Kauno apygardos teismo nutartis

2017-02-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-143-594/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-22
Bylos Nr.
1S-143-594/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
G. U.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-143-594/2017Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.; 2.5.19.
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. U. (toliau – G. U.) skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutarties, kuria nuteistojo G. U. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namų (toliau – Komisija) 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 357-522 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, buvo atmestas

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. U. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį (4 veikos) ir BK 260 straipsnio 1 dalį (4 veikos) ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 63 straipsnio 4 dalimi, 64¹ straipsniu, jam paskirta 2 (dveji) metai ir 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2015 m. vasario 4 d., bausmės pabaiga – 2017 m. spalio 1 d.2016 m. gruodžio 7 d. Komisijos nutarimu Nr. 357-522 nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam G. U..

2.1. Alytaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą dėl 2016 m. gruodžio 7 d. Komisijos nutarimo, nuteistojo skundą atmetė.

Nuteistasis G. U., skundu apygardos teismui, prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, tiek Komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas patvirtino, kad jis atitinka formalius kriterijus, kuriems esant galimas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymas. Jis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, narkotinių medžiagų nevartoja. Jis turėjo būti skatinamas, tačiau dėl atsakingų pareigūnų neveikimo skatintas nebuvo.Nuteistojo G. U. teigimu, teismas klaidingai vertino tai, kad jis su niekuo nepalaiko socialinių ryšių. Jis palaiko ryšius su sugyventine, nuolat rašo laiškus, tačiau dėl pajamų stokos, negali sugyventinei dažnai skambinti. Nors tiek teismas, tiek komisija nurodė, jog nuteistasis neieško darbo, jo darbinė motyvacija neigiama, tačiau jis nedirba ne dėl nuo jo valios priklausančių veiksnių - tokia situacija susiklosčiusi dėl to, kad įkalinimo vietoje trūksta darbo vietų. Mokėsi nepatenkinamai, kadangi suprato, jog net gavus diplomą laisvėje nepavyks įsidarbinti dėl prastos kvalifikacijos.Skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. U. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 80 balų, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, tačiau balas yra artimesnis aukštai rizikos grupei, todėl analizuojamu atveju turi būti nustatyta itin akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, leidžianti pagrįstai manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis, laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažanga nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomą bausmės dalį, turi sugyventinę, įsidarbins pagal savo mėgstamą specialybę (suvirintoju), tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta, ką pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Sutinkamai su 2016 m. lapkričio 22 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli G. U. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai, gyvenimo sąlygos, stilius ir draugai, piktnaudžiavimas narkotikais, mąstymas ir elgesys, neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Tokiu atveju, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui.

