- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-04-03
- Bylos Nr.
- 1-153-318/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Pocienė
- Nukentėjusysis
- N.
- Kaltinamasis
- T., D.
- Advokatai
- Aleksandr Palamarčiuk
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje, teistas 2005-04-22 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., 62 str. 2 d., 48 str. 1 d., 2 d., 6 d. 5 p. laisvės apribojimo bausme 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per tris mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros įstaigose, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis T. D. 2008 m. rugpjūčio 11 dieną, būdamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Vilniuje, laikotarpyje nuo 1 iki 3 val. konfliktuodamas su tame pačiame bute gyvenusia T. K., dėl asmeninių paskatų tyčia ją pastūmė, o pastarajai nukritus ant žemės, sudavė jai rankomis du smūgius į pečių sritį. Nukentėjusiajai bandant atsikelti nuo žemės, kaltinamasis vėl ją tyčia parstūmė ant žemės ir kojomis sudavė du smūgius į nugaros, šono sritis, padarydamas nukentėjusiajai kraujosruvas galvos minkštuose audiniuose dešinėje smilkininėje ir pakaušinėje srityje odos nubrozdinimą su aplinkine kraujosruva nosies nugarėlės vidinėje dalyje, odos nubrozdinimus: kojose, nugaros dešinėje pusėje, kraujosruvas krūtinės ląstos kairėje pusėje bei X-XI šonkaulių lūžius kairėje pusėje tarp užpakalinės pažastinės ir mentės linijos su aplinkine kraujosruva nugaros minkštuosiuose audiniuose, kairio inksto plyšimą su kraujagyslių sužalojimu, tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu, ir T. K. mirė. Tokiu būdu T. D. tyčia nužudė T. K.
Kaltinamasis T. D. dėl pareikšto kaltinimo kaltas prisipažino pilnai. Kaltinamasis paaiškino, jog nužudyti T. K. nenorėjo ir sudavė jai tik keturis smūgius. Jis parodė, kad gyveno viename bute su nužudytąja T. K., S. G., E. P. ir K. N. Kurį laiką T. K. buvo jo sugyventinė, tačiau paskutiniu metu jie gyveno atskiruose kambariuose, nes kaltinamasis jau buvo susiplanavęs gyvenimą be jos. Jų tarpusavio santykiai buvo normalūs: jie nesipyko, kaltinamasis jai duodavo maisto, nevarė iš buto, nes žinojo, kad pastaroji viena neišgyvens. Kartais tarp jų kildavo konfliktai, nes nukentėjusioji buvo labai netvarkinga ir dažnai girtaudavo.
Šalies argumentai
T. D. paaiškino, kad 2008-08-10 eidamas iš darbo namo parsinešė du butelius sidro, nes norėjo atsipalaiduoti. Vakaras praėjo gerai, jis išgėrė butelį sidro, jokių konfliktų nebuvo, tačiau 11 dienos naktį, kai visi jau buvo savo kambariuose, kaltinamasis, būdamas T. K. kambaryje, su nukentėjusiąja susikivirčijo dėl jos keliamos betvarkės. T. D. labai supyko, kad pastaroji jokių teigiamų išvadų nedaro ir nesusilaikęs ją pastūmė. T. K. krito aukštielninka, lyg kiek ant šono. Kadangi pastaroji buvo labai girta, nuo pastūmimo parkrito ant žemės, už lovos galo, ties langu. Kaltinamasis nematė, kad pastaroji būtų kur nors atsitrenkusi. Toje vietoje, kur ji nukrito, nebuvo jokių kietų daiktų, į kuriuos ji būtų galėjusi atsitrenkti. Kai T. K. nukrito, kaltinamasis smogė jai du kartus ranka į pečių sritį, į veidą jai netaikė. Kai nukentėjusioji pradėjo keltis, T. D. vėl ją parstūmė ir, neleisdamas atsikelti, spyrė du kartus į nugaros juosmens sritį. Tuomet T. K. vėl nukrito ir jau nebesistojo. Ji liko gulėti ten, kur buvo nukritusi. Tada jis ją pakėlė ir, paguldęs ant lovos, paliko. Pats tuomet nuėjo miegoti į savo kambarį. Tuo metu nukentėjusioji dar buvo gyva.
