- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-01-04
- Bylos Nr.
- 1-515-1058/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-64316-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- V. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį – 10 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 20 valandų visuomenės labui;Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta – 6 mėnesių 15 d. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (bausmę atlikęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. 2017 m. gruodžio 9 d., apie 21.45 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,98 promilių girtumas), vieną kartą su dešinės rankos delnu tyčia trenkė savo sugyventinei E. B. į veido sritį, tokiais veiksmais sukeldamas jai fizinis skausmą.
Kaltinamasis V. P. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena kartu su savo sugyventine E. B. jai priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena 7 metus. Per tą laiką smurto atvejų tarp jų nėra buvę, sutaria normaliai. Yra teistas už tai, kad buvo sudavęs sugyventinės nepilnamečiui vaikui. Šiuo metu minėtas vaikas gyvena internate, nes sugyventinei apribotos motinystės teisės. 2017 m. gruodžio 9 d., vakare jis su sugyventine buvo dviese namuose ir išgėrinėjo. Sėdėjo prie stalo, bendravo. Kas buvo po to, neprisimena. Neprisimena nei kad būtų konfliktavę su sugyventine, nei, kad būtų jai trenkęs. Prisimena tik tai, kad atvažiavo policijos pareigūnai ir jį išvežė. Kad būtų trenkęs sugyventinei neprisimena, bet prisipažįsta, nes jei sugyventinė parašė pareiškimą, vadinasi taip ir buvo (b. l. 22).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. B. parodė, kad su savo sugyventiniu V. P. kartu gyvena apie 7 metus. 2017 m. gruodžio 9 d., vakare, sugyventinis grįžo neblaivus, buvo agresyvus, konfliktiškas, jie susiginčijo, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Apie 21.45 val. sugyventinis jai su dešinės rankos delnu, trenkė į veidą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Ji paėmė cigarečių pakelį ir išėjo į lauką parūkyti, kol lauke rūkė, iškvietė policiją. Grįžo namo, paklausė, ar jis (V. P.) jau nurimo, jis atsakė, kad nurimo. Sugyventinis paklausė jos, ar iškvietė policiją, ji atsakė teigiamai, tuomet šis pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Prie atvažiavusių pareigūnų, jis toliau jai grasino, įžeidinėjo ją, taip pat, stumtelėjo ją, tačiau fizinio skausmo dėl to ji nepajuto. Jos sugyventinį V. P. pareigūnai sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Taip pat, konflikto metu, jos sugyventinis sudaužė dvi lėkštes, tačiau kai išvyko pareigūnai, ji viską sutvarkė. Atlikti teismo medicinos ekspertizę atsisako. Tai yra antras smurto atvejis prieš ją, tačiau pirmąjį kartą į policiją nesikreipė (b. l. 7-8).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio M. J. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 9 d., 22 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), bute vyksta konfliktas, muštinės. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad 2017 m. gruodžio 9 d. 21.45 val., (duomenys neskelbtini), bute V. P. naudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę E. B., kuri ir iškvietė pareigūnus. Aplinka bute buvo netvarkinga, ant grindų mėtėsi indai, V. P. buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Nukentėjusioji E. B. buvo susijaudinusi, prašė, kad pareigūnai greičiau išvežtų V. P. į policijos komisariatą, nes labai jo baiminasi, E. B. nuo medikų pagalbos atsisakė. E. B. paaiškino, kad jos neblaivus sugyventinis V. P. po žodinio konflikto vieną kartą ranka trenkė jai į kairės pusės žandą ir vieną kartą su koja spyrė jai į kairę šlaunį, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino, kad buvo įvykęs žodinis konfliktas, bet sugyventinės nemušė. Ant nukentėjusiosios veido matėsi paraudimas, atsiradęs po smūgio ranka į žandą (b. l. 13-14).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017 m. gruodžio 9 d., 22.02 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) namuose neblaivus pranešėjos sugyventinis V. P. konfliktuoja, puola muštis (b. l. 4).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2017 m. gruodžio 9 d., 23.11 val. V. P. buvo nustatytas 1,98 promilių neblaivumas (b. l. 31).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi V. P. su savo sugyventinę ir nukentėjusiąja E. B., nors ir nebuvo įregistravę santuokos, kartu gyveno apie 7 metus ir vedė bendrą ūkį.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. P. 2017 m. lapkričio 26 d., apie 2017 m. gruodžio 9 d., apie 21.45 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio smurtaudamas prieš savo sugyventinę E. B., tyčia vieną kartą su dešinės rankos delnu trenkė jai į veidą, šiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.
Kaltinamasis V. P. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi sutiko, prašė sumažinti bausmę (b. l. 42-43).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagrindas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą yra tada, kai asmuo prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, t. y. būtinas abiejų šių sąlygų išpildymas. V. P. tyrimo metu nurodė, kad savo kaltę pripažįsta, tačiau duomenų apie nuoširdų gailėjimąsi byloje nėra, todėl teismas sprendžia, jog prokuroro pareikšime atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažinta nepagrįstai. V. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – V. P. anksčiau teistas (b. l. 35-36), paskutinis teistumas yra už smurtą prieš šeimos narį, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 37-38), dirba, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 2 metai laisvės apribojimo, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, V. P. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.
Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, prokurorės pasiūlyta poveikio priemonė – per 6 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigojimas – tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje yra tikslingi ir galintys daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Teismas taip pat pažymi, kad vienas iš prokurorės siūlomų įpareigojimų – įpareigojimas visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, yra perteklinis, kadangi tokia pareiga nuteistajam pagal baudžiamąjį įstatymą kyla savaime iš laisvės apribojimo bausmės.
Ikiteisminio tyrimo metu V. P. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017 m. gruodžio 9 d., 22.35 val. iki 2017 m. gruodžio 10 d., 14 val., t. y. vieną parą (b. l. 17, 18), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 23) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. paskirti galutinę – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. gruodžio 9 d., 22.35 val. iki 2017 m. gruodžio 10 d., 14 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, V. P. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.