Šiuo aspektu analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, jog šis teistumas G. U. nėra pirmasis (anksčiau teistas 11 kartų). Nusikaltimai (BK 260 straipsnio 1 dalis), už kurių padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, yra sunkesni už ankstesnius teisės pažeidimus. Paminėtos aplinkybės neabejotinai atskleidžia antivisuomenines G. U. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo efektyvumu nuteistajam. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad praeityje G. U. buvo taikytos ir švelnesnio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės, bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas, tačiau akivaizdu, kad tai teigiamos įtakos G. U. elgesiui neturėjo, kadangi jis ir vėl nusikalto. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti, nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia jo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Darant šią išvadą, akcentuotina ir tai, kad ankstesni G. U. teisės pažeidimai, sutinkamai su 2016 m. lapkričio 22 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, išskiriami kaip vienas iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių. Tuo tarpu asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus.Abejonių, pakankama nuteistojo elgesio korekcija, kelia ir G. U. darbinė motyvacija. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nustatyta, kad nuteistasis iki jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo buvo registruotas darbo biržoje, nurodo dirbęs tolimųjų reisu vairuotoju bei taksistu, tačiau darbinė patirtis labai maža, kadangi didelę dalį gyvenimo praleidžia įkalinimo įstaigose. Atvykęs į pataisos namus G. U. dėl darbo į pataisos įstaigos administraciją nesikreipė, kaip teigia pats, tai ne jo kaltė, kadangi pataisos namuose nėra pakankamai darbo vietų. Iki pirmojo Komisijos svarstymo dėl lygtinio paleidimo nesiekė įgyti jokios naujos specialybės, pataisos namuose nesimokė. Dabartiniu metu mokosi (duomenys neskelbtini) rengimo centre tekintojo profesijos, tačiau nepatenkinamai. Nors nuteistasis skunde tai argumentuoja kaip ateities perspektyvų, siejamų su įgyta specialybe, nebuvimu, tačiau toks požiūris leidžia teigti, kad jog jis nesiekia išnaudoti suteikiamų galimybių, negeba prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti. Vertinant šias aplinkybes, pažymėtina, kad sutinkamai su BVK 111 straipsnio nuostatomis, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Paminėto teisinio reguliavimo plotmėje įvertinus nuteistojo atsainų požiūrį į darbą ir mokymąsi pagrįstai manytina, jog G. U. ir laisvėje nesugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti ir turėti legalų pragyvenimo šaltinį, juolab, kad duomenų, patvirtinančių, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turės darbą, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra. Šiame kontekste pažymėtina, kad įvertinus iš nuteistojo priteistus civilinius ieškinius (pagal pateiktus vykdomuosius raštus iš ankstesnių teistumų likę sumokėti 1588,14 eurų), yra pagrindas manyti, jog nuteistojo finansiniai sunkumai išėjus į laisvę, gali paskatinti jį nusikalsti pakartotinai.Priešingos išvados, dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir G. U. gyvenimo stilius laisvėje bei draugai, jo nuostatos, mąstymas bei elgesys kas, sutinkamai su 2016 m. lapkričio 22 d. socialinio tyrimo išvados duomenimis, vėlgi priskiriama jo pakartotinį nusikalstamumą galintiems paskatinti veiksniams. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis kas kiek laiko užsiima veikla, kuri yra susijusi su nusikalstamumu, yra lengvai pasiduodantis kitų įtakai. Nors problemines sritis atpažįsta, tačiau linkęs minimalizuoti, į jas žvelgia paviršutiniškai, todėl ne visada pasirenka tinkamas strategijas joms spręsti. Dauguma nuteistojo nusikaltimų yra padaryti bendrininkų grupėje. Be to, nuteistasis palaiko kriminalinę subkultūrą, kas neabejotinai labiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, o paminėtų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad jis nėra savikritiškas nei savo paties asmenybei, nei savo atliekamiems veiksmams. Šią išvadą patvirtina ir nuteistojo skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, kurios duomenimis, nuteistasis dėl savo elgesio linkęs kaltinti kitus, bet ne save. Šios aplinkybės, vertinant jas tiek pavieniui, tiek ir visumoje, skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai abejoti pakankamu nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę siekti savo tikslų tik teisėtais būdais ir priemonėmis, atsiribojant nuo neigiamą įtaką darančių draugų. Nors nuteistojo požiūris į lygtinį paleidimą teigiamas, vertinamas kaip galimybė integruotis į visuomenę, tačiau atsižvelgiant į visumą aukščiau paminėtų aplinkybių, vertinamas kaip deklaratyvus.Netaikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam įvertintinas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę G. U. drausminėmis nuobaudomis už pataisos įstaigos režimo reikalavimų pažeidimus baustas nebuvo, tačiau skatintas taip pat nebuvo. Pats nuteistasis tokią situaciją vertina pasyviai, vėlgi linkęs kaltinti kitus, savo negatyvumo situacijoje neįžvelgia. Teigia, jog turėjo būti skatinamas, tačiau skundo nagrinėjimui pateikti duomenys tokios išvados daryti neleidžia. Priešingai, galima teigti, kad nuteistasis šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar negeba kritiškai vertinti savo asmenybės, tinkamų išvadų iš savo elgesio bei praeities nedaro, nesiekia pasitaisyti iš esmės.Nors nuteistasis teigia, jog narkotinių medžiagų nevartoja (kas savaime suprantama, kadangi šiuo metu galimybė jas įsigyti ir vartoti yra apribota), tačiau siekdamas sumažinti ar eliminuoti šį kriminogeninį veiksnį (piktnaudžiavimas narkotikais), reabilitacijos programų, siekiant spręsti psichiką veikiančių medžiagų problemas bei mažinti nusikalstamo elgesio rizikos rezultatus, nelankė, nors tai daryti buvo rekomenduota dar 2016 m. liepos 5 d. svarstant lygtinio paleidimo klausimą. Ši aplinkybė rodo, kad nuteistasis nevykdė vienos iš socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Tokia nuteistojo pozicija aukštesniajam teismui leidžia konstatuoti itin atsainų nuteistojo požiūrį į vieną esminių jo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių bei menkas nuteistojo pastangas koreguojant savo gyvenimo būdą teigiama linkme. Aukščiau aptartų aplinkybių, labiau neigiamai nei teigiamai apibūdinančių nuteistąjį visumoje, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 80 balų, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamumo riziką ir neleidžia manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals, juolab, kad ji nuo ankstesnio vertinimo nepakito, nors nekintantys kriminogeniniai veiksniai sudaro tik 20 balų. Nors nuteistojo teigimu jis palaiko socialinius ryšius su sugyventine, tačiau socialiniai ryšiai nėra stiprūs, duomenų, kad nuteistasis galės ir turės galimybę su ja gyventi lygtinio paleidimo atveju, byloje nėra. Minimas socialinis ryšys, įvertinus nuteistąjį neigiamai apibūdinančias aplinkybes, nesudaro pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, juolab, kad socialinių ryšių turėjimas nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamo elgesio. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog tiek Komisijos nutarime, tiek ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados, priešingai nei tai suvokia pats nuteistasis, atitinka faktines aplinkybes, nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. U. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Tokiu būdu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, bei apylinkės teismas, atsisakydami taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. U. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisGiedrius EndriukaitisDaiva Jankauskienė