Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, gyv. (duomenys neskelbtini)turinti vidurinį išsilavinimą, bedarbė, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji J. S. 2012 m. kovo 26 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), esančiame bute, konflikto metu, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, keturis kartus ranka trenkė į nugarą savo dukrai – nukentėjusiajai mažametei L. N., gim. (duomenys neskelbtini), taip mušdama L. N. ji sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamoji J. S. kaltę pripažino, paaiškino, kad 2012 m. kovo 26 d. vartojo alkoholį. Vakare apie 20.00 val. priekaištavo dukrai, kad ji iš namų išneša visus „pletkus“, viską išpasakoja. Skundžiasi, kad nieko ji neperka, kad nevalgiusi yra. Supyko ant dukros, pasikarščiavo ir nesusivaldžiusi sudavė dukrai į nugarą, lyg du kartus, o gal ir keturis jei dukra taip sako, neprisimena. Gailisi, kad taip pasielgė, dukra verkė. Vyresnioji dukra pranešė tėvui, o tėvas pranešė vaikų teisių tarnybai. Tėvas pasiima dukras kas antrą savaitę ir dažniau, pasiskambina. Jai nepatiko, kad dukros jai nepasakydavo kas negerai, bet pasakodavo tėvui, močiutei. Vaikai nebendrauja su ja po to, kai pas tėvą išėjo gyventi po to įvykio. Dirba, šluoja gatves, tėvas veža vaikus į mokyklą pravažiuoja, nesustoja. Per visą tą laiką su vaikais nebendravo, dukros pas ją neateina. Nori vaikų atsiprašyti dėl savo elgesio. Labai gailisi. Anksčiau nėra vaikų mušusi, tik apšaukdavo. Neneigia, kad išgerdavo, bet rūpinosi vaikais, pagamindavo valgyti.

Nukentėjusioji L. N. paaiškino, kad mama pradėjo šaukti, kodėl viską papasakojai sesės S. tėčiui. Mama buvo parėjusi su drauge, jos gėrė alų. Paskui mama buvo išėjusi, paskui grįžo. S. tėčiui pasakė, kad mama geria. Mama priekaištavo, kodėl ji tai sakė. Tuo metu ji nusisukusi plovėsi rankas, o mama trenkė su delnu apie 4 kartus į nugarą. Ne iš visos jėgos trenkė. Jos išėjo į kambarį ir parašė tėčiui. Buvo išsigandusios. Mama gerdavo, kartais būdavo pikta, kartais ne. Priima mamos atsiprašymą, myli mamą. Dabar gyvena su sese pas tėtį. Ne visada mama išvirdavo valgyti, makaronų išvirdavo, liepdavo dešrelių išsivirti. Ji mokykloje gauna pietus. Nelabai nori su mama gyventi, kai ji geria. Nori su tėčiu gyventi.

Liudytoja G. N. paaiškino, kad su sese grįžo iš tėčio, negalėjo atrakinti durų. Paskambino tėčiui ir pasakė, kad negali įeiti į namus. Tėtis paskambino mamai, mama parėjo namo, ir jas įleido į namus. Tėtis vėl paskambino. Kalbėjosi su tėčiu. Mama labai supyko, pradėjo šaukti, ką prišnekėjo, pasakė, kad ji padėtų telefono ragelį. Mama išvadino jas visokiais keiksmažodžiais. Sesė nuėjo maudytis. Mama pasakė, kad paskutinį kartą mane matot. Atėjo į kambarį, sesei S. pasakė - atia, mamos nebematysit. Sakė, kad pasikars. Kaip tik ėjo į kitą kambarį, matė kaip trenkė sesei L. Ne vieną kartą trenkė. Dėl mamos žodžių išsigando. Sesė išpasakojo tėčiui, kad mama pasikarti norėjo. Mama dažnai išgeria, anksčiau nesielgdavo taip. Mama nemušdavo, tik šaukdavo ant jų. Dabar pas tėtį gyvena. Dar reikia pagalvoti ar pyksta ant mamos, ar jai atleidžia.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2012-03-23 pagal nukentėjusiosios pranešimą pagal 2011-05-26 Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 nuostatas (b.l. 1-3).

2012-03-26 Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) butas, apžiūrėtas koridorius, virtuvė (b.l. 4-9)

2012-03-26 Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodytos fiksuotos aplinkybės dėl gauto pranešimo apie smurto naudojimą. Nurodytos faktinės aplinkybės, nukentėjusiosios paaiškinimai, kad sudavė keturis kartus į nugarą, kad namuose kėlė triukšmą, grasino nusižudyti, taip gąsdino dukras, duomenis aoie tai, kad kaltinamoji buvo neblaivi. (b.l. 10-11).