Nors kaltinamajam akte inkriminuota, kad T. D. rankomis ir kojomis nukentėjusiajai sudavė 26 smūgius, tačiau kaltinamasis tvirtina, jog jis smūgiavo tik 4 kartus. Butas tą vakarą buvo užrakintas, niekas svetimas inkriminuojamu laiku nebuvo atėjęs, todėl pastarasis teigia, jog kiti sužalojimai galėjo atsirasti pačiai nukentėjusiajai girtai griuvinėjant ir atsitrenkiant į aplinkui buvusius daiktus.
Rytą, apie 6 val., kaltinamasis, eidamas pro nukentėjusiosios kambario atviras duris, pamatė ant grindų, ant pilvo gulinčią T. K.. T. D. prie jos priėjo ir, paėmęs jos ranką, pajuto, jog ji sustingusi, suprato, kad ji negyva. Tuomet nuėjo į virtuvę, kur, radęs E. P. su K. N., jiems pasakė, kad T. K. mirė, reikia kviesti greitąją pagalbą ir policiją. Kaimynams kaltinamasis nepasakojo, kad naktį mušė T. K., nes nepagalvojo, jog ji galėjo numirti dėl jo suduotų smūgių. Pats pamanė, jog pastaroji mirė dėl vienos iš ligų, kuriomis sirgo. Todėl T. D. apie jos atžvilgiu panaudotą smurtą iš pradžių nieko nesakė ir policijos pareigūnams. Apie T. K. mirtį kaltinamasis iš karto telefonu informavo žuvusiosios motiną N. K. Kadangi ji palaidojo T. K.,T. D. sutinka su reiškiamu civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau prašo atmesti ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, nes, jo manymu, ieškinys yra nerealus ir jį padengti jis neįstengs.
Nukentėjusioji N. K. parodė, kad 2008-08-11 apie 7 val. jai paskambino T. D. ir pranešė apie jos dukros mirtį. Nukentėjusioji iš karto paskambino savo anūkei ir nuvažiavo į butą, kuriame gyveno jos dukra. Ten kaltinamojo paklausė, kas jos dukrai nutiko. Pastarasis jai atsakė, jog rado ją rytą negyvą, begulinčią ant žemės savo kambaryje. Jis kalbėdamas verkė.
N. K. savo lėšomis palaidojo nužudytąją, todėl turėjo su tuo susijusių išlaidų: už karstą, drabužius ir ritualines paslaugas sumokėjo 4000 litų, kapo sutvarkymas kainavo 3260 litų ir paminklą užsakė už 4000 litų, iš kurių jau sumokėjo 1000 litų kaip avansą. Todėl nukentėjusioji iš kalto asmens prašo priteisti 11260 litų materialinės žalos atlyginimo. Tiek pinigų ji išleido be 1040 litų pašalpos, kurią gavo iš valstybės ryšium su dukros laidotuvėmis.
Be to N. K. paaiškino, jog jos santykiai su dukra buvo geri. Nors T. K. piktnaudžiaudavo alkoholiu, tačiau su savo motina bendraudavo. N. K. padėjo jai auginti vaikus, pirko vaistus, lankė ją, kai pastaroji, būdama sumušta T. D., gulėjo ligoninėje. Anksti mirus vyrui, nukentėjusioji viena rūpinosi savo vaikais ir buvo su jais artima, todėl, nužudžius dukterį T. K., žymiai pablogėjo jos sveikata: pasidarė nervinga, atsirado depresijos požymiai, nes ji patyrė didelį dvasinį sukrėtimą. Todėl prašo priteisti jai 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusioji R. K. parodė, kad nužudytoji buvo jos motina. Nukentėjusioji paaiškino, kad 2008-08-11 apie 7.30 val. jai paskambino močiutė ir pranešė, kad mirė mama T. K. Nukentėjusioji iš karto nuvyko į mamos butą, kur rado ją dar begulinčią kambaryje aukštielninką ant žemės. Ant jos kūno matėsi sužalojimai, tačiau T. D. jai sakė, jog motina susižalojo krisdama. R. K. tuo nepatikėjo, nes pats T. D. T. K. buvo ne vieną kartą sumušęs. Todėl pastaroji buvo įsitikinusi, jog būtent jis nužudė jos motiną, ir apie tai pranešė policijos pareigūnams. Nukentėjusioji prisiminė, kad įvykio naktį apie 2 val. jai skambino motina, kuri su ja kalbėjo labai neįprastai, lyg kalbėtų paskutinį kartą. Ji jai neatrodė labai girta. Kai T. K. paklausė, ar reikia, kad ji atvažiuotų, motina atsakė, jog ne, nes abi galės pasimatyti rytoj, ir atsisveikino.
