Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. M. ir atsakovų V. K. ir L. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-717-159/2010 pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovams V. K. ir L. G. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų, netesybų priteisimo, kur trečiuoju asmeniu yra L. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovės L. G. apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo V. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

Statybų sutarties 2.1 punktu šalys nustatė visų šiame punkte išvardintų būsimų darbų kainą, lygią 160 000 Lt, o 2.1 punktu nustatė, kad visi numatyti piniginiai ištekliai, viršijantys šią darbų kainą, yra padengiami statybų rangovo sąskaita. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Statybų sutartimi šalys nenumatė sutartos 160 000 Lt kainos pakeitimo sąlygų, o papildomų susitarimų dėl papildomų darbų apmokėjimo ar sutarties pakeitimo tvarkos nepateikė. Teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad atsakovas neinformavo ieškovo apie didesnes sutarties įvykdymo faktines išlaidas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, nustatęs būtinybę atlikti papildomus darbus arba dėl kitų svarbių priežasčių didinti darbų kainą, apie tai pranešė ieškovui, ar ieškovui atsisakius didinti sutarties kainą, atsisakė sutarties (CK 6.653 str. 4 d.). Pagal CK 6.653 straipsnio 5 dalies nuostatą, jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų.

Nustatydamas žalos, atsiradusios dėl netinkamos darbų kokybės, dydį (trūkumų pašalinimo išlaidas), pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino aplinkybę, kad ieškovo nurodyti trūkumai nėra pašalinti: byloje nėra duomenų, kad ieškovas patyrė faktines išlaidas, šalindamas Rangos sutarties vykdymo metu atliktų darbų trūkumus. Todėl nustatant tokios žalos dydį, yra būtina nustatyti, kokios išlaidos yra būtinos, kad nustatyti trūkumai būtų pašalinti ir pastatą būtų galima naudoti pagal paskirtį (CK 6.665 str. 1 d. 3 d.). Teismas vadovavosi paties ieškovo pateikta lokaline sąmata, pagal kurią pagrindinių jo nurodytų trūkumų pašalinimo darbų kaina yra 23 047 Lt (93-94 b.l., 1 t.). Į šiuos darbus yra įskaičiuota nustatytų pamatų, fasado, perdengimo, stogo darbų trūkumų pašalinimo darbų bei šiukšlių išvežimo kaina, susidedanti iš darbo užmokesčio, medžiagų ir mechanizmų kainos. Nenustačius, kad trūkumai buvo pašalinti, teigti, kad lokalinėje sąmatoje numatytos papildomos išlaidos - papildomų medžiagų ir mechanizmų vertė, specifiniai ir sezoniniai darbai, papildomas darbo užmokestis ir kt. - bus realiai patirtos ir pripažinti šias išlaidas ieškovo patirta žala - nuostoliais dėl trūkumų šalinimo, nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismas šių išlaidų pagrįstai nepripažino ieškovo žala bei pagrįstai jų nepriteisė. Tačiau būtina pažymėti, kad paslaugos bei prekės, kurios yra būtinos nustatytiems darbų trūkumams pašalinti, yra PVM objektas ir jos yra apmokestinamos įstatyme nustatyto dydžio PVM mokesčiu (Pridėtinės vertė mokesčio įstatymo 3 str. 1 d., 7 str. 4 p., 18 str.). Todėl ieškovas, šalindamas nustatytus rangos darbų trūkumus, turės įsigyti PVM apmokestinamų paslaugų ir/ar prekių ir jo nuostoliai bus didesni šio mokesčio dydžiu. Tuo tarpu ieškovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje (93-95 b. l., 1 t.) nurodyta būtinųjų statybos darbų kaina - 23 047 Lt, yra be priskaičiuoto PVM. Į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė. Todėl žalos atlyginimo suma turi būti didinama šio mokesčio dydžiu, iki 27 886,87 Lt, atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį PVM tarifą - 21 proc.

Netesybos - bauda po 1 000 Lt už kiekvieną uždelstą statybų dieną buvo numatyta šalių sudarytos Statybų sutarties 3.1 ir 3.2 punktuose, pagal kuriuos tokią baudą privalėjo mokėti rangovas (atsakovas), neatlikęs darbų per sutartyje nustatytą terminą. Pats ieškovas pareikštame ieškinyje nurodė, kad tokia bauda yra per didelė ir prašė priteisti 28 800 Lt baudos, skaičiuojant po 160 Lt už kiekvieną uždelstą dieną už 180 dienų laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovo prašomos priteisti netesybos būtų didesnės už žalos atlyginimo sumą, pripažino, kad netesybos yra pernelyg didelės ir jas sumažino, priteisdamas 8 000 Lt baudos. Toks teismo sprendimas iš esmės yra pagrįstas.

Prievolė mokėti sutartyje nustatyto dydžio baudą yra civilinės atsakomybės už sutarties pažeidimą forma (CK 6.245 str.). Kita sutartinės civilinės atsakomybės forma yra prievolė atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo vykdymo atsiradusius nuostolius (CK 6.256 str. 2 d.). Tiek prievolė atlyginti nuostolius, tiek ir prievolė mokėti netesybas atlieka kompensacinę funkciją: jais siekiama kompensuoti kitai sutarties šaliai dėl sutarties pažeidimo atsiradusias netektis. Tuo atveju, kai nustatytos netesybos yra neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, netesybos gali būti sumažintos (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Šioje byloje pagrįstai nustatyta, kad atsakovas neįvykdė tik dalies prievolės: neatliko apie 30 procentų numatytų statybos darbų, kurių sutartinė kaina yra 49 500 Lt. Atsakovo padaryta žala dėl nekokybiškai atliktų darbų – 27 886,87 Lt. Taigi, ieškovo reikalaujamos netesybų (baudos) dydis - 28 800 Lt - viršija jam dėl prievolės netinkamo vykdymo priteisiamo žalos atlyginimo dydį ir sudaro didesnę dalį neatliktų darbų kainos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netesybas sumažino, priteisdamas 8 000 Lt baudą, kuri atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatą, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta palūkanų, kurias privalo mokėti terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, norma yra 5 procentai. Šių palūkanų dydžio įstatymas nesieja su prievolės pažeidimo mastu: jų dydis priklauso tik nuo priteistos sumos dydžio ir termino, skaičiuojamo nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti 5 procentų palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu.

