamasis Darbo kodekso 107 straipsnio 1 dalimi, su juo nutraukė darbo sutartį. Nesutinka su atleidimu iš darbo, nes 2009 m. sausio 7 d. pranešimas buvo parengtas už akių ieškovui sergant ir išsiųstas paštu, iš jo buvo atimta galimybė apsiginti. Krovinius į paskirtas vietas nuvežė ir atvežė nesugadintus, Kelių eismo taisyklių nepažeidė, autoįvykio, dėl kurio būtų sugadintas arba sudaužytas jam patikėtas vilkikas dėl jo kaltės, nepadarė. 2009 m. sausio 7 d. išdėstyti teiginiai ir kaltinimai yra šmeižikiško pobūdžio bei sąmoningai iškreiptų ir supainiotų aplinkybių santraukos, nesusiję su jo, kaip vairuotojo-ekspeditoriaus kvalifikacija. Darbo sutartis nutraukta nepasibaigus gydymui, laikino nedarbingumo laikotarpiu, nes 2008 m. gruodžio 29 d. prasidėjo laikinas nedarbingumas ir 2009 m. sausio 19 d. pasibaigė. Iš VSDFV Klaipėdos skyriaus ieškovas negali gauti ligos pašalpos, nes UAB „Suada“ buhalterė neužpildė nedarbingumo pažymėjimo Nr. 5173608 šaknelės, nors jį savo žinioje turėjo nuo 2009 m. vasario 9 d. iki 2009 m. vasario 12 d. Dėl atsakovės buhalterės neteisėtų veiksmų ir dėl jos keršto, kad ieškovas kreipėsi Valstybinę darbo inspekciją, jos tyrimo išvados bendrovei buvo nepalankios ir kad jis kreipėsi į teismą, ieškovas liko be teisėtų pajamų, buvo priverstas gyventi iš skolų, būti artimųjų išlaikytiniu, įregistruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo. Ieškovui be materialinės žalos buvo padaryta ir moralinė žala, kurią ieškovas įvertina 10 000 Lt.

Atsakovė ieškovui už krovinių pervežimą į Kazachstano Respubliką ir atgal privalo sumokėti 5 000 Lt pagal P. Z. G. pažadą, nes už mažesnį atlyginimą ieškovas nebūtų vežęs krovinių, nes tuo pačiu metu P. Z. G. tokias pat sąlygas pasiūlė ir S. B. UAB „Suada“ 5 mėnesius uždelsė su ieškovu atsiskaityti už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio mėnesio iki 2009 m. gegužės mėnesio, privalo ieškovui išmokėti 6 000 Lt (1 200 Lt x 5=6 000 Lt), uždelsusi atsiskaityti 4 mėnesius už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio mėnesio iki 2009 m. gegužės mėnesio, privalo išmokėti ieškovui 4 800 Lt (1 200 Lt x 4= 4 800 Lt) (t. 1, b. l. 3, 105, 125, t. 2, b. l. 2).

Šalies argumentai

Atsakovė UAB „Suada“ 2009 m. vasario 11 d. į bylą pateikė priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo, 2009 m. balandžio 14 d. – patikslintą priešieškinį. Juo teismą prašė iš ieškovo atsakovei priteisti 7 324,76 Lt nuostoliams atlyginti ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas K. L. buvo priimtas į darbą vairuotoju-ekspeditoriumi, su juo 2008 m. spalio 24 d. buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis ir jam buvo perduotas krovininis automobilis, puspriekabė, mobilusis telefonas ir nustatytas 200 Lt telefoninių pokalbių limitas. Pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį ieškovas prisiėmė visišką atsakomybę už jam patikėto turto išsaugojimą, jo apskaitą ir atsakomybę ir už šių sąlygų nevykdymą. Pagal UAB „Suada“ 2008 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 08/088 K. L. išvyko į komandiruotę nuo 2008 m. lapkričio 19 d. iki 2008 m. gruodžio 24 d. į Kazachstano Respubliką. Jis buvo supažindintas su krovinio transportavimo maršrutu ir jam įteiktas žemėlapis. Vežant krovinį iš Lietuvos Respublikos į Kazachstaną, ieškovas privalėjo atvykti į Ozenki muitinės postą, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių jis nuvažiavo kita Uralsko kryptimi į miestelį Kurlink, pažeidė per Rusijos Federaciją tranzito terminą. Tokį pat pažeidimą jis padarė ir grįždamas atgal, nes turėjo vykti į Sebežo muitinę Rusijos/Latvijos pasienyje, bet dėl automobilio gedimo turėjo pratęsti tranzito laiką Saratovo muitinėje, tačiau šios tvarkos ieškovas nesilaikė. Sprendžiant iškilusias problemas telefonu su muitinės darbuotojais paaiškėjo, kad ieškovas atvykęs į Saratovo muitinę nepagarbiai elgėsi, įžeidinėjo jos darbuotojus. Ryšium su buvimo termino toje šalyje pažeidimu administracine tvarka buvo surašyti protokolai, dėl to bendrovė patirs baudines sankcijas. Grįžęs iš komandiruotės ieškovas atsisakė darbdaviui paaiškinti apie šiuos pažeidimus, nepagarbiai kalbėjo su bendrovės darbuotojais, nepateikė visų tachografo kortų bei neparašė paaiškinimo dėl jų trūkumo.

2009 m. sausio 7 d. darbdavys, vadovaudamasis DK 107 straipsnio 1 dalimi, prieš 3 dienas įspėjo ieškovą, kad nepatenkintas jo darbo rezultatais, todėl nuo 2009 m. sausio 12 d. jis bus atleistas iš darbo. 2009 m. sausio 8 d. ieškovas atvykęs į darbą raštiškai prašė paaiškinti, dėl kokių priežasčių jam po ligos darbdavys nesuteikia darbo, todėl darbdaviui nebuvo žinoma, kad ieškovas atleidimo dienai turi nedarbingumo pažymėjimą, ieškovas neinformavo darbdavio apie savo laikiną nedarbingumą. K. L. ieškiniu jo atleidimo iš darbo pagrindo neginčija, todėl jis iš darbo atleistas pagal DK 107 straipsnio 1 dalį nuo 2009 m. sausio 12 d. teisėtai ir pagrįstai.

2009 m. sausio 12 d. ieškovas buvo supažindintas su priimtu įsakymu dėl jo atleidimo iš darbo, tačiau atsisakė pasirašyti ir pasiimti jam priskaičiuotas išmokas, susijusias su darbo santykiais, nenurodė sąskaitos, į kurią darbdavys galėtų pervesti priskaičiuotas pinigines lėšas, motyvuodamas, kad priskaičiuota per mažai, tą patvirtina surašyti aktai. Atleidimo iš darbo dieną ieškovui priskaičiuoti 1 654,86 Lt buvo deponuoti bendrovės kasoje. Priskaičiuotos išmokos, susijusios su darbo santykiais, už 2008 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius ieškovui buvo išmokėtos, jas ieškovas gavo, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių atsisakė pasirašyti mokėjimo žiniaraščiuose, šiuos faktus patvirtins teisme liudytojai.

2008 m. lapkričio 18 d. išvykstant į komandiruotę į Kazachstaną, pagal kasos išlaidų orderius Nr. EU08/0122, LT08/0140 ieškovui buvo išmokėta 2 962,24 Lt, pagal prašymą komandiruotės metu jam avansu pinigų išsiuntimo blankais buvo pervesta 11 200 Lt, iš viso buvo išmokėta 14 162,24 Lt.

Pagal UAB „Suada“ pateiktą apyskaitą ir ieškovo pateiktus duomenis buvo apskaičiuota, kad komandiruotės metu ieškovas patyrė išlaidų už 15 817 Lt, tačiau per klaidą į apyskaitą įtrauktos šios sumos: 3 007,07 Lt ir 896,15 Lt už automobilio remontą ir 99,57 Lt už kompresoriaus keitimą, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kad realiai turėjo 4 002,79 Lt išlaidų. Užsakymas Nr. 64 ir kiti remonto dokumentai nepatvirtino ieškovo patirtų išlaidų, darbdavys nepripažino 4002, 79 Lt realiomis išlaidomis, minimą sumą minusavo ir pagal sudarytą apyskaitą nustatė, kad ieškovo patirtas išlaidas sudarė 11 814,21 Lt, įskaičius Kazachstano Respublikoje 5 040 Lt dienpinigius už 36 dienas (1 dienos dienpinigiai x 140 Lt). Atleidimo iš darbo dieną darbdavys permokėjo ieškovui 2 348,03 Lt (14 162,24 Lt – 11 814,21 Lt), kuriuos ieškovas neteisėtai avansu gavo iš darbdavio.

Pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį ieškovui ryšium su darbu buvo išduotas mobilusis telefonas ir nustatytas 200 Lt limitas, tačiau šių reikalavimų ieškovas nepaisė, jo telefoniniai pokalbiai pagal UAB „Bitė“ pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, serija TA Nr. 0007291305, sudarė 2 181,96 Lt. Atsakovė dėl ieškovo neteisėtų veiksmų patyrė 1 926,13 Lt nuostolių, už juos privalo atlyginti ieškovas.

2008 m. spalio 27 d. ieškovas su UAB „Suada“ pasirašė sutartį dėl vizų gavimo. Pagal šios sutarties sąlygas ieškovas įsipareigojo sąžiningai vykdyti šios sutarties sąlygas, o pažeidęs numatytas sąlygas, atlyginti darbdaviui nuostolius, susijusius su vizų gavimu. Įdarbinusi K. L. atsakovė įformino ieškovo vardu metines vizas ir patyrė 1 355 Lt išlaidų.

Ieškovas nepateisino darbdavio teisėtų lūkesčių, buvo atleistas iš darbo kaip neišlaikęs išbandymo pagal DK 107 straipsnio 1 dalį, todėl jis privalo atlyginti visus darbdavio patirtus nuostolius, susijusius su vizos išdavimu ir kitus darbdavio patirtus nuostolius, atsiradusius dėl ieškovo kaltės.

Rusijos federalinės Sebežo muitinės tarnybos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr.1022500-1036/2008 patvirtina, kad vežėjo transporto priemonę, išvažiuojančią iš Rusijos Federacijos 2008 m. gruodžio 21 d., vairavo K. L. Minima nutartimi administracinė byla iškelta vežėjai UAB „Suada“ dėl prekių pristatymo termino pažeidimo, pažeidimą padarė K. L.

2009 m. kovo 25 d. atsakovė įvykdė 2009 m. kovo 10 d. Sebežo muitinės reikalavimą ir administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 1022500-1036/2008 sumokėjo 390 Lt baudą.

Reiso metu važiuodamas iš Lietuvos į Kazachstaną per Rusijos Federacijos teritoriją, nuo miestelio Mokšan iki miestelio Čepajevsk tachografo kortose ieškovas pažymėjo, kad pravažiavo 916 km, tačiau pagal žemėlapį atstumas yra 508 km. Tokiu būdu ieškovas padidino kuro sąnaudas ir padarė bendrovei 1 305,60 Lt nuostolių (1 km kaina 3,20 Lt).

Atsakovės patirti nuostoliai yra realūs, jie buvo patirti tarp ieškovo ir UAB „Suada“ esant darbiniams santykiams, ieškovui netinkamai atlikus darbines pareigas, todėl vadovaujantis DK 245–246 straipsniais ieškovui atsiranda pareiga atlyginti padarytus nuostolius (t. 1, b. l. 41–44, t. 2, b. l. 11–12).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 9 d. sprendimu ieškovo K. L. ieškinį ir patikslintus ieškinius atsakovei UAB „Suada“ atmetė.

Pripažino, jog atsakovė UAB „Suada“ 2009 m. sausio 7 d. įspėjimą apie būsimą atleidimą iš darbo pateikė ieškovui K. L. 2009 m. sausio 20 d., t. y. ieškovą K. L. apie būsimą darbo sutarties nutraukimą raštu įspėjo 2009 m. sausio 20 d.

Ieškovo K. L. atleidimo datą perkėlė iš 2009 m. sausio 12 d. į 2009 m. sausio 23 d. ir laikė, jog atsakovė UAB „Suada“ su ieškovu K. L. darbo sutartį nutraukė 2009 m. sausio 23 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 107 straipsnio 1 dalį.

Priteisė iš atsakovės UAB „Suada“ ieškovui K. L. nuo 2009 m. sausio 20 d. iki 2009 m. sausio 23 d. vidutinį darbo užmokestį, t. y. už tris darbo dienas – 184, 92 Lt.