Motyvuojamoji dalis
Liudytojas S. G. parodė, kad tris metus iki įvykio nuomojosi kambarį pas kaltinamąjį T. D. Patvirtino, kad kaltinamasis ir nužudytoji kurį laiką gyveno kaip sugyventiniai. Liudytojas ne kartą matė, kaip T. D. mušė T. K., kuri dėl jo sumušimų gydydavosi net ligoninėje. Apie tai, kad kaltinamasis būdamas girtas grasindavo ją užmušti, liudytojas buvo sakęs T. K. motinai.
2008-08-09 T. D. šventė savo gimtadienį. Ten dalyvavo S. G., T. K., E. P. ir K. N. Išgertuvių metu T. K. ir E. P. buvo susipykusios, nes E. P. bučiavo T. D., kuris T. K. tik apšaukė, kad ši kišasi ne į savo reikalus. Supratęs, kad prasideda pykčiai, liudytojas nuėjo į savo kambarį ir girdėjo, kaip naktį iš savo kambario T. K. šaukė T.D. vardu. Iš jos balso atrodė, kad ji buvo mušama. 2008-08-10 S. G. atsikėlė apie 6.00 val. ryto ir, eidamas pro T. K. kambario atviras duris matė, kad ji gulėjo lovoje. Po to jis išėjo į darbą ir namo grįžo apie 21.00 val. Bute buvo visai tylu, nieko iš buto gyventojų nesimatė, todėl S. G. nuėjo miegoti.
2008-08-11 ryte apie 6.00 val. liudytojas atsikėlė ir, eidamas pro T. K. kambario duris pamatė ją gulinčią ant grindų, savo kambaryje palei duris. Jis nesigilino, kodėl ji taip guli, pamanė, kad jai pasidarė blogai dėl kepenų ligos. Buvo įsitikinęs, jog pastaroji, reikalui esant, mobiliuoju telefonu galės išsikviesti greitąją. Tą pačią dieną jam būnant darbe, paskambino T. D. ir pranešė, kad mirė T. K. Į klausimą, kodėl mirė, pastarasis atsakė, kad mirė ir tiek.
Liudytoja E. P. parodė, kad ji su savo draugu K. N. nuomojosi kambarį T. D. bute. 2008-08-09 apie 21.00 val. ji parėjo namo ir kartu su T. K., S. G. ir K. N. šventė T. D. gimtadienį. Išgertuvių metu liudytoja buvo apsipykusi su T. K., nes jai nepatiko, kad E. P. bučiavosi su T. D., kuris T. K. liepė nesikišti ne į savo reikalus. Kaip pastaroji nuėjo miegoti į savo kambarį, liudytoja nematė, nes pati buvo labai girta. 2008-08-10 7.00 val. E. P., eidama pro T. K. kambario atviras duris, matė T. K. lovoje gulintį T. D. Vėliau ji pamatė ir pastarąją. Jos kaktoje buvo nubrozdinimas. T. K. pasakė, jog T. D. ją mušė. Po to liudytoja išėjo iš namų ir sugrįžo 2008-08-11 d. apie 7.00 val. ryto. Jai berūkant virtuvėje, atėjo T. D. ir paklausė, gal kas galėtų nueiti nupirkti alkoholio. Jis pradėjo šaukti, verkė ir sakė, kad yra lavonas, kad jis rado negyvą T. K. ir pats paskambino greitajai pagalbai, pranešė apie mirtį T. K. motinai.