Aukščiau išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (išskyrus jo dalį dėl skolos priteisimo) ieškovo S. M. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl atsakovo V. K. apeliacinio skundo

Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas V. K. 2008 m. vasario 1 d. statybų sutartimi (jos 4 punktu) prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už statybos metu padarytą broką ir įsipareigojo, iškilus statybos brokui, jį ištaisyti savo lėšomis ir sąskaita. Tokią rangovo atsakomybę nustato ir civilinio kodekso normos. Pagal CK 6.695 straipsnio 1 dalies nuostatą, rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų. Rangovas neatsako tik už smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (CK 6.695 str. 3 d.). Rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį ir atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 str. 1, 3 d.). Pagal CK 6.678 straipsnio 1 dalies nuostatą, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Reikalavimas atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas ir yra vienas iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų (CK 6.665 str. 1 d. 3 p.).

Taigi, tiek įstatymas, tiek šalių sudaryta Statybų sutartis atsakomybę dėl rangos sutarties vykdymo metu netinkamai atliktų darbų nustato būtent darbus atlikusiam rangovui. Nors atsakovas savo apeliaciniame skunde teigia, kad jis turi būti atleistas nuo atsakomybės, esant paties ieškovo (užsakovo) kaltei, tačiau aplinkybių, leidžiančių teigti, jog dėl netinkamos darbų kokybės yra ir ieškovo kaltė, nenustatyta.

Pagal CK 6.689 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, užsakovas turi tik teisę, bet ne pareigą kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę. Pareiga pranešti rangovui apie nukrypimus, kurie gali pabloginti darbų kokybę, užsakovui kyla tik tuomet, kai jis tokius trūkumus objektyviai nustato (CK 6.689 str. 2 d.). Taigi, nesant pareigos kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, užsakovas neprivalo ir nustatyti galinčius pabloginti darbų kokybę nukrypimus.

Pagal CK 6.689 straipsnio 4 dalies nuostatą, rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis.

Teigdamas, kad ieškovas privalėjo vykdyti statinio techninę priežiūrą, atsakovas remiasi Statybos įstatymo bei STR 1.09.04.:2002 ,,Statinio techninė priežiūra“ normomis. Iš tiesų, pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis 5 punkto nuostatą, statytojas (užsakovas) privalo organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą. Tačiau pagal minėto statybos techninio reglamento 6 punkto nuostatą, statinio projekto vykdymo priežiūra privaloma, kai statomas naujas, rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas ypatingas statinys ar statinys (ypatingas, neypatingas, I ir II kategorijos nesudėtingas (tarp jų laikinas) saugomoje teritorijoje. Duomenų, kad statybos nagrinėjamu atveju buvo vykdomos saugomoje teritorijoje, byloje nėra. Taigi teigti, kad ieškovas privalėjo organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą, nėra teisinio pagrindo. Todėl atsakovo teiginys, kad neužtikrinęs statinio statybos techninės priežiūros, ieškovas pats prisiėmė riziką ir atsakomybę už statinio statybos techninę priežiūrą, ir tai yra pagrindas atsakovą, kaip rangovą, atliesti nuo atsakomybės, yra nepagrįstas. Aplinkybė, kad ieškovas šioje byloje ieškinį dėl žalos atlyginimo solidariai pareiškė ir L. G., su kuria buvo sudaryta statybos techninės priežiūros sutartis, atsakovo V. K., kaip rangovo, atsakomybei už atliktų darbų trūkumus, reikšmės neturi.

Apeliantas taip pat teigia, kad ieškovas yra kaltas ir dėl darbų pagal statybų sutartį neatlikimo, nes jis pats nukrypo nuo statybų projekto. Tačiau įrodymų, pagrindžiančių tokį atsakovo teiginį, byloje nėra. 2008 m. vasario 1 d. Statybų sutartimi atsakovas įsipareigojo atlikti individualaus namo statybos darbus, vadovaudamasis gyvenamojo namo projekto (,,Odeta su automobilio saugykla“ iš architektų biuro ,,Archipelag“) nurodymais bei griežtai laikantis Lietuvos Respublikos statybos techninių reglamentų. Duomenų, kad projektas buvo pakeistas ar šalys buvo susitarę darbus atlikti, nukrypstant nuo projekto, sprendinių, atlikti papildomus darbus, byloje nėra. Atsakovo nurodyta 2008 m. vasario 19 d. sutartis buvo sudaryta dėl pamatų išliejimo sandėlio patalpoms ir pagal šią sutartį yra atsiskaityta atskirai - tai įrodo atsakovo įrašas ant šios sutarties (8 b. l., 2 t.). Taigi, ši sutartis neįrodo šalių susitarimo darbus, numatytus 2008 m. vasario 1 d. Statybų sutartyje, atlikti, nukrypstant nuo projekto. Kaip jau nustatyta šioje nutartyje, Statybų sutartimi šalys nenumatė sutartos kainos pakeitimo sąlygų, o papildomų susitarimų dėl papildomų darbų apmokėjimo ar sutarties pakeitimo tvarkos nepateikė. Atