- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-28
- Bylos Nr.
- 1A-64-581/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47268-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė (pirm.), Valdas Ciesiūnas, Artūras Ridikas
- Nuteistasis
- T. R.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko,
nedalyvaujant nuteistajam T. R., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. R. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo T. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį areštu dvidešimt septynioms paroms. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta bausmė – areštas aštuoniolikai parų.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos aštuonių mėnesių viešųjų darbų neatliktos bausmės dalies, iš dalies pridėta Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir T. R. paskirta galutinė bausmė - areštas keturiasdešimt aštuonioms paroms, bausmę atliekant areštinėje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. T. R. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. spalio 1 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) iš tyrimo metu nenustatyto vyriškio, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 48 eurus įgijo 4 vnt. užspaudžiamų plastikinių maišelių su narkotine medžiaga – 2,0590 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose veikliosios medžiagos delta – 9 - tetrahidrokanabinolio koncentracija – 13,5 %, parsigabeno autobusu iš Panevėžio miesto į namus, priklausančius R. P., esančius (duomenys neskelbtini), ir ten laikė iki 2016 m. spalio 6 d. 13.45 val. kol atvykusiems į namus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato policijos pareigūnams ir pareikalavusiems atiduoti neteisėtai laikomas narkotines medžiagas jas atidavė.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl paskirtos bausmės – prašo paskirti jam laisvės apribojimo bausmę.
2.1. Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad į jo namus atvykus policijos pareigūnams, jis savanoriškai prisipažino, kad turi narkotinių medžiagų, parodė, kurioje vietoje jos yra. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negali atlikti arešto bausmės, kadangi areštinėje bus netinkamai tiekiami maisto produktai, kurių jis negali vartoti dėl savo sveikatos.
2.2. Nuteistojo gynėjas skundo nagrinėjimo teisme metu prašė T. R. išteisinti, kadangi, gynėjo nuomone, T. R. už nedidelį kiekį narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą ir gabenimą turi būti taikoma administracinė atsakomybė.
Atsiliepimas
3. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė J. S. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo T. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
3.1. Nurodo, kad teismas nuteistajam paskyrė bausmę atsižvelgęs į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir teisingai pripažino, kad nuteistojo prisipažinimas ir nuoširdus galėjimasis nėra lengvinanti aplinkybė, nes T. R. nors ir visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, bet dėl savo tokio elgesio nuoširdžiai nesigailėjo, padarytos veikos nevertino kritiškai. Pažymi, jog negalima teigti ir to, kad T. R. padėjo išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis, nes jis narkotines medžiagas pateikė, tik priremtas byloje surinktų įrodymų, vengė apibūdinti asmenį, iš kurio įsigijo narkotines medžiagas, nors narkotines medžiagas vartoja kaip pats teigia nuo 15 ar 16 metų. Nurodo, kad skiriant bausmę buvo atsižvelgta į tai, kad T. R. ne kartą teistas už nusikaltimus viešajai tvarkai ir nusikaltimus nuosavybei, naują baudžiamąjį nusižengimą padarė, turėdamas neišnykusį teistumą, būdamas daug kartų baustas administracine tvarka taip pat ir už narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Be to, T. R. vengė atlikti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą viešųjų darbų bausmę, tai matyti iš probacijos tarnybos skyriaus 2016-12-08 rašte pateiktų duomenų.
3.2. Nesutinka su nuteistojo nurodytu prašymu atsižvelgti į jo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jis ne va negali atlikti arešto bausmės. Pažymi, kad pridėtoje medicininės pažymos kopijoje nurodyta, kad T. R. nustatyta dvylikapirštės žarnos būklė po buvusio gleivinės įplyšimo, gijimo stadijoje. Grafoje „Rekomendacijos“, gydytojas jokių rekomendacijų nepateikia – nei dėl mitybos, nei kitokio pobūdžio. Be to, pažymi, kad minėta pažyma išduota 2016 m. spalio 7 d. ir jau tada buvo nurodoma, kad gleivinės įplyšimas yra gijimo stadijoje, o praėjus daugiau kaip trims mėnesiams asmuo galėjo visiškai pasveikti. Be to, T. R. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu apie tai, kad turi sveikatos problemų jokių duomenų nepateikė.
4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6.1. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir bylos įrodymais pagrįstas išvadas dėl T. R. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, teisingai ją kvalifikavo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
6.2. Nors nuteistojo gynėjas skundo nagrinėjimo teisme metu kėlė klausimą dėl veikos kvalifikacijos, nurodydamas, kad nagrinėjamoje byloje už nedidelį kiekį narkotinių medžiagų įgyjimą ir laikymą T. R. turėjo būti taikoma administracinė atsakomybė, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu gautus bei teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, skundžiamame nuosprendyje padarė teisingas išvadas dėl apelianto veikos kvalifikacijos pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
6.3. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK, redakcija, galiojusi iki 2016-12-31) 44 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, ir tokiu būdu padarė baudžiamąjį nusižengimą. Kaip matyti, įstatymų leidėjas už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ir (ar) laikymą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti nustatė ir baudžiamąją, ir administracinę atsakomybę.
