Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamojo M. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarties, kuria kaltinamajam buvo pratęstas laikino nušalinimo nuo Kauno Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) kuopos (duomenys neskelbtini) būrio vyriausiojo patrulio pareigų terminas trijų mėnesių laikotarpiui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje M. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės pareigūnu (statutiniu valstybės tarnautoju) – dirbdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) kuopos (duomenys neskelbtini) būrio vyriausiuoju patruliu bei vykdydamas tarnybines pareigas, kartu su to paties būrio vyriausiuoju patruliu R. N. patruliuodamas Kauno mieste tarnybiniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugpjūčio 21 d. apie 21.30 val. V. Krėvės prospekte ties 53 numeriu pažymėtu pastatu, pastebėjo ir sustabdė kertant dvigubą ištisinę liniją apsisukusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą M. M. Iš karto po to, pareigūnams nevykdant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – Instrukcija) 28 punkte įtvirtintos policijos patrulio pareigos sustabdžius transporto priemonę, ryšio priemone pranešti budėtojui apie tikrinimo vietą, transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo priežastį, M. K. išlipo iš tarnybinio automobilio ir priėjęs prie sustabdytojo automobilio jo vairuotojui M. M. nurodė, kad šis pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET) – apsisuko kirsdamas dvigubą ištisinę liniją (KET 3 priedo I skyriaus 1.3. punkto pažeidimas), be to, galimai vairavo neblaivus (KET IV skyriaus 14 punkto pažeidimas). Po to M. K. susitarė su M. M. dėl kyšio už savo bei R. N., kaip pareigūnų, neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad nebūtų Instrukcijos 69.1 punkte nustatyta tvarka imtasi priemonių M. M. nušalinti nuo vairavimo, patikrinti jo neblaivumo (girtumo) būseną ir kad nebūtų Instrukcijos 47 punkte nustatyta tvarka įforminti M. M. padaryti aukščiau nurodytus KET pažeidimus atitinkantys ATPK pažeidimai, ir iš jo, savo ir R. N., kuris stebėjo visą įvykių eigą sėdėdamas tarnybiniame automobilyje ir suprato, kad yra daroma nusikalstama veika bei tam pritarė, naudai tiesiogiai priėmė ne mažesnės kaip 60 eurų vertės kyšį grynaisiais pinigais, kuriuos M. M. įdėjo į tarnybinio automobilio priekinių dešiniųjų durelių dėtuvę ir kuriuos vėliau abu pareigūnai pasidalino. Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartimi M. K. paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo Kauno AVPK Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) kuopos (duomenys neskelbtini) būrio vyriausiojo patrulio pareigų dviem mėnesiams. Vėlesnėmis teismų nutartimis šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas.Skundžiama Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartimi procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų terminas pratęstas trims mėnesiams teismui nustačius, kad nusikalstama veika, kuria yra kaltinamas M. K. yra tiesiogiai susijusi su kaltinamojo užimamomis pareigomis, todėl teismas padarė išvadą, kad tolesnis vyriausiojo patrulio pareigų ėjimas kaltinamajam sudarytų sąlygas piktnaudžiauti suteiktais įgaliojimais ir sudarytų galimybę daryti naujas tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas. Įvertinęs kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą, siekiant proceso operatyvumo, nešališko bei objektyvaus bylos išnagrinėjimo ir siekiant užkirsti kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, žemesnės instancijos teismas sprendė, kad kaltinamajam taikoma procesinė prievartos priemonė turi būti pratęsta. Kaltinamasis M. K. skunde prašo skundžiamą Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti.Kaltinamasis skunde teigia, kad žemesnės instancijos teismo nutartis pirmiausia yra neteisėta dėl to, kad joje nurodoma, jog laikinas nušalinimas nuo pareigų jam buvo paskirtas Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartimi trims mėnesiams. Kaltinamasis nurodo, kad laikinas nušalinimas nuo pareigų jam buvo skirtas 2016 m. spalio 13 d. nutartimi ir buvo paskirtas dviem mėnesiams, o vėlesnėmis nutartimis šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas buvo tęsiamas. Kaltinamojo nuomone tai rodo, kad teismas nevertino ilgo jam taikomos procesinės prievartos priemonės taikymo laikotarpio ir sudaro pagrindą naikinti priimtą žemesnės instancijos teismo nutartį.Kaltinamasis skunde taip pat teigia, kad priima