Įpareigojo ieškovą K. L. per tris darbo dienas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti atsakovei UAB „Suada“ nedarbingumo pažymėjimą Nr. 5173608 ir ieškovo sąskaitos numerį kredito įstaigoje bei šios įstaigos rekvizitus.

Įpareigojo atsakovę UAB „Suada“ per tris darbo dienas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovui K. L. įformintą nedarbingumo pažymėjimą Nr. 5173608 ir pervesti ieškovui priskaičiuotą darbo užmokestį į ieškovo nurodytą sąskaitą kredito įstaigoje.

Atsakovės UAB „Suada“ priešieškinį tenkino iš dalies.

Priteisė iš ieškovo K. L. atsakovei UAB „Suada“ 6 964, 99 Lt žalos atlyginimo, 208 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų, 427, 50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 30, 35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 20 d. ir 2009 m. kovo 13 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones (areštą) ieškovo ir atsakovės turtui paliko iki teismo sprendimo įvykdymo.

Remdamasis byloje esančiais įrodymais nustatė: kad 2008 m. spalio 24 d. ieškovas ir atsakovė sudarė darbo sutartį dėl ieškovo darbo UAB „Suada“ vairuotoju-ekspeditoriumi, atsakovės (darbdavio) iniciatyva buvo susitarta dėl trijų mėnesių išbandymo termino nustatymo; kad ieškovas pasirašytinai susipažino su pareiginiais nuostatais, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, pasirašė sutartį dėl darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės bei sutartį dėl vizų; kad 2008 m. spalio 13 d. I. M. turistinė firma „Katrijona“ išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KAT 11947, kurią atsakovė apmokėjo 2008 m. spalio 28 d.; kad 2008 m. spalio 28 d. ir 2008 m. lapkričio 4 d. atsakovė sumokėjo 410 Lt ir 945 Lt už ieškovo vizą, konsulinį mokestį ir medicininį draudimą; kad 2008 m. lapkričio 17 d. atsakovė nuo 2008 m. lapkričio 19 d. iki 2008 m. gruodžio 24 d. komandiravo ieškovą į Kazachstano Respubliką pervežti krovinį ir komandiruotės išlaidoms ieškovui išdavė 14 162,24 Lt; kad žemėlapyje tarp gyvenviečių Jokšan–Čapajevsk nurodytas atstumas – 508,3 km, tačiau ieškovas tachografo kortose atstumą tarp gyvenviečių Jokšan– Čapajevsk nurodė 916 km; kad Rusijos Federacijos Saratovo muitinės Ozinskij ir Pskovo srities Sebežo muitinės posto pareigūnai iškėlė atsakovei administracinio teisės pažeidimo bylas dėl to, kad ieškovas pažeidė prekių pristatymo į muitinės kontrolės postą terminus; kad atsakovė Rusijos Federacijos Pskovo srities Sebežo muitinei sumokėjo 5 000 Rusijos RUB baudą; kad Rusijos Federacijos autokelių priežiūros valdybos Penzos srityje pareigūnas nubaudė ieškovą administracine nuobauda už tai, kad ieškovo vairuojamoje transporto priemonėje įrengtas tachografas neatitiko tachogramos; kad ieškovo nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. pokalbių mobiliuoju telefonu suma – 2 181,96 Lt; kad 2009 m. sausio 7 d. atsakovė surašė pranešimą dėl būsimo darbo sutarties nutraukimo; kad 2009 m. sausio 8 d. ieškovas pateikė atsakovei prašymą, juo prašė paaiškinti dėl darbo; kad 2009 m. sausio 12 d. atsakovė nutraukė su ieškovu darbo sutartį pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 107 straipsnio 1 dalį; kad 2009 m. sausio 12 d. atsakovė registruotu paštu išsiuntė ieškovui įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo ir 2009 m. sausio 7 d. pranešimą dėl būsimo darbo sutarties nutraukimo; kad nuo 2008 m. gruodžio 29 d. iki 2009 m. sausio 19 d. ieškovas buvo laikinai nedarbingas; kad 2009 m. sausio 22 d. ieškovas su ieškiniu pateikė nedarbingumo pažymėjimo Nr. 5173608 originalą; kad 2009 m. sausio 22 d. atsakovė pateikė ieškovui pranešimą, juo prašė ieškovą atvykti pas atsakovę dėl darbo santykių pasibaigimo įforminimo; kad atsakovė už 2008 m. spalio mėnesį ieškovui sumokėjo 278,35 Lt atlyginimą, kad atsakovė deponavo ieškovo atlyginimą už 2008 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius.

Šalies argumentai

Teismas, įvertinęs, kad ieškovas 2009 m. sausio 22 d. pateiktu ieškiniu prašė teismą pripažinti 2009 m. sausio 7 d. pranešimą neteisėtu ir nepagrįstu, ir kad jis parengiamojo teismo posėdžio metu patvirtino, jog ginčija ne tik pranešimą, bet ir neteisėtą atleidimą, kad atsakovės atstovės priešieškiniu ir paaiškinimuose teismo posėdžio metu reiškė atsikirtimus, teikė įrodymus ne tik dėl 2009 m. sausio 7 d. pranešimo, bet ir dėl ieškovo atleidimo iš darbo, taip pat į tai, jog ieškovo reikalavimas pripažinti 2009 m. sausio 7 d. pranešimą neteisėtu ir nepagrįstu susijęs su ieškovo atleidimu iš darbo, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 414 straipsnio 3 dalimi teismui suteikta diskrecijos teise darbo bylose, K. L. nepatikslinus ieškinio reikalavimų, sprendime nurodė, kad viršija ieškovo pareikštus reikalavimus ir sprendžia ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą (t. 1, b. l. 171, 173).

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje surinktų įrodymų nustatė, kad ieškovui vairuotojo-ekspeditoriaus darbas buvo žinomas, tačiau ieškovas per išbandymo laikotarpį netinkamai atliko jam pavestą darbą: viršijo sutartimi dėl darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės nustatytą 200 Lt pokalbių mobiliuoju telefonu limitą, nepateikė atsakovei visų tachografo kortų ir visų buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių turėtas komandiruotės išlaidas, pažeidė prekių pristatymo į muitinės kontrolės postą terminus, neneigė pokalbių mobiliuoju telefonu asmeniniais reikalais ir pokalbių limito viršijimo, tachografo kortų išmetimo faktų. Atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus teismas konstatavo, kad atsakovė (darbdavys) turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog ieškovas netinka pavestam darbui ir turėjo teisę pasinaudoti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 107 straipsnio 1 dalyje numatyta teise nutraukti darbo sutartį.