Liudytojas K. N. parodė, kad E. P. ir jis gyveno tame pačiame bute su T. K., T. D. ir S. G. Liudytojas ne kartą yra matęs T. K. sumuštą, girdėjęs ją su T. D. besibarant, nes jie dažnai girtuokliaudavo.
2008-08-09 apie 21.00 val. visi buto gyventojai šventė T. D. gimtadienį. Jo metu T. D. su E. P. pradėjo bučiuotis. Tai liudytojui nepatiko, todėl jis nuėjo į savo kambarį miegoti. Tą naktį jokio triukšmo jis negirdėjo. 2008-08-10 vakare jis nematė nei T. K., nei T. D., o E. P. buvo išėjusi miegoti pas draugę. Būdamas savo kambaryje nakties metu apie 1.00 val. K. N. išgirdo triukšmą. Buvo girdėti žmogaus žingsniai, lyg kažkas krisdavo, pasigirdo moters dejavimas, tačiau jokių žodžių liudytojas nesuprato. Paskui viskas nutilo ir pastarasis užsnūdo. Atsibudęs apie 3.00 val. K. N. ėjo į tualetą, o sugrįžęs į savo kambarį, išgirdo T. K. šaukiant T. D. vardu. Tačiau negirdėjo, kad T. D. būtų pas ją ėjęs.
2008-08-11 apie 6.45 val. K. N. ruošėsi į darbą. Tuo metu grįžo E. P. ir jie abu rūkė virtuvėje. Pasirodė T. D., kuris prašė nupirkti degtinės. Jis buvo sutrikęs, pasimetęs ir pasakė, jog rado kambaryje mirusią T. K.
Iš 2008-08-11 pranešimo matyti, kad T. D. iškvietė policijos pareigūnus, pranešdamas, jog apie 8.00 val. kambaryje pastebėjo ant grindų be gyvybės ženklų gulinčią T. K. (T. 1, 1 b.l.). Pranešimas Nr. 14-PER-2133 tvirtina, jog policijos pareigūnams nuvykus į butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, buvo rastas T. K. lavonas (T 1, 3 b.l.). Apžiūrėjus lavoną, nustatyta, jog jis gulėjo aukštielninkas, ant kelių ir veido matėsi nubrozdinimai (T.1 5-9 b.l.).
Iš specialisto išvados Nr. M-1526/08(01) matyti, kad T. K. mirė nuo nugaros kairės pusės apatinės dalies sumušimo, pasireiškusio X, XI šonkaulių lūžiu, kairėje pusėje tarp užpakalinės pažastinės ir mentės linijos su aplinkine kraujosruva nugaros minkštuose audiniuose, kairio inksto plyšimu, su kraujagyslių sužalojimu. Tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu. T. K. mirtis galėjo įvykti prieš 1-2 paras iki jos lavono tyrimo pradžios, t.y. 2008-08-12 9.00 val.
1. X, XI šonkaulių lūžiai kairėje pusėje tarp užpakalinės, pažastinės ir mentės linijos, su aplinkine kraujosruva minkštuose audiniuose, kairio inksto plyšimas su kraujagyslių sužalojimu. Sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu. Šie sužalojimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.
2. Kraujosruvos (2 galvos minkštuose audiniuose, dešinėje smilkinyje ir pakaušinėje srityje, odos nubrozdinimas su aplinkine kraujosruva, nosies nugarėlės vidinėje dalyje, odos nubrozdinimai trys (kaktos kairėje pusėje), kairiame skruoste ir nosies nugarėlėje. Odos nubrozdinimai: nugaros dešinėje pusėje (6), abiejų kelių sąnarių (8), kraujosruvos (4), kairio klubikaulio sparno srityje, dešinėje šlaunyje ir kairio kelio sąnario srityje, kraujosruvos 2 krūtinės ląstos kairėje pusėje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šie sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 25 trauminiais poveikiais. Neatmestina, jog jie galėjo atsirasti pačiai nukentėjusiajai griuvinėjant ir atsitrenkiant į kietus bukus paviršius(sieną, grindis).
