Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-09-16 · Byla Nr. ATP-992-195/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-16
Bylos Nr.
ATP-992-195/2013
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-07667-2013-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Šumskas
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-992-195/2013Teisminio proceso Nr. 4-68-3-07667-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 48., 48.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. nutarimo, kuriuo V. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 181 str. 1 d. nubausta įspėjimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. pripažinta kalta už tai, kad ji 2013 m. sausio 24 d. bute, esančiame Ukmergės g. 198-44, Vilniuje, girdint ir matant jos mažamečiams vaikams: E. Š., gim. 2003 m., G. Š., gim. 2004 m., N. Š., gim. 2006 m., S. Š., gim. 2007 m., ginčijosi su vyru O. Š., kalbėjo pakeltu tonu bei ignoravo bute buvusios Vaikų teisės apsaugos skyriaus specialistės N. S. pastabas nusiraminti. Tokiais savo veiksmais V. Š. panaudojo savo valdžią priešingai vaikų interesams ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. Š. prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Apeliantės teigimu, apylinkės teismas priimdamas sprendimą neįsigilino į visas bylos aplinkybes, todėl priėmė jos atžvilgiu neteisingą sprendimą.

Nubaustoji atkreipia teismo dėmesį, kad buvusioje konfliktinėje situacijoje labai neprofesionaliai elgėsi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistė N. S., kuri pas juo atvyko nieko neįspėjusi, nors turėjo suprasti, kad konfliktinė situacija gali įvykti ir ją gali girdėti vaikai. Pažymi, jog jai būtų žinojusi, kad specialistė atvyks būtų pasirūpinusi, kad vaikų bute nebūtų.

Šalies argumentai

V. Š. savo skunde nurodo, kad tarp jos ir jos vyro iš tiesų kilo žodinė konfliktinė situacija, tačiau apie tai, kad jai gali kilti administracinė atsakomybė ji nežinojo, o Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistė apie tai neįspėjo. Apeliantės teigimu, Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistė išprovokavo galimą teisės pažeidimą.

Nubaustoji savo apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 17P-2706295-13 yra surašytas netinkamai, kadangi neatitinka ATPK 260 str. keliamų reikalavimų. Pažymi, kad dokumente nėra nurodyti pažeidimo faktą liudijantys asmenys, todėl ir bylą nagrinėjant apylinkės teisme, jokie liudytojai, tame tarpe ir specialistė N. S. apklausti nebuvo.

Apeliantės nuomone tai, kad įvykio metu bute buvo mažamečiai vaikai, neįrodo fakto, kad jie girdėjo konfliktą, o jai girdėjo, tai ar tai juos paveikė.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą, o V. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantei administracinė nuobauda skundžiamu teismo nutarimu paskirta pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad tėvų valdžios <...> panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia tėvams įspėjimą.

Pažymėtina, jog šia teisės norma yra siekiama, kad tėvai savo valdžią naudotų tinkamai, t. y. vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio, o etikos ir moralės normų nepaisymas, vaikams girdint aršiai ginčytis, kalbėti pakeltu tonu, įrodinėti, kas labiau rūpinasi vaikais ir kiek tuo klausimu išleidžiama pinigų, aiškintis, kas iš sutuoktinių psichiškai žaloja vaikus, o kas naudoja fizinį smurtą prieš vaikus ir pan. mažamečių vaikų akivaizdoje nagrinėjamu atveju patenka į ATPK 181 straipsnyje aprašytą administracinio teisės pažeidimo sudėtį, nes toks elgesys daro žalą vaikų psichikai.

Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra pagrįstos įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą. Konstatuotina, jog V. Š. kaltę padarius ATPK 181 str. 1 d. numatytą pažeidimą patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės N. S. šeimos aplankymo aktas, kuriame nurodyta, kad 2013 m. sausio 24 d. pokalbio metu sutuoktiniai V. Š. bei O. Š. nepaisė jokių etikos ir moralės normų, kurios apsaugotų jų pačių mažamečius vaikus nuo streso. Pareigūnė nurodė, jog sutuoktiniai girdint ir matant vaikams, aršiai ginčijosi, kalbėjo pakeltu tonu, įrodinėjo, kas rūpinasi vaikais, kuris iš jų išleidžia daugiau pinigų jų priežiūrai. N. S. akte taip pat nurodė, kad O. Š. kaltino savo sutuoktinę, kad ji nesudaro sąlygų vaikams ilsėtis, leidžia jiems iki nakties žiūrėti televizorių, leidžia vaikams žaisti smurtinius žaidimus, yra grubi su vaikais, vartoja jo ir vaikų atžvilgiu necenzūrinius žodžius, naudoja fizinį smurtą prieš vaikus, psichiškai sužalojo dukrą Saulę. N. S. nurodė, kad pokalbio metu sutuoktiniai vienas kitam neketino nusileisti, į jos pastabas valdyti emocijas nereagavo, abu savo pykčio neslėpė. Taip pat pažymėjo, kad abu tėvai nekreipė dėmesio į pastabas, todėl pokalbis buvo nutrauktas (b.l.13-15).