Iš byloje surinktų įrodymų nustatė, kad atsakovei nusprendus ieškovą atleisti iš darbo dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų, atsakovė 2009 m. sausio 7 d. surašė įspėjimą apie būsimą atleidimą iš darbo, jį ieškovui išsiuntė 2009 m. sausio 12 d. ir pakartotinai 2009 m. sausio 22 d. Ieškovas patvirtino, jog įspėjimą dėl būsimo atleidimo iš darbo gavo du kartus – 2009 m. sausio 12 d. ir 2009 m. sausio 22 d. Remdamasis šiais įrodymais teismas konstatavo, kad ieškovas 2009 m. sausio 12 d. raštu sužinojo apie būsimą atleidimą, iš darbo buvo atleistas 2009 m. sausio 12 d., nepasibaigus įspėjimo terminui, ir tokiam nustatytam faktui pritaikęs įstatymo analogiją (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 9 straipsnio 1 dalis), taikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 130 straipsnio 8 dalį ir darbuotojo atleidimo iš darbo datą perkėlė iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas. Minėtas atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimas nėra besąlyginis pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, sprendime padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymą ir pripažinti 2009 m. sausio 7 d. pranešimą dėl būsimo darbo sutarties nutraukimo bei darbo sutarties nutraukimą neteisėtais ir nepagrįstais.

Iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad ieškovas nuo 2008 m. gruodžio 29 d. iki 2009 m. sausio 19 d. buvo laikinai nedarbingas. Atsakovė ieškovą apie būsimą darbo sutarties nutraukimą įspėjo bei nutraukė su ieškovu darbo sutartį jo laikino nedarbingumo laikotarpiu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas įvertinęs ieškovo ir atsakovės atstovų paaiškinimus jų sąsajumą su visais byloje esančiais rašytinius įrodymais, tarp jų ir 2009 m. sausio 8 d. ieškovo prašymą, padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovas neinformavo atsakovės apie nuo 2009 m. sausio 8 d. tęsiamą nedarbingumo pažymėjimą, nes atsakovė 2009 m. sausio 22 d. raštu (t. 1, b. l. 29) reikalavo ieškovo pateikti nedarbingumo pažymėjimą, ieškovas nedarbingumo pažymėjimo atsakovei nepateikė, bet 2009 m. sausio 22 d. jį pateikė teismui.

Nustatęs tokią teisinę padėtį, kada ieškovas buvo laikinai nedarbingas, o atsakovė apie ieškovo laikiną nedarbingumą nebuvo informuota, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatavo, kad ieškovas apie būsimą darbo sutarties nutraukimą raštu įspėtas 2009 m. sausio 20 d., t. y. pasibaigus laikinam nedarbingumui, ieškovo atleidimo iš darbo datą perkėlė iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas, t. y. 2009 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu. Ieškovui nuo 2009 m. sausio 20 d. iki 2009 m. sausio 23 d. priteisė vidutinį darbo užmokestį (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 195 straipsnio 2 dalis).

Įpareigojo ieškovą nedarbingumo pažymėjimą pateikti atsakovei, atsakovę įpareigojo užpildyti nedarbingumo pažymėjimą, nes ieškovas nedarbingumo pažymėjimą Nr. 5173608 pateikė ne atsakovei, bet teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovės neišmokėtą 2 200 Lt darbo užmokestį už 2008 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius, 0,06 Lt delspinigius už kiekvieną pradelstą mokėti kalendorinę dieną nuo priklausančios išmokėti sumos ir 5 000 Lt už krovinių pervežimą iš Lietuvos Respublikos į Kazachstano Respubliką ir atgal ir dėl 15 800 Lt turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįsti, nes ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio prašomas priteisti sumas. Atsakovės pateikti mokamieji ir apyvartos žiniaraščiai patvirtina, kad atsakovė laiku ieškovui priskaičiavo darbo užmokestį už 2008 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius mokėjimui, tačiau ieškovas jam priskaičiuoto darbo užmokesčio nepasiėmė. Atsakovė 2009 m. sausio 22 d. raštu reikalavo atvykti pas atsakovę įforminti darbo santykių pasibaigimą, tačiau ieškovas nevyko pas darbdavį, nepasiėmė jam priskaičiuoto darbo užmokesčio. Remdamasis tokiais įrodymais teismas nenustatė, kad atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio reikalavimą atleidimo dieną atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju (ieškovu). Įpareigojo ieškovą pateikti atsakovei sąskaitos numerį kredito įstaigoje bei šios įstaigos rekvizitus, atsakovę įpareigojo pervesti ieškovui priskaičiuotą darbo užmokestį į ieškovo nurodytą sąskaitą kredito įstaigoje klausimą.

Teismui nepripažinus 2009 m. sausio 7 d. pranešimo dėl būsimo darbo sutarties nutraukimo bei darbo sutarties nutraukimą neteisėtais ir nepagrįstais, atmestas ieškovo reikalavimas priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 250 straipsnis).

Teismas nustatė, kad atsakovė iš ieškovo reikalauja priteisti žalos atlyginimą, kai žala buvo padaryta tarp ieškovo ir atsakovės esant darbo santykiams. Žala atsirado iš ieškovo neteisėtų veiksmų: viršytas limitas pokalbiams telefonu, nepateikti visi apskaitos dokumentai, pagrindžiantys išlaidas, pažeistas prekių pristatymo į muitinės kontrolės postą terminas, atliktų komandiruotės į Respublikos į Kazachstano Respubliką ir grįžus iš jos metu. Ieškovas, prieš priimant į darbą, buvo pasirašytinai supažindintas su lokaliniais teisės aktais, tačiau ne visas jų sąlygas sąmoningai vykdė.

Atsakovė ieškovui komandiruotės į Kazachstano Respubliką išlaidoms sumokėjo bendrai 14 162,24 Lt. Ieškovas išlaidas pagrindė apskaitos dokumentais: 11 814, 21 Lt komandiruotės išlaidas (įskaičiavus 5 040 Lt dienpinigių), tačiau nepagrindė 2 348, 03 Lt komandiruotės išlaidų, todėl šią sumą iš ieškovo priteisė atsakovei.