Kaltinamajai 2012-03-26 20val. 42 min. nustatytas 1,92 promilės girtumas (b.l. 29).

Vaiko perdavimo ir priėmimo 2012-03-26 aktuose nurodyta, kad G. N., gim. (duomenys neskelbtini), L. N., gim. (duomenys neskelbtini), S. S., gim. (duomenys neskelbtini) paimtos iš namų dėl mamos elgesio (b.l. 12-14).

Motyvuojamoji dalis

Teismas ištyrė ir įvertino kaltinamosios parodymus. Ji neneigė kaltės, kad sudavė smūgius nukentėjusiajai - dukrai. Nukentėjusioji L. N. patvirtino dėl jai suduotų smūgių į nugarą. Paaiškino, kad mama buvo neblaivi. Dėl mamos elgesio nukentėjusioji išsigando. Įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta įvykio vieta, kurioje kaltinamoji pavartojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu. 2012-03-26 Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodomos fiksuotos aplinkybės dėl gauto pranešimo policijos komisariate. Nurodytos faktinės aplinkybės, nukentėjusiosios paaiškinimai, fiksuota į kurias kūno vietas suduoti smūgiai. (b.l. 10-11). Ištyrus ir įvertinus kaltinamosios paaiškinimus, nukentėjusiosios paaiškinimus, visumą įrodymų, kaltinamosios kaltė įvykdžius nusikaltimą visiškai įrodyta, jos veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 2d.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Lengvinanti jos atsakomybę aplinkybė yra tai, kad kaltinamoji prisipažino ir gailisi.

Nusikalstama veika padaryta artimoje aplinkoje ir pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (Žin. 2011, Nr.72-3475) nuostatas turi visuomeninę reikšmę.

Kaltinamoji paaiškino, kad ji labai gailisi dėl savo elgesio. Nukentėjusiosios įstatyminis atstovas A. N. paaiškino, kad negali atleisti kaltinamajai dėl tokio elgesio. Mergaitės buvo išsigandusios dėl mamos elgesio. Galėjo su vaikais pasimatyti, atsiprašyti, vaikai nekalti, kad išsipasakoja. Mama net nekalba su jais. Vaikai eina į mokyklą, pati gali nueiti į mokyklą ir bendrauti. Bet ji nenori. Ir dabar tik posėdžio metu atsiprašė. Jis paklausia mergaičių, ar mama rašė, skambino. Vaikai mato, kad ji prie kompiuterio prisijungusi, bet nieko neparašo vaikams. Vaikams skaudu. Teismas atsižvelgė į konkrečias aplinkybes, į tai, kad mažametės nukentėjusiosios atžvilgiu buvo pavartotas smurtas. Įvertinus visumą aplinkybių, teismas daro išvadą, kad nėra įstatyme numatytų pagrindų atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, jos atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. nuostatomis, negalimas.

Teismas skirdamas kaltinamajai bausmę atsižvelgė į bausmės paskirtį, kad bausme siekiama ne tik nubausti kaltą asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikaltimų. Skiriant bausmę teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnį nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Teismas skirdamas kaltinamajai bausmę atsižvelgė į jos padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, nusikaltimo padarymo aplinkybes, į tai, kad materialinė žala nukentėjusiajai nepadaryta. Teismas atsižvelgė į kaltinamosios atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pripažino kaltę ir gailisi, į nukentėjusiosios poziciją, kad ji atleido kaltinamajai. Atsižvelgė į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis. Kaltinamoji neteista (b.l. 24), administracine tvarka bausta (b.l. 25,26), į psichikos sveikatos centro registrą ir priklausomybės ligų registrą neįrašyta (b.l. 28). Atsižvelgus į visumą nustatytų aplinkybių, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina įstatyme numatyta laisvės atėmimo bausmė. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant nedidelės trukmės bausmę, taip suteikiant galimybę kaltinamajai pasitaisyti. Teismui esant pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kad kaltinamoji padarys išvadas ir daugiau nusikalstamų veikų nedarys, todėl paskyrus laisvės atėmimo bausmę galima taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 29 str., 303 str. 2 p., 304 str.-307str., 432 str., teismas

nusprendžia:

J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Nuosprendžiui įsiteisėjus 2012-03-27 J. S. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą sulaikyme nuo 2012-03-26 22 val. 00 min. iki 2012-03-27 14 val. 50 min.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.