Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų UAB „Antakalnio būstas“ ir A. J. ieškinį atsakovei V. M. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei V. M. adresuoti ieškinio pareiškimo ir jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas siųsti ieškinyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti su atžyma, kad atsakovė procesinių dokumentų neatsiėmė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė nedirba, todėl procesinių dokumentų įteikti jos darbovietės adresu nebuvo galimybės. Gyventojų registro duomenimis atsakovė savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi tuo pačiu adresu, kuris nurodytas ieškinyje. Nepavykus dokumentų įteikti atsakovei aukščiau nurodytais būdais, atsakovei adresuoti ieškinio pareiškimo ir jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas 2017-07-11 įteikti viešo paskelbimo būdu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-11 nutarties pagrindu specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt paskelbus atitinkamo turinio pranešimą. Toks procesinių dokumentų įteikimo būdas atsakovei, remiantis CPK 130 str., laikomas tinkamu. Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 d. terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 str. 4 d., 285 str. numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 285 str. 2 d. nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovui A. J. kartu su N. J. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). Butas yra gyvenamajame name, esančiame Gražinos g. 10, Vilniuje. Nurodyto namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-09 įsakymą Nr. 30-1949 teikia ieškovas UAB „Antakalnio būstas“. Minėto gyvenamojo namo 19/100 dalių (butas Nr. 2) nuosavybės teise priklauso atsakovei V. M. (b.l. 9). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus 2016-09-21 rašte nurodyta, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), konstrukcijų būklė patenkinama, vietomis bloga (prie buto Nr. 2), butas Nr. 2 yra nenaudojamas, apleistas, matosi drėgmės ir puvinio paveiktos medinių sienų konstrukcijos, vietomis nesandarios dangos; pažymėta, kad UAB „Antakalnio būstas“, vykdydamas savo funkcijas, privalo įvertinti namo perdangos ir sienų būklę prie buto Nr. 2, o nustačius neleistinas deformacijas, organizuoti jų likvidavimą, jeigu būtina, užsakyti namo konstrukcijų ekspertizę (b.l. 5). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento administracinės veiklos skyriaus 2016-11-04 rašte nurodyta, kad patikrinus butą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad buto savininkė – atsakovė bute negyvena, jame kaupiamos atliekos, viso namo konstrukcijų būklė yra patenkinama, butas Nr. 2 apleistas, į butą laisvai gali patekti pašaliniai asmenys, dėl ko jo būklė yra bloga (b.l. 12). 2016-10-26 antstolio M. D. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 28-137-2016 konstatuota, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), durys neužrakintos, neapsaugotos, butas neprižiūrimas, bute pilna šiukšlių, ant sienų matosi pelėsis, neveikia elektra (b.l. 11).

Remiantis CK 4.97 str. 1 d., nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nuosavybė įpareigoja, o savininkas, naudodamas savo turtą, su juo turi elgtis atsakingai ir rūpestingai. Savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2006 m. kovo 14 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai). Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad butas, esantis Gražinos g. 10-2, Vilniuje, yra apleistas, naudojamas ne pagal paskirtį, jame kaupiamos atliekos, šiukšlės, buto konstrukcijų būklė yra bloga, matosi drėgmės ir puvinio paveiktos medinių sienų konstrukcijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus konstatuota, kad UAB „Antakalnio būstas“, vykdydamas savo funkcijas, privalo įvertinti namo perdangos ir sienų būklę prie buto Nr. 2, o nustačius neleistinas deformacijas, organizuoti jų likvidavimą, jeigu būtina, užsakyti namo konstrukcijų ekspertizę.

Vadovaujantis CK 4.83 str. 1-3 d., buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų, bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. To paties straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai; reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą (CK 4.83 str. 5 d.). Pagal Statybos įstatymo 47 str. 1 d. 4-5 p., statinių naudotojai privalo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai; leisti statinių naudojimo priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų pareigūnams, atliekantiems savo funkcijas, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka patekti į naudojamą statinį, butą ir kitas gyvenamąsias patalpas ir apžiūrėti juos; pateikti šiems pareigūnams su statinio, buto ir kitų gyvenamųjų patalpų naudojimu ir jų technine priežiūra susijusius dokumentus. To paties įstatymo 49 str. 3 d. 6-7 p. įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę kartu su statinio techniniu prižiūrėtoju patekti į butus ir kitas gyvenamąsias patalpas ir apžiūrėti statinio laikančiąsias konstrukcijas, kai statinio apžiūros akte užfiksuotos neleidžiamos statinio laikančiųjų konstrukcijų deformacijos arba gautas statinio bendraturčių pagrįstas pranešimas, kad butas ar kitos gyvenamosios patalpos naudojamos ne pagal paskirtį, dėl statybos darbų bute ar kitose gyvenamosiose patalpose gali būti susilpnintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas ir dėl to gali kilti statinio griūties grėsmė. Statinio naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pareigūnas gali patekti į butą ir kitas gyvenamąsias patalpas jų naudotojų sutikimu, o atsisakius įsileisti, – pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas; kreiptis į teismą dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas.

Atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes, aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nustačius, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nepriežiūra, naudojimas ne pagal paskirtį sukelia žalos grėsmę pastato, kuriame gyvena ieškovas A. J. bendrojo naudojimo objektams, neigiamai veikia kitų pastato patalpų savininkų (naudotojų) gyvenimo sąlygas, kelia realią grėsmę jų sveikatai ir gyvybei, pažeidžia teises į sveiką ir saugią aplinką, į tai, kad atsakovė bute negyvena ir jos nepavyksta surasti, į tai, kad ieškovams nepatekus į atsakovės butą, ieškovas A. J. negali įgyvendinti savo teisėtų interesų – žinoti pastato bendrųjų konstrukcijų būklę, jų deformacijų/sugriuvimo riziką, būti apsaugotam nuo konstrukcijų keliamo pavojaus sveikatai ir gyvybei, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti ieškovų prašomus atsakovės nuosavybės teisės į butą, esantį Gražinos g. 10-2, Vilniuje, ribojimus. Remiantis išdėstytu, ieškinys tenkintinas, atsakovė įpareigotina leisti ieškovo UAB „Antakalnio būstas“ atstovams bei ieškovui A. J. patekti į atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), tikslu atlikti namo bendrų konstrukcijų ir buto (duomenys neskelbtini), konstrukcijų apžiūrą.

Remiantis LR CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovės ieškovo A. J. naudai priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 121,00 EUR.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 96, 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285, 286, 287 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovę V. M., gim. 1953-02-01, leisti ieškovo UAB „Antakalnio būstas“ atstovams bei ieškovui A. J. patekti į atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), tikslu atlikti namo bendrų konstrukcijų ir buto (duomenys neskelbtini), konstrukcijų apžiūrą.

Priteisti iš atsakovės V. M., gim. 1953-02-01, 121,00 EUR (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Atsakovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismui gali pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyta: 1) teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; 2) šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; 3) aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo teismo nustatytu terminu priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; 4) aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; 5) pareiškimą paduodančios šalies prašymas; 6) prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; 7) pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovas turi teisę šį teismo sprendimą per 20 d. apeliaciniu skundu skųsti Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovė neturi teisės šį teismo sprendimą skųsti apeliacine ir kasacine tvarka.