Iš sutarties dėl darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės nustatė, kad ieškovas ir atsakovė susitarė dėl 200 Lt dydžio limito pokalbiams mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo pokalbių nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. šiuo telefonu bendra suma 2 181,96 Lt. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas 1 981, 96 Lt viršijo sutartą limitą, atsakovei padarė realų nuostolį, iš ieškovo atsakovei priteisė 1 926, 96 Lt pagal atsakovės prašymą.

Iš Rusijos Federacijos Pskovo srities Sebežo muitinės administracinio teisės pažeidimo bylos teismas nustatė, kad ieškovas pažeidė prekių pristatymo į muitinės kontrolės postą terminą, dėl to atsakovė sumokėjo Rusijos Federacijos Pskovo srities Sebežo muitinei 390 Lt (5 000 Rusijos RUB) baudą. Iš ieškovo atsakovei priteisė 390 Lt, nes atsakovės sumokėtą 390 Lt laikė realiais atsakovės nuostoliais (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 245, 246, 248, 253, 255, 256, 257 straipsniai).

Teismas nustatė, kad 2008 m. spalio 13 d. I. M. turistinė firma „Katrijona“ išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. KAT 11947 už atsakovei suteiktas vizų, medicininio draudimo įforminimo paslaugas 410 Lt. Atsakovė minėtą apskaitos dokumentą apmokėjo 2008 m. spalio 28 d. Iš darbo sutarties matyti, jog ieškovas sudarė darbo sutartį 2008 m. spalio 24 d. Teismas atmetė priešieškinio reikalavimą dėl atsakovės 410 Lt patirtų nuostolių už vizas, nes ieškovas negali būti atsakingas už trečiųjų asmenų atsakovei suteiktas paslaugas iki ieškovo ir atsakovės darbo sutarties sudarymo.

Žemesnės instancijos teismas

2008 m. spalio 27 d. ieškovas ir atsakovė sudarė sutartį, pagal kurios sąlygas susitarė, jog atsakovė įformina ieškovui vizas, ieškovas – sąžiningai atlieka jam pavestą darbą, o pažeidęs sutartyje numatytas sąlygas, atlygina atsakovei (bendrovei) padarytus nuostolius.

2008 m. spalio 28 d. UAB „Litamicus“ išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą LITAM Nr. 0016760 už atsakovei suteiktas vizos įforminimo paslaugą ir konsulinį mokestį 945 Lt. Atsakovė minėtą apskaitos dokumentą apmokėjo 2008 m. lapkričio 4 d. Iš ieškovo atsakovei priteisė 945 Lt, nes atsakovė nutraukė darbo santykius su ieškovu dėl jo nepatenkinamo darbo rezultato, ieškovas sutartimi buvo įsipareigojęs atlyginti atsakovei padarytus nuostolius.

Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad ieškovas užpildė tachografo kortas, jose tarp gyvenviečių Jokšan–Čapajevsk nurodė 916 km atstumą, žemėlapyje tarp šių gyvenviečių nurodytas 508,3 km atstumas ir padarė išvadą, jog ieškovas 407,7 km padidino atstumą tarp gyvenviečių Jokšan–Čapajevsk ir tuo padidino kuro išlaidas. Iš ieškovo atsakovei priteisė 1 305,60 Lt nuostoliams atlyginti pagal atsakovės nurodytas 1 km kuro sąnaudas – 3,20 Lt. (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 245, 246, 248, 253, 255, 256, 257 straipsniai).

Bylinėjimosi išlaidas priteisė ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis).

Iš ieškovo K. L. priteisė 30,35 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimis ieškovo ir atsakovės turtui taikytas laikinąsios apsaugos priemones (areštą) paliko iki teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 5 dalis) (t. 2, b. l. 75–81).

Žemesnės instancijos teismas

2009 m. liepos 3 d. ieškovas K. L. padavė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Sprendimas yra nepagrįstas, byla išnagrinėta šališkai, neobjektyviai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas faktiškai nenagrinėjo apelianto atleidimo iš darbo UAB „Suada“ motyvų, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių perkėlė atleidimo iš darbo datą iš 2009 m. sausio 12 d. į 2009 m. sausio 23 d., tokiu būdu teismas parodė savo šališkumą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atsakovę atleido nuo įrodinėjimo pareigos, į apelianto įrodymus teismas nekreipė dėmesio, neįsigilino į priešieškinio esmę.

Atsakovė turėjo paruošti mašiną tolimai kelionei ir pateikti kelionei atitinkančias tachografo kortas, atlikti diagnostinę patikrą autoservise, nes krovininis automobilis VOLVO yra sudėtingos konstrukcijos ir pats vairuotojas to padaryti negalėjo. Dėl to, kad atsakovė automobilio nepatikrino, automobilis kelyje tris kartus gedo – pirmą kartą važiuojant į Kazachstaną, du kartus grįžtant atgal. Apeliantui buvo pateiktos tachografo kortos, į jas iš karto atkreipė dėmesį Rusijos kelių policija (Rusijoje – Kelių patrulis), ir pastebėjo neatitikimus. Nukrypo nuo kurso artimiausiu atstumu nuvežti krovinį, nes ieškojo įsigyti tachografo kortų ir tik Samaroje VOLVO centre jas už 260 RUB nusipirko. Rusijos kelių policija už neatitinkančias tachografo kortas apeliantą nubaudė 1000 RUB bauda.

Atsakovė nepagrįstai apkaltino apeliantą, kad nepristatė dokumentų, patvirtinančių išlaidas, nes atsakovei pateikė kuro apskaitos ir kelionės lapus, kvitus. Prašė teismą minėtus dokumentus išreikalauti iš atsakovės, bet teismas to nepadarė.

Komandiruotės metu apeliantas mobiliuoju telefonu skambino tik atsakovei, krovinio savininkui, remonto servisams, nes kelionė buvo nesėkminga ir jam buvo reikalinga jų pagalba. Prašė teismą, kad pareikalautų abonentų, skambinusių jam sąrašą, nes už įeinančius skambučius, už kuriuos pateiktos sąskaitos, apeliantas mokėti neprivalo.