Visi išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti neilgai trukus iki mirties. T. K. lavono kraujyje rasta 3,12 promilės etilo alkoholio. Tai atitinka sunkų girtumo laipsnį. Odos nubrozdinimai veido dešinėje pusėje bei krūtinės ląstoje (4), galėjo būti padaryti po pastarosios mirties (T. 1 12-20, 25 b.l.).
Teisiamajame posėdyje teismo medicinos specialistė ekspertė N. Jegorova patvirtino savo duotą išvadą dėl T. K. lavone rastų kūno sužalojimų ir jos mirties priežasties. Ji paaiškino, kad sužalojimai nugaros apatinėje dalyje, sukėlę nukentėjusiosios mirtį, galėjo būti padaryti tiek vienu, tiek ir dviem poveikiais, jeigu smūgiuota buvo į tą pačią vietą. Nuo spyrio koja, galėjo plyšti inkstas. Pagal atsiradusių mirtį sukėlusių sužalojimų pobūdį, labai mažai tikėtina, kad mirtį sukėlę sužalojimai galėjo būti padaryti griuvinėjant ir atsitrenkiant į kietus bukus paviršius. Jie labiausiai būdingi stipraus smūgio sudavimui, galimai spiriant koja. Specialisto išvadoje nurodant, jog sužalojimai padaryti artimu vienas kitam laiku netrukus iki mirties, konstatuojama, kad jie padaryti maždaug 4 val. laikotarpyje prieš mirtį, nes po 4 val. sužalojimų morfologiniai požymiai keičiasi.
Teismas, ištyręs įvertino visus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus. T.y.: kaltinamojo T. D. aiškinimą, kad jis 2008 rugpjūčio mėnesį iš 10 į 11 d. naktį, apie 1.00 val. konflikto metu stumdė T. K., o jai nukrisdavus ant grindų, smūgiavo du kartus ranka į pečių sritį ir du kartus spyrė koja į nugaros juosmens sritį, kad toje vietoje nebuvo jokių daiktų, į kuriuos nužudytoji būtų galėjusi atsitrenkti. Taip pat įvertino nukentėjusiųjų ir liudytojų S. G., E. P. ir K. N. parodymus, kad T. D. nekartą iki įvykio nužudytąją buvo sumušęs, liudytojo K. N. aiškinimą, jog rugpjūčio 11 d. apie 1.00 val. T. K. kambaryje jis girdėjo kažką vaikštant, krentant, dejuojant moterišku balsu, o apie 3.00 val. T. K. šaukiant T.D. vardu, visų liudytojų aiškinimą, kad nukentėjusioji buvo rasta negyva apie 6.00 val. Be to, įvertino ir teismo medicinos specialisto išvadą, kad T. K. mirė nuo nugaros kairės pusės apatinės dalies sumušimo, sąlygojusio jos mirtį, kuris galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu, labiausiai tikėtina smūgiuojant koja, kad sužalojimai padaryti netrukus (t.y. 4 val. bėgyje prieš mirtį) iki mirties, kaltinamojo T. D. aiškinimą, jog tą naktį buto durys buvo užrakintos ir svetimi žmonės nebuvo atėję, liudytojų K. N. ir S. G. parodymus, jog tą vakarą bute buvo tylu, niekas nesilankė, ir kt. Remdamasis šiais įrodymais, kurie papildo vienas kitą ir patvirtina teisiamajame posėdyje nustatytas įvykio aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje pilnai pasitvirtino, kad tarp kaltinamojo T. D. nusikalstamų veiksmų du kartus smūgiuojant koja T. K. į nugaros šono juosmens sritį ir pastarosios mirties, yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Kaltinamasis T. D. iš pykčio smūgiavo T. K. rankomis, matydamas, kad ji labai girta, ją stumdė, du kartus smogė koja į gyvybei svarbią vietą, t.y. nugarą inkstų srityje. Kad smūgiai buvo stiprūs, patvirtina atsiradusių mirtinų sužalojimų pobūdis – lūžo šonkauliai, plyšo inkstas, buvo sužalotas kraujagyslių tinklas. Kaltinamasis tvirtina, kad jis buvo išgėręs, tačiau girtas nebuvo. Taigi, jis pilnai galėjo suprasti ir suprato, kad taip veikdamas, jis gali ne tik kad sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, tačiau ir sukelti mirtinas pasekmes. Iš bylos faktinių duomenų matyti, kad smurtinius veiksmus jis nutraukė, nebūdamas tikras, kad T. K. mirė, kitą dieną, ją radęs mirusią, verkė. Tačiau jis, matydamas, kad nukentėjusioji po jo smūgių nurimo, žinodamas, jog ji yra silpnos sveikatos, nesidomėjo jos savijauta, o ramiausiai išėjo į savo kambarį ir ten miegojo iki ryto. Šios aplinkybės rodo, kad pastarasis, smurtaudamas jos atžvilgiu, nors mirtinų pasekmių nesiekė, tačiau sąmoningai leido joms kilti. Todėl teismas konstatuoja, jog T. D. nužudė T. K., veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia.