Nors V. Š. savo apeliaciniame skunde specialistės N. S. šeimos aplankymo akte užfiksuotų aplinkybių neginčija nurodydama, kad administraciniame protokole nurodytą dieną tarp jos ir jos vyro iš tiesų kilo žodinė konfliktinė situacija, tačiau reiškia pretenzijas, kad N. S. apie savo atvykimą jai nepranešė ir ji negalėjo pasirūpinti vaikais iš anksto prieš kylant konfliktui. Tokie nubaustosios teiginiai nepaneigia, o priešingai tik patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės N. S. šeimos aplankymo akte užfiksuotas aplinkybes.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vaikai auga nesaugioje aplinkoje, kurioje tėvų valdžia naudojama priešingai vaikų interesams.

Patikrinus byloje esančius įrodymus akivaizdu, kad pažeidimas numatytas ATPK 181 str. 1 d. buvo padarytas, todėl apylinkės teismo sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Apie sutuoktinių tarpusavio konfliktą mažamečių vaikų akivaizdoje bei ignoravimą bute buvusios vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės N. S. pastabas nusiraminti patvirtina byloje esantys duomenys.

Apeliantės skunde nurodyti argumentai, kad Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistė N. S., kuri pas juo atvyko nieko neįspėjusi, nors turėjo suprasti, kad konfliktinė situacija gali įvykti ir ją gali girdėti vaikai, kad tokiu elgesiu ji išprovokavo konfliktą, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi nurodyti argumentai nubaustosios veiksmų kvalifikavimui pagal ATPK 181 str. 1 d. teisinės reikšmės neturi.

Apeliaciniame skunde nubaustoji nurodo, kad administracinio teisė pažeidimo protokolas surašytas netinkamai, kadangi jame nėra nurodyti pažeidimo faktą liudijančių asmenų.

ATPK 260 str. 1 d. nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame turi būti nurodyta jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis <.....>, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas <....> kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo esmė protokole atskleista tinkamai, teisingai nurodytas tiesiogiai administracinę atsakomybę numatantis teisės aktas (ATPK 181 str. 1 d.), todėl laikytina, kad kliūčių pirmosios instancijos teismui, pasirėmus 284 str. 2 d. nuostatomis, spręsti veikos kvalifikacijos pagal ATPK 181 str. 1 d. klausimą, nebuvo. Tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyti liudytojai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti priimto apylinkės teismo nutarimo, kadangi šie protokolo trūkumai nelaikyti esminiais, galinčiais sutrukdyti teisingai išspręsti bylą, tuo labiau, jog byloje yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės N. S. šeimos aplankymo aktas, kuris yra pakankamai informatyvus, atskleidžiantis visas įvykio aplinkybes. Liudytojos N. S. dalyvavimas teismo posėdyje naujų faktinių duomenų teismui atskleisti negalėtų.

Pažymėtina, kad tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 str. 2 d. numatyta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiklą taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.155 str., kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.159 str. 3 d. numato, kad tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje.

Remiantis byloje esančiais duomenimis, konstatuotina, kad V. Š. veiksmai pasireiškė jos kaip motinos piktnaudžiavimu savo valdžia, jos elgesys (girdint ir matant vaikams, aršiai ginčijosi su sutuoktiniu, kalbėjo pakeltu tonu) laikytini priešingu vaiko interesams ir sudaro ATPK 181 str. aprašyto teisės pažeidimo sudėtį.

Patikrinus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad V. Š. teisėtai ir pagrįstai buvo nubausta administracine nuobauda už pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d. padarymą. Todėl V. Š. apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. nutarimas palikti nepakeistą ir V. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras ŠumskasNuorašas tikras: Artūras ŠumskasTeisėjas