Teigia, kad muitinės pareigūnai, ištyrę įvykį, nenustatė apelianto kaltės ir jam pretenzijų nepareiškė. Atsakovė apkaltino jį, kad jis kaltas dėl krovinio pristatymo termino pažeidimo. Buvo nustatyta atsakovės kaltė ir ji buvo nubausta 5 000 RUB bauda, nes ji neįrodė, kad ėmėsi veiksmų dėl krovinio pristatymo pratęsimo termino.

2009 m. sausio 2 d. pristatė nedarbingumo pažymėjimą, buhalterė užrašė jo numerį. 2009 m. sausio 7 d. UAB „Suada“ direktorė I. A. telefonu pakvietė apeliantą pasiaiškinti dėl telefoninių pokalbių. I. A. pareikalavus parašyti paaiškinimą dėl telefoninių pokalbių limito viršijimo, paprašė pateikti telefoninių pokalbių išklotinę, tačiau telefoninių pokalbių išklotinė jam pateikta nebuvo. Išėjęs iš I. A. kabineto, sutiko UAB „Suada“ prezidentą P. Z. G., jis pasakė, kad po ligos apeliantui bendrovėje darbo nebus, ir jam nepaaiškino priežasčių. 2009 m. sausio 8 d. vykdamas pas gydytoją, atsakovei padavė prašymą raštu. Gydytojui pratęsus nedarbingumo pažymėjimą, į darbovietę daugiau nebuvo atvažiavęs, laikėsi gydytojo nurodyto režimo, gulėjo lovoje. 2009 m. sausio 12 d. gavo pranešimą, kad nuo 2009 m. sausio 12 d. yra atleistas iš darbo ligos metu. Atsakovė su juo iki galo neatsiskaitė už darbą. Tik teismo posėdžio metu pamatė mokėjimo žiniaraščius, kad jo darbo užmokestis už 2008 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius yra deponuotas (t. 2, b. l. 85–87).

2009 m. liepos 24 d. atsakovė UAB „Suada“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2573-642/2009 palikti nepakeistą. Nurodė, kad UAB „Suada“ krovininiai automobiliai įmonės garaže prieš kiekvieną kelionę yra patikrinami ir į komandiruotę išleidžiami techniškai tvarkingi. Tachografo kortos yra įsigyjamos bet kokioje degalinėje. K. L. buvo supažindintas su šiais dokumentais ir buvo informuotas, kur jas įsigyti, tam nebūtina nukrypti nuo kelionės kurso dideliu atstumu, tai įeina į vairuotojo pareigas. Komandiruotės išlaidų dokumentai buvo pateikti be mokėjimo čekių, tai neįrodė, kad už šias paslaugas buvo sumokėta grynaisiais. K. L. buvo įteikta UAB „Bitė“ paslaugų skambučių išklotinė, joje matyti, kad buvo skambinta asmeniniais numeriais, šį faktą patvirtino ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdyje. Pasirašant sutartis K. L. buvo supažindintas dėl suteikto limitu telefoniniams pokalbiams.

Įmonėje dirbantys vairuotojai-ekspeditoriai privalo žinoti apie krovinį lydinčius dokumentus ir taisykles, kaip jie turėtų elgtis konkrečiu atveju komandiruotės metu. Kelionės metu, iškilus problemai, K. L. atveju dėl automobilio gedimo, pasibaigus tranzito terminui Rusijos Federacijoje, privaloma informuoti artimiausią muitinės postą apie tai, kad dėl automobilio gedimo baigiasi tranzito laikas toje šalyje ir vykti į artimiausią muitinės postą pratęsti tranzito laiką. Įmonės darbuotojai siuntė pranešimą į Saratovo miesto muitinės postą dėl tranzito laiko pratęsimo, tačiau K. L. dėl atsakovei nežinomų priežasčių neatvyko į šį muitinės postą, bet nuvyko į Sebežo miesto muitinės postą. Muitinės pareigūnai, pastebėję, kad pažeistas tranzito laiko terminas, surašė protokolą ir skyrė baudą.

K. L. nuo 2008 m. gruodžio 29 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir apie tai informavo įmonę, tačiau kiekvieną dieną lankėsi įmonėje, nes tvarkė komandiruotės dokumentus, kad pateiktų įmonės buhalterijai. Darbo užmokesčio piktybiškai neėmė, motyvuodamas tuo, kad per maža suma, nors darbo sutartyje buvo apibrėžtas ir sutartas atlyginimas. Visą laiką grasino visokiomis instancijomis, elgėsi įžūliai ir nepagarbiai su įmonės darbuotojais. 2009 m. sausio 7 d. K. L. atvykęs į įmonę pranešė, kad nuo 2009 m. sausio 8 d. nedarbingumas baigėsi ir jis kitą dieną atvyks į darbą, tai patvirtina jo rašytas 2009 m. sausio 8 d. prašymas. Kad nedarbingumas pratęstas, įmonė sužinojo tik gavusi procesinius dokumentus iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo. Darbuotojo pareiga yra informuoti įmonę apie nedarbingumą, tačiau K. L. apie tai nepranešė.

Įmonė ne kartą prašė K. L. pateikti banko sąskaitos numerį banko skyriuje, kad galėtų pervesti deponuotą darbo užmokestį, tačiau iki šios dienos banko sąskaita įmonei nežinoma ir darbo užmokestis tebėra deponuotas.