Esant šioms aplinkybėms, T. D. nusikalstami veiksmai, parstumiant T. K. ant grindų, suduodant du smūgius rankomis ir du kartus spiriant į nugaros šono sritį, kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį, kaip tyčinis kito žmogaus nužudymas.
Ikiteisminio tyrimo metu T. D. kaltinime pagal BK 129 str. 1 d., buvo inkriminuota, jog jis sudavė T. K. rankomis ir kojomis be minėtų 4, dar 22 smūgius į pilvą, galvą nugarą ir šonus. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ši kaltinimo dalis dėl 22 smūgių sudavimo nukentėjusiajai nepasitvirtino.
Kaltinamasis T. D. tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad įvykio metu jis stūmė nukentėjusiąją du kartus ir dėl to ji, būdama girta, parkrisdavo ant žemės, o tada jis sudavė du smūgius rankomis ir du kartus spyrė jai koja. Liudytojų, mačiusių įvykio aplinkybes, byloje nėra. Nors teismo medicinos specialistė patvirtino išvadą, kad T. K. kūne nustatyti sužalojimai buvo padaryti 26 trauminiais poveikiais, tačiau paaiškino, jog negalima atmesti, kad nežymūs sužalojimai, nesusiję su mirtimi, galėjo atsirasti ir nukentėjusiajai krintant, bei atsitrenkiant į kietus bukus paviršius, pavyzdžiui: grindis, sieną. Kaltinamasis nuosekliai tvirtino, kad nukentėjusioji po jo stumdymo parkrisdavo ant grindų. Tai paneigiančių faktinių duomenų byloje nėra. Todėl teismas, nustatydamas įvykio aplinkybes, iš T. D. pagal BK 129 str. 1 d. pareikšto kaltinimo, šalina 22 smūgių sudavimą rankomis ir kojomis kaip neįrodytus. Tačiau inkriminuoja, jog nustatytus nežymius kūno sužalojimus jis nukentėjusiajai padarė ją tyčia du kartus parstumdamas ant grindų.
Ikiteisminio tyrimo metu, T. D. buvo inkriminuota jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikaltimą padarė būdamas girtas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino, kad girtumas įtakojo T. D. nusikalstamus veiksmus. Kaltinamasis aiškino, jog tą vakarą buvo išgėręs butelį sidro, tačiau girtas nesijautė. Objektyvių jo girtumą patvirtinančių faktinių duomenų byloje nėra. Be to liudytojas S. G. parodė, kad kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu agresyvus būdavo ir tada, kai nevartodavo alkoholio. Pats kaltinamasis teisiamajame posėdyje nurodė, jog konflikto metu su nukentėjusiąja būtų lygiai taip pasielgęs, jei alkoholio iš viso nebūtų gėręs. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo T. D. inkriminuoti, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl šią sunkinančią T. D. atsakomybę aplinkybę šalina iš jam pareikšto kaltinimo kaip neįrodytą. Taigi, kaltinamojo T. D. sunkinančių aplinkybių nėra.