Kauno apygardos teismo nutartis yra nemotyvuota, kadangi grindžiama vos trimis motyvuojamosios dalies sakiniais, kuriais, be kita ko, nukrypstama nuo nekaltumo prezumpcijos principo. Kaltinamasis skunde cituoja šią skundžiamos nutarties dalį ir teigia, kad teismas nutartyje išdėstytais motyvais faktiškai konstatavo jo kaltę, nurodė, kad jo padaryta veika sudarytų sąlygas piktnaudžiauti policijos pareigūnui suteiktais įgaliojimais. Kaltinamasis taip pat pažymi, kad sprendimo pratęsti procesinės prievartos priemonės motyvavimas inkriminuoto nusikaltimo pavojingumu yra netinkamas, nes kaltinamasis aktas nėra pagrindas pratęsti griežtos procesinės prievartos priemonės taikymą dar trims mėnesiams.Skunde nurodoma, kad kaltinamojo gynėjas posėdžio dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų metu nurodė mažiausiai keletą atvejų, kuomet tos pačios tarnybos pareigūnai buvo ar yra įtariamaisiais ar kaltinamaisiais baudžiamojoje byloje, jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų kvalifikacija analogiška, tačiau jiems nebuvo taikomas laikinas nušalinimas nuo pareigų. Kaltinamasis atkreipia dėmesį, kad Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkas, kurio paruoštų dokumentų yra ir šioje byloje, taip pat yra persekiojamas baudžiamojo proceso tvarka, tačiau jam taip pat nėra taikomas laikinas nušalinimas nuo pareigų. Kaltinamojo manymu toks selektyvumas pažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą principą. Žemesnės instancijos teismas dėl šių gynėjo nurodytų aplinkybių skundžiamoje nutartyje nepasisakė. Kaltinamasis skunde pažymi, kad prokuroras teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad neprieštarautų tam, kad kaltinamasis eitų kokias nors kitas pareigas policijos tarnyboje, tačiau ir šis motyvas teismo nebuvo išgirstas. Kaltinamojo manymu, net ir tuo atveju, kuomet pradinis procesinis sprendimas skirti jam aptariamą procesinę prievartos priemonę buvo teisėtas, tai savaime nepadaro teisėtų sprendimų šią priemonę pratęsti – sprendimas turėjo būti motyvuotas. Kaltinamojo nuomone, jo sugrąžinimas į tarnybą, leidžiant jam eiti tas pareigas, kurias ėjo iki laikino nušalinimo, niekaip nepaveiktų nei bylos nagrinėjimo teisme eigos nei subjektų nešališkumo (nurodo nedaręs neteisėtos įtakos proceso dalyviams), pažymi, kad neturi jokių pavaldinių, kuriems galėtų duoti privalomus nurodymus.Kaltinamojo teigimu, teismas nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų, turėtų būti taikoma ilgiau už Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 157 straipsnio 2 dalyje numatytą šešių mėnesių terminą. Nurodo, kad remiantis BPK 157 straipsnio 5 dalimi, teismas privalo panaikinti šios procesinės prievartos priemonės taikymą, kai ji tampa nebereikalinga, o kaltinamojo manymu, bylą perdavus į teismą, tokios būtinybės nebėra.Kaltinamojo M. K. skundas atmetamas.Vadovaujantis BPK 157 straipsnio 1 dalimi, procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų taikoma siekiant greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką ar užkirsti galimybę įtariamajam (kaltinamajam, nuteistajam) daryti naujas nusikalstamas veikas. Šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindas yra duomenys, leidžiantys pagrįsti jos taikymo būtinybę, atsižvelgiant į minėtoje nuostatoje nurodytus tikslus. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas nustatė du pagrindus taikyti minėtą procesinę prievartos priemonę, t. y. teismas nustatė, kad kaltinamasis eidamas pareigas turėtų galimybę trukdyti bylos nagrinėjimo teisme procesui ir daryti naujas nusikalstamas veikas.M. K. yra kaltinamas BK 225 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu. Byloje yra pakankamai duomenų, kad M. K. galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Iš pareikštų kaltinimų matyti, kad kaltinamajam inkriminuojamas nusikaltimas galimai buvo padarytas jam tiesiogiai vykdant savo tarnybines funkcijas, kurios yra susijusios su jo užimamomis pareigomis. Dėl šios priežasties, žemesnės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad kaltinamajam toliau einant vyriausiojo patrulio pareigas, būtų sudaromos galimybės kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas. Skundžiamoje nutartyje taip pat pagrįstai konstatuota, kad dėl einamų pareigų, kaltinamasis turėtų galimybę trukdyti bylos nagrinėjimo procesui. Atkreiptinas dėmesys, kad nors ir dirbdamas žemiausioje grandyje, kaltinamasis turėtų galimybę bendrauti su teisėsaugos institucijose dirbančiais kolegomis, naudotis