UAB „Suada“ atleisdama K. L. iš užimamų pareigų vadovavosi DK 107 straipsnio l dalimi, nes padaryti pažeidimai komandiruotės metu patvirtino mažą K. L. patirtį šiame darbe (ilgalaikės komandiruotės), krovininio automobilio techninės būklės neišmanymą, nesugebėjimą taktiškai bendrauti su įmonės darbuotojais (t. 2, b. l. 90–91).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teisingai sprendime nustatė: kad 2008 m. spalio 24 d. ieškovas ir atsakovė sudarė darbo sutartį dėl ieškovo darbo UAB „Suada“ vairuotoju-ekspeditoriumi, atsakovės (darbdavio) iniciatyva buvo susitarta dėl trijų mėnesių išbandymo termino nustatymo (t. 1, b. l. 14–15); kad ieškovas pasirašytinai susipažino su pareiginiais nuostatais, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, pasirašė sutartį dėl darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės bei sutartį dėl vizų (t. 1, b. l. 16–19, t. 2, b. l. 46–57); kad 2008 m. spalio 13 d. I. M. turistinė firma „Katrijona“ išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. KAT 11947, kurią atsakovė apmokėjo 2008 m. spalio 28 d. (t. 1, b. l. 49–50); kad 2008 m. spalio 28 d. ir 2008 m. lapkričio 4 d. atsakovė sumokėjo 410 Lt ir 945 Lt už ieškovo vizą, konsulinį mokestį ir medicininį draudimą (t. 1, b. l. 49–52, 116); kad 2008 m. lapkričio 17 d. atsakovė nuo 2008 m. lapkričio 19 d. iki 2008 m. gruodžio 24 d. komandiravo ieškovą į Kazachstano Respubliką pervežti krovinį ir komandiruotės išlaidoms ieškovui išdavė 14 162,24 Lt (t. 1, b. l. 20, 30–35); kad žemėlapyje tarp gyvenviečių Jokšan–Čapajevsk nurodytas atstumas 508,3 km, tačiau ieškovas tachografo kortose atstumą tarp gyvenviečių Jokšan–Čapajevsk nurodė 916 km (t. 1, b. l. 69–70); kad Rusijos Federacijos Saratovo muitinės Ozinskij ir Pskovo srities Sebežo muitinės posto pareigūnai iškėlė atsakovei administracinio teisės pažeidimo bylas dėl to, kad ieškovas pažeidė prekių pristatymo į muitinės kontrolės postą terminus (t. 1, b. l. 76–88); kad atsakovė Rusijos Federacijos Pskovo srities Sebežo muitinei sumokėjo 5 000 Rusijos RUB baudą (t. 2, b. l. 14–18); kad Rusijos Federacijos autokelių priežiūros valdybos Penzos srityje pareigūnas nubaudė ieškovą administracine nuobauda už tai, kad ieškovo vairuojamoje transporto priemonėje įrengtas tachografas neatitiko tachogramos (t. 1, b. l. 112–115); kad ieškovo nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. pokalbių mobiliuoju telefonu suma – 2 181,96 Lt (t. 1, b. l. 53–63); kad 2009 m. sausio 7 d. atsakovė surašė pranešimą dėl būsimo darbo sutarties nutraukimo (t. 1, b. l. 23); kad 2009 m. sausio 8 d. ieškovas pateikė atsakovei prašymą, juo prašė paaiškinti dėl darbo nesuteikimo (t. 1, b. l. 24); kad 2009 m. sausio 12 d. atsakovė nutraukė su ieškovu darbo sutartį pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 107 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 25); kad 2009 m. sausio 12 d. atsakovė registruotu paštu išsiuntė ieškovui įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo ir 2009 m. sausio 7 d. pranešimą dėl būsimo darbo sutarties nutraukimo (t. 2, b. l. 23). Ieškovui nustatytas laikinas nedarbingumas nuo 2008 m. gruodžio 29 d. iki 2009 m. sausio 19 d. (t. 1, b. l. 6). Ieškovas 2009 m. sausio 22 d., pateikdamas teismui ieškinį, pateikė ir nedarbingumo pažymėjimo Nr. 5173608 originalą. 2009 m. sausio 22 d. atsakovė pateikė ieškovui pranešimą, kuriuo prašė, kad ieškovas atvyktų pas atsakovę dėl darbo santykių pasibaigimo įforminimo (t. 1, b. l. 29). Atsakovė sumokėjo ieškovui atlyginimą už 2008 m. spalio mėnesį 278,35 Lt (t. 2, b. l. 59). Atsakovė deponavo ieškovo atlyginimą už 2008 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius (t. 2, b. l. 60–63).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 105 straipsnio 1 dalis nustato, kad sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstama dėl išbandymo, kuris nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – norint patikrinti, ar darbas tinka darbuotojui. Išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 105 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad išbandymo laikotarpis buvo nustatytas patikrinti, ar darbuotojas, t. y. ieškovas K. L., tinka pavestam darbui (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 105 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 107 straipsnio 1 dalis numato, kad jei darbdavys pripažino, kad išbandymo, norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris dienas, ir nemokėti jam išeitinės kompensacijos.

Minėta, kad 2008 m. spalio 24 d. ieškovas ir atsakovė sudarė neterminuotą darbo sutartį dėl ieškovo darbo UAB „Suada“ vairuotoju-ekspeditoriumi, atsakovės (darbdavio) iniciatyva buvo susitarta dėl trijų mėnesių išbandymo termino nustatymo. Taigi išeitų, kad darbdavys pagal darbo sutartyje nustatytą išbandymo terminą turėjo teisę iki 2009 m. sausio 27 d. tikrinti, ar K. L. tinka dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi, nes darbo sutartis įsigaliojo 2008 m. spalio 27 d. (t. 1, b. l. 14–15).

Minėta, kad 2008 m. lapkričio 17 d. atsakovė UAB „Suada“ nuo 2008 m. lapkričio 19 d. iki 2008 m. gruodžio 24 d. komandiravo ieškovą K. L. į Kazachstano Respubliką pervežti krovinį ir komandiruotės išlaidoms ieškovui išdavė 14 162,24 Lt (t. 1, b. l. 20, 30–35).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš byloje surinktų įrodymų teisingai sprendime nustatė, kad ieškovui vairuotojo-ekspeditoriaus darbas buvo žinomas, tačiau ieškovas per išbandymo laikotarpį netinkamai atliko jam pavestą darbą: viršijo sutartimi dėl darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės nustatytą 200 Lt pokalbių mobiliuoju telefonu limitą, nepateikė atsakovei visų tachografo kortų ir visų buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių turėtas komandiruotės išlaidas, pažeidė prekių pristatymo į muitinės kontrolės postą terminus, neneigė pokalbių mobiliuoju telefonu asmeniniais reikalais ir pokalbių limito viršijimo, tachografo kortų išmetimo faktų ir teisingai įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendime padarė teisingą išvadą, kad atsakovė (darbdavys) turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog ieškovas netinka pavestam darbui ir turėjo teisę pasinaudoti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 107 straipsnio 1 dalyje numatyta teise nutraukti darbo sutartį (t. 1, b. l. 25), nes vertinti išbandymo rezultatus yra darbdavio prerogatyva, darbdavys turi teisę pripažinti, jog darbuotojas neišlaikė išbandymo.

