Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-17 · Administracinė byla Nr. I-1834-583/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-17
Bylos Nr.
I-1834-583/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01023-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Gumuliauskienė, Remigijus Arminas, Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
P.K.
Atsakovas
Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Administracinė byla Nr. I-1834-583/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01023-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 29; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Gumuliauskienės ir Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant Vaidai Damašienei,dalyvaujant pareiškėjui P.K.,

2015 m. rugsėjo 1 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P.K. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas P.K. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. 14-IL-85-00272-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“.

Skunde P.K. nurodo, kad 2015 m. gegužės 27 d. prašymu kreipėsi į Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, tačiau ginčijamu 2015 m. birželio 26 d. sprendimu atsakovas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo. Pažymi, jog skundžiamas sprendimas motyvuojamas tuo, kad dėl pareiškėjo veikos buvo pradėti trys ikiteisminiai tyrimai, jis baustas už įvairius administracinius teisės pažeidimus. Motyvuoja, kad du iš trijų pareiškėjo atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų buvo nutraukti. Pabrėžia, kad 2015 m. gegužės 12 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-82-377/2015 Tauragės rajono apylinkės teismas konstatavo, jog pareiškėjas nuo 2011 metų jokių nusikaltimų ar administracinių teisės pažeidimų nėra padaręs, dirba, mokosi. Teigia, kad nuo 2015 m. gegužės 20 d. jis laikytinas asmeniu, neturinčiu teistumo, kadangi Tauragės rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 12 d. nutartimi panaikino pareiškėjo teistumą. Mano, kad Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nepakankamai įsigilino į pareiškėjo asmenybės pozityviuosius pokyčius ir bruožus, išsiugdytus per pastaruosius kelerius metus, todėl nepagrįstai padarė išvadą dėl pareiškėjo asmenybės pavojingumo. Argumentuoja, kad nuo 2015 m. gegužės 13 d. pareiškėjui išduotas medžiotojo bilietas Nr. 062597, o nuo 2015 m. birželio 9 d. suteikta medžiotojo selekcininko kvalifikacija.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus. Pažymėjo, jog nors jo atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai ir buvo baustas už administracinius teisės pažeidimus, tačiau nuo tų įvykių praėjo keli metai, jo gyvenimas yra pasikeitęs, sukūrė šeimą, baigė mokslus Klaipėdos universitete. Nurodė, kad sutuoktinei yra išduotas leidimas laikyti dujinį ginklą. Teigė, kad ginklas reikalingas ne tik medžioklei, bet ir sportiniam šaudymui į lėkšteles.

Atsiliepimas

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka. Remiasi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, nustatančiu, jog B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Argumentuoja, kad teisės aktų nustatyta tvarka atlikto patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas sistemingai vykdė teisės pažeidimus – jo atžvilgiu pradėti trys ikiteisminiai tyrimai, 12 kartų baustas už įvairius administracinius teisės pažeidimus, iš kurių 2 kartus už pasipriešinimą pareigūnams ir nepaklusimą reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Tvirtina, jog visi šie faktai neigiamai charakterizuoja pareiškėjo asmenybę ir gali būti laikomi pakankamu pagrindu apriboti jo teisę laikyti (nešiotis) ginklus, nes leidimas laikyti (nešiotis) ginklus siejamas su asmenybe, o faktas, kad dėl pareiškėjo veiksmų pradėti trys ikiteisminiai tyrimai ir jam buvo pareikšti įtarimai, jau konstatuoja, jog asmuo buvo ne kartą praradęs nepriekaištingą reputaciją. Mano, kad P.K., įgydamas ir turėdamas ginklus, gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai bei nuosavybei.

Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepime prašoma bylą nagrinėti nedalyvaujant. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės atsakovo atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. 15-IL-85-00272-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas P.K. 2015 m. gegužės 17 d. prašymu Nr. 15-G-85-00637-e kreipėsi į atsakovą, prašydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus – medžioklei (lygiavamzdžiai, graižtviniai ir kombinuoti šaunamieji ginklai). Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2015 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. 15-IL-85-00272-e, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, pareiškėjo prašymo netenkino.

Ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklės. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas). Pažymėtina, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia nustatydamas teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat nurodė, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokią galimybę numato ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas).

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio, reglamentuojančio teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimus, 1 dalyje pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą savarankišku pagrindu, kuriuo vadovaujantis fiziniam asmeniui gali būti neišduodamas leidimas įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, yra aplinkybė, jog apie asmenį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus. Pažymėtina, jog duomenys apie keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto prasme nėra apibrėžti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio nuostatų, taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-318/2012).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pagrįstų įrodymų, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ką pagrindžia skundžiamame sprendime nurodyti ir į bylą pateikti rašytiniai duomenys, apie 2007 m. kovo 27 d. ir 2007 m. rugsėjo 13 d. pradėtus ikiteisminius tyrimus (abu nutraukti), laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 27 d. iki 2012 m. vasario 18 d. padarytų dvylika administracinių teisų pažeidimų. Klaipėdos apygardos 2011 m. vasario 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-61-382/2011 P.K. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalį 50 MGL 6250 dydžio bauda. 2015 m. gegužės 12 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-82-377/2015 P.K. panaikintas teistumas. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, ginklai bei šaudmenys laikomi keliančiais didesnį pavojų viešajai tvarkai, todėl ginklo turėtojo elgesiui yra keliami didesni reikalavimai. Byloje nustatyti faktai leidžia neigiamai vertinti pareiškėjo elgesį, jo netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką, charakterizuoja pareiškėją kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų. Išdėstytos aplinkybės, jas vertinant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatų prasme, sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad P.K. kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, taip, kaip tai numatyta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatose. Pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu nurodyti argumentai nepaneigia policijos išvados, jog pareiškėjo elgesys kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kadangi laiko tarpas, praėjęs nuo P.K. teistumo išnykimo (panaikinimo) yra per trumpas tam, kad pareiškėjo argumentai apie jo gyvenimo pokyčius būtų pakankami, norint pripažinti, jog P.K. pasitaisė. Be to, pabrėžtina, kad ginčijamu sprendimu atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą įsigyti ginklus medžioklei, o medžioklė medžiotojams (privatiems asmenims) paprastai yra laisvalaikio veikla (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas), todėl teisė turėti ir įgyti ginklus yra įgytoji teisė, o ne prigimtinė teisė (kaip teisė į savigyną). Duomenų, kad ginklų bei šaudmenų laikymas pareiškėjui būtų susijęs su jo sveikatos ir (ar) gyvybės saugumu, nėra, t.y. tokios teisės P.K. nesuteikimas nesukels pavojaus jo gyvybei ar sveikatai.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio nuostatomis, teismas nagrinėdamas bylą nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Išdėstytų motyvų pagrindu, darytina išvada, kad Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, įvertinęs duomenis apie pareiškėjo padarytus teisės normų pažeidimus, pagrįstai priėmė skundžiamą sprendimą neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus. Išanalizavus Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. 15-IL-85-00272-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ teisėtumo aspektu, pripažintina, jog jis priimtas atsakovo kompetencijos ribose, pagrįstas teisės aktų normomis, minėto akto forma atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl naikinti ginčijamo administracinio akto nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo P.K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Remigijus ArminasDalia GumuliauskienėAušrelė Mažrimienė