darbo priemonėmis, duomenų bazėmis, taigi turėtų galimybę trukdyti bylos nagrinėjimo teisme procesui. Pažymėtina, kad nutartyje dėl laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo (šios procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo) nėra reikalaujama nurodyti konkrečius kaltinamojo veiksmus, kuriais gali būti ar buvo trukdoma procesui, arba konkrečius duomenis apie planuojamas daryti nusikalstamas veikas. Sprendžiant šį klausimą, pakanka pagrįsto manymo, kad kaltinamojo užimamos pareigos gali sudaryti sąlygas ir galimybę trukdyti procesui arba daryti naujas nusikalstamas veikas. Kitaip nei teigiama skunde, apygardos teismas, priimdamas sprendimą dėl aptariamos procesinės prievartos priemonės pratęsimo, pagrįstai atsižvelgė į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pavojingumą, kadangi ši aplinkybė rodo ne tik paties galimai padaryto nusikaltimo, bet ir jį galimai padariusio asmens pavojingumą, leidžia preliminariai įvertinti pasekmes, kurios galėtų kilti nesiėmus priemonių užkirsti kelią galimam ketinimui trukdyti nagrinėti bylą ar daryti naujas nusikalstamas veikas, bei jų mastą. Kaltinamasis skunde nepagrįstai nurodo ir tai, kad žemesnės instancijos teismas faktiškai konstatavo kaltinamojo kaltę ir tokiu būdu pažeidė nekaltumo prezumpciją. Kaip minėta, priimdamas sprendimą dėl laikino nušalinimo nuo einamų pareigų skyrimo ar šios procesinės prievartos priemonės pratęsimo, teismas privalo nustatyti ar egzistuoja įstatyme numatyti pagrindai, t. y. ar toliau eidamas savo pareigas kaltinamasis turėtų galimybę trukdyti baudžiamajam procesui arba galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, tuo tarpu byloje surinkti duomenys BPK 20 straipsnio prasme nėra vertinami ir galutinis sprendimas dėl kaltinamojo kaltės nepriimamas. Bylos duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su laikino nušalinimo nuo einamų pareigų sąlygų ir pagrindų nustatymu.Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog esant panašioms faktinėms aplinkybėms kitose kaltinamajam ar jo gynėjui žinomose baudžiamosiose bylose įtariamiesiems ar kaltinamiesiems nebuvo taikytas laikinas nušalinimas nuo einamų pareigų, nesudaro pagrindo naikinti šią procesinę prievartos priemonę kaltinamajam. Net jei kaltinamajam žinomose kitose baudžiamosiose bylose įtariamieji ar kaltinamieji yra įtariami (kaltinami) to paties nusikaltimo padarymu, dirba panašiose pareigose, inkriminuojamų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės taip pat panašios, teismas vertina byloje surinktų duomenų visumą ir sprendimą taikyti ar pratęsti procesinę prievartos priemonę priima remdamasis būtent konkrečios bylos duomenimis. Kaltinamojo manymu, skundžiama nutartis yra neteisėta ir turėtų būti panaikinta dėl to, kad joje neteisingai nurodyta pirmoji nutarties dėl laikino nušalinimo nuo pareigų data. Kaltinamojo manymu tai rodo, kad teismas neįvertino tikrojo jam taikomos procesinės prievartos priemonės laikotarpio ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad laikinas nušalinimas nuo pareigų kaltinamajam iš tiesų buvo taikomas nuo 2016 m. spalio 13 d., tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu šios procesinės prievartos priemonės taikymo laikotarpis nei savaime, nei vertinant jį su kitais bylos duomenimis, nesudaro pagrindo panaikinti šią procesinę prievartos priemonę. BPK 157 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius, tačiau prireikus šios priemonės taikymas gali būti pratęstas dar iki trijų mėnesių, o pratęsimų skaičius neribojamas. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bylą perdavus į teismą, dėl laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymo nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi, įstatymas nenumato maksimalaus laikino nušalinimo nuo pareigų termino, ši procesinė prievartos priemonė gali būti taikoma tol, kol egzistuoja BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti jos taikymo pagrindai. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo padaryta išvada, kad abu BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai nėra išnykę ir panaikinus kaltinamajam aptariamą procesinės prievartos priemonę, būtų sudarytos galimybės trukdyti bylos nagrinėjimo procesui ir daryti nusikalstamas veikas.Dėl paminėtų priežasčių Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos kaltinamojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo M. K. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo ir yra neskundžiama.