Bylą nagrinėjusiam teismui sprendime padarius teisingą išvadą, kad atsakovė (darbdavys) turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog ieškovas netinka pavestam darbui ir turėjo teisę pasinaudoti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 107 straipsnio 1 dalyje numatyta teise nutraukti darbo sutartį, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto K. L. apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad teismas faktiškai nenagrinėjo apelianto atleidimo iš darbo UAB „Suada“ motyvų. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad ieškovas 2009 m. sausio 22 d. pateiktu ieškiniu prašė teismą pripažinti 2009 m. sausio 7 d. pranešimą neteisėtu ir nepagrįstu ir kad jis parengiamojo teismo posėdžio metu patvirtino, jog ginčija ne tik pranešimą, bet ir neteisėtą atleidimą iš darbo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 414 straipsnio 3 dalimi teismui suteikta diskrecijos teise darbo bylose, K. L. nepatikslinus ieškinio reikalavimų, viršija ieškovo pareikštus reikalavimus – tikrino ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumą ir pagrįstumą (t. 1, b. l. 171, 173).

Minėta, kad nuo 2008 m. gruodžio 29 d. iki 2009 m. sausio 19 d. ieškovui buvo nustatytas laikinas nedarbingumas (t. 1, b. l. 6), tačiau 2009 m. sausio 7 d. atsakovė surašė pranešimą dėl būsimo darbo sutarties nutraukimo su ieškovu (t. 1, b. l. 23), 2009 m. sausio 12 d. atsakovė nutraukė su ieškovu darbo sutartį pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 107 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 25) ir 2009 m. sausio 12 d. atsakovė registruotu paštu išsiuntė ieškovui įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo ir 2009 m. sausio 7 d. pranešimą dėl būsimo darbo sutarties nutraukimo (t. 2, b. l. 23).

Įvertinęs minėtus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei nustatęs teisinę reikšmę turinčias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nustatytoms aplinkybėms teisingai taikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte nuostatas, draudžiančias įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatavo, kad ieškovas apie būsimą darbo sutarties nutraukimą raštu įspėtas 2009 m. sausio 20 d., t. y. pasibaigus laikinam nedarbingumui, ieškovo atleidimo iš darbo datą pagrįstai perkėlė iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas, t. y. iki 2009 m. sausio 23 d., ir pagrįstai iš atsakovės ieškovui nuo 2009 m. sausio 20 d. iki 2009 m. sausio 23 d. priteisė vidutinį darbo užmokestį (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 195 straipsnio 2 dalis).

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas, perkėlęs atleidimo iš darbo datą iš 2009 m. sausio 12 d. į 2009 m. sausio 23 d., buvo šališkas.

Minėta, kad ieškovas pasirašytinai susipažino su pareiginiais nuostatais, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, pasirašė sutartį dėl darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės bei sutartį dėl vizų (t. 1, b. l. 16–19, t. 2, b. l. 46–57) ir kad 2008 m. lapkričio 17 d. atsakovė nuo 2008 m. lapkričio 19 d. iki 2008 m. gruodžio 24 d. komandiravo ieškovą į Kazachstano Respubliką pervežti krovinį ir komandiruotės išlaidoms ieškovui atsakovė išmokėjo 14 162,24 Lt (t. 1, b. l. 20).

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalies nuostatas į komandiruotę vykusiam ieškovui K. L. buvo išmokėtas 14 162,24 Lt piniginis avansas, jis neturėjo viršyti numatomų komandiruotės išlaidų (t, 1, b. l. 30–35). Iš bylos duomenų matyti, kad grįžęs iš komandiruotės K. L. darbdaviui pateikė komandiruotės ataskaitą pagal pateiktus dokumentus ir nurodė, kad komandiruotės metu turėjo 15 817,10 Lt išlaidų (t. 1, b. l. 36).

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 224 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovo atsakovei priteisė 2 348,03 Lt, ieškovui apskaitos dokumentais nepagrindus, minėtos gautos piniginio avanso sumos (14 162,24 Lt – 11 814, 21 Lt = 2 348, 03 Lt).

Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė nepagrįstai jį apkaltino nepristačius dokumentų, patvirtinančių išlaidas, t. y. kuro apskaitos ir kelionės lapų, kvitų, taip pat nepagrįstai apkaltino dėl telefoninių pokalbių mobiliuoju telefonu limito viršijimo, prašė atsakovės pateikti telefoninių pokalbių išklotinę, teismą prašė pareikalauti abonentų, skambinusių jam, sąrašą, nes už įeinančius skambučius, už kuriuos pateiktos sąskaitos, apeliantas neprivalo mokėti, tačiau teismas jo prašymo netenkino. Komandiruotės metu apeliantas mobiliuoju telefonu skambino tik atsakovei, krovinio savininkui, remonto servisams, nes kelionė buvo nesėkminga ir jam buvo reikalinga jų pagalba.

Iš sutarties dėl darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės matyti, kad ieškovas ir atsakovė susitarė dėl 200 Lt dydžio limito pokalbiams mobiliojo ryšio telefonu (duomenys neskelbtini) (t. 118). Iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio paslaugų ataskaitos matyti, kad ieškovo pokalbių nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. šiuo telefonu bendra suma 2 181,96 Lt (t. 1, b. l. 55). Į bylą yra pateikta mobiliojo ryšio telefono „(duomenys neskelbtini) detalioji ataskaita, iš jos matyti visi išeinantys ir įeinantys skambučiai, skambučių trukmė ir kaina (t. 1. b. l. 56–63). Byloje esant mobiliojo ryšio telefono (duomenys neskelbtini) detaliajai ataskaitai, apeliantas neteisingai apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netenkino jo prašymo dėl telefoninių pokalbių išklotinės pateikimo. Iš minimos detaliosios ataskaitos matyti, kad iš ieškovui suteikto mobiliojo ryšio telefono į tą patį mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuolat skambinta ir už pokalbius minimu telefonu priskaičiuota 540 Lt. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas 1 981,96 Lt viršijo sutartą limitą, atsakovei padarė realų nuostolį, iš ieškovo atsakovei pagrįstai priteisė 1 926,96 Lt pagal atsakovės prašymą.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iki galo ir visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, nustatytoms aplinkybėms teisingai taikė materialinės teisės normas, įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudarė apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto sprendimo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio l dalis 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Eugenija MorkūnienėKolegijos teisėjai Savinijus KatauskasBronius Valius