6.4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. R. 2016 m. spalio 1 d., neturėdamas tikslo platinti, Panevėžio turguje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įsigijo 4 vnt. užspaudžiamų plastikinių maišelių su narkotine medžiaga – 2,0590 g kanapių (antžeminių dalių), parsigabeno jas autobusu iš Panevėžio miesto į Kupiškio r. ir laikė jas namuose, priklausančiuose R. P., iki 2016 m. spalio 6 d. 13.45 val., kol atvyko policijos pareigūnai ir pareikalavo atiduoti neteisėtai laikomas narkotines medžiagas. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (2007 m. gruodžio 14 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad ne daugiau kaip 5 g kanapių (antžeminės dalys) laikoma nedideliu kiekiu. Kaip matyti, T. R. įgytos, gabentos ir laikytos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kiekis artimas vidutiniam Rekomendacijose numatytam nedidelio šios narkotinės medžiagos kiekio rodikliui. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, T. R. nurodė, kad narkotines medžiagas pirko savo reikmėms, asmens, iš kurio pirko narkotines medžiagas, nenurodė, paaiškino, kad jas pirko iš nepažįstamo asmens prie Panevėžio turgaus. Nurodė, kad narkotines medžiagas vartoja seniai, apie 7 metus (b. l. 131). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad T. R. baustas administracine tvarka pagal ATPK 44 straipsnio 2 dalį (narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo arba asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų (išskyrus teisės pažeidimus, numatytus šio kodekso 126 straipsnio ketvirtojoje ir šeštojoje dalyse ir 129 straipsnyje) padarymą ir įtariamų apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimas) (b. l.70). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad T. R. neabejotinai suprato, jog tokiais savo veiksmais pažeidžia visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles bei daro nusikalstamą veiką.
6.5. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą – narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad T. R. padaryta veika atitinka ne administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 44 straipsnio 1 dalyje, o baudžiamąjį nusižengimą, kuris atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisės taikymo klaidų nepadarė ir teisingai, nenukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos teismų praktikos bei išaiškinimų atribojant administracinę ir baudžiamąją atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-76/2012), T. R. veiką kvalifikavo kaip baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
7. Apeliaciniu skundu T. R. nesutinka su teismo paskirta bausmės rūšimi ir prašo ją pakeisti - vietoje paskirtos arešto bausmės, paskirti jam laisvės apribojimo bausmę.
7.1. Įvertinus byloje esančius duomenis, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam T. R. parinkdamas bausmės rūšį, nustatydamas jos trukmę, ir ją sumažindamas vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis), paskirdamas galutinę subendrintą bausmę, vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei BK 64 straipsnyje numatytais bausmės bendrinimo principais, ir baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.
7.2. Skirdamas bausmę T. R., apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, taip pat yra ne kartą teistas už nusikaltimus viešajai tvarkai ir nusikaltimus nuosavybei, baudžiamąjį nusižengimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, yra daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat baustas ir už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, atsižvelgė ir į tai, kad jis yra jauno amžiaus, į priklausomybės ir psichikos ligų kabineto įskaitą neįrašytas.
7.3. Remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o T. R. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta arba neteisinga. Apylinkės teismas, nuteistajam už baudžiamojo nusižengimo padarymą, skirdamas arešto bausmę ir jos terminą, nustatydamas mažesnį nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Be to, teismas bendrindamas paskirtą bausmę su Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, taikė apeliantui palankesnį – dalinį bausmių bendrinimo būdą ir pridėjo tik dalį nauju nuosprendžiu paskirtosios bausmės.
7.4. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantui skirta bausmė savo rūšimi bei trukme atitinka jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jo asmenybę, nėra aiškiai per griežta.
7.5. Apeliantas skundu prašo atsižvelgti į tai, kad į jo namus atvykus policijos pareigūnams, jis savanoriškai prisipažino, kad turi narkotinių medžiagų, parodė, kurioje vietoje jos yra ir dėl to prašo neskirti jam arešto bausmės. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, jo kontekste aktuali BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Tačiau atsižvelgus į tai, kad nuteistasis bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad dėl savo elgesio visiškai nesigaili, padarytos veikos nevertino kritiškai (b. l. 140), nurodė, jog narkotines medžiagas vartoja nuo 15-16 metų, apie 7 metus (b. l. 131), taip pat pagal bylos duomenis matyti, jog apeliantas narkotines medžiagas policijos pareigūnams pateikė tik jiems pareikalavus, vengė nurodyti asmenį, iš kurio įsigijo narkotines medžiagas, todėl akivaizdu, jog apylinkės teismui nebuvo pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės kaip apelianto atsakomybę lengvinančios.
7.6. Apeliantas skundu taip pat prašo atsižvelgti į jo sveikatos sutrikimus, dėl kurių, pasak apelianto, jis negali atlikti arešto bausmės, nes areštinėje negalės tinkamai maitintis. Nors T. R. minėtas aplinkybes grindžia į bylą pateikta medicininės pažymos (forma Nr. 281/a) kopija, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ji niekaip nepagrindžia apelianto deklaruojamos aplinkybės. Medicininės pažymos kopijoje nurodyta, kad T. R. būklė po buvusio gleivinės įplyšimo yra gijimo stadijoje (b. l. 150). Pažymoje, grafoje „Rekomendacijos“ nėra pateikta jokių rekomendacijų dėl tolimesnio gydymo. Be to, kaip matyti, minėta pažyma buvo išduota 2016 m. spalio 7 d., o praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams po minėtos pažymos išdavimo kitų duomenų apie sveikatos problemas apeliantas nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistojo aukščiau nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtosios bausmės rūšies.
7.7. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu T. R. paskyrė teisingą tiek rūšimi, tiek ir dydžiu bausmę, todėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nėra pagrindo.
8. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus pažyma, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos, teikiamos T. R. išlaidas sudaro 57,90 Eur dydžio advokato užmokestis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į esamą reglamentavimą, pagal kurį gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo asmens valios, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo T. R. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
nuteistojo T. R. apeliacinį skundą atmesti.