T. D. nuoširdžiai prisipažino dėl esminių įvykio aplinkybių, sužinojęs, kad nukentėjusioji mirė, pats pranešė apie įvykį pareigūnams, atsiprašė nukentėjusiųjų, sutinka atlyginti padarytą materialinę žalą. Todėl teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam T. D., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę ir dėl jo nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes. Kaltinamasis T. D. padarė labai sunkų nusikaltimą. Dėl jo nusikalstamų veiksmų atsirado neatstatomos pasekmės - T. K. neteko gyvybės. Jis nusikalto ne pirmą kartą. Esant šioms aplinkybėms, T. D. už padarytą nusikaltimą skirtina reali, artima vidurkiui laisvės atėmimo bausmė, numatyta sankcijoje baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą. Sprendžiant jam skirtinos bausmės trukmės klausimą, atsižvelgiama į tai, kad T. D. nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine, tačiau neapibrėžta tyčia. Jo nusikalstamiems veiksmams, kad ir ne tiesiogiai, turėjo įtakos ne tik jo paties, bet ir nukentėjusiosios vedamas asocialus gyvenimo būdas. Yra viena T. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Todėl kaltinamajam skirtinos bausmės trukmė nuo vidurkio – mažinama.
Nukentėjusioji N. K. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 111 260 litų sumai. Ji prašo priteisti 11 260 litų neturtinės žalos atlyginimo. Ši reikalavimą motyvuoja tuo, kad palaidojo savo dukterį ir turėjo su tuo susijusių išlaidų: pirko įkapes, karstą, mokėjo už duobės iškasimą, apeigas, drabužius, duobės vietos sutvarkymą, užsakė paminklą, kainuojantį 4000 litų ir jau sumokėjo avansą.
Taip pat ji prašo priteisti 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimo, nes dukros mirtis nepraėjo be pėdsako. Su dukra santykiai buvo geri. Nors pastaroji vedė asocialų gyvenimo būdą, tačiau nukentėjusioji, kaip motina, ja labai rūpinosi, pirko vaistus ir siekė, kad ji pakeistų netinkamą gyvenimo būdą. Dėl jos nužudymo N. K. patyrė didelį sukrėtimą. Gydėsi pas psichiatrą, jai buvo nustatyta depresija. Šiuo metu ji savo sveikatos būklę patvirtinančių dokumentų pateikti negali, tačiau tai galėtų padaryti vėliau.
Esant šioms aplinkybėms, nukentėjusiosios N. K. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo 11260 litų sumai tenkintina pilnai. Ieškinys yra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (T. 1 70, 71, 76 b.l., T 2 120 b.l.). Prašoma priteisti suma yra reali. Nukentėjusioji N. K., suprantama, dėl dukros nužudymo pergyveno ir patyrė didelį sukrėtimą. Todėl jos prašymas atlyginti jai neturtinę žalą yra pagrįstas. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje negalėjo pateikti objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos pačios nurodytas aplinkybes, kad nusikalstamais veiksmais jai buvo sutrikdyta sveikata. Tačiau nurodė, kad tokius įrodymus ji galėtų teismui pateikti vėliau. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, būtina įvertinti visas kilusias pasekmes. Todėl šiame teisiamajame posėdyje teismas negali tiksliai apskaičiuoti neturtinės žalos atlyginimo dydžio, neatidėdamas baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavęs papildomos medžiagos. N. K. pripažintina teisė į civilinio ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Prie baudžiamosios bylos esančių daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti likimas spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. nuostatomis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 299 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 dalimi, 308 str., teismas
Rezoliucinė dalis
n usprendė:
T. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimo bausme devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžia 2009 m. balandžio 3 d.
Į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2008-08-12 iki 2009-04-03.
Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą.
Priteisti iš nuteistojo T. D. 11 260 litų nukentėjusiajai N. K. turtinės žalos atlyginimo. Pripažinti nukentėjusiajai N. K. teisę į civilinio ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perduoti spręsti civilinio proceso tvarka.
Daiktus: tepinėlį su pavyzdžiu nuo grindų prie lango, tepinėlį su pavyzdžiu nuo grindų prie spintos, kelnes, kurias pateikė N. K., T. K. kraujo pavyzdį, T. D. seilių pavyzdį sunaikinti. T. D. asmens tapatybės kortelę ir Lietuvos Respublikos piliečio pasą perduoti pataisos namų administracijai į T. D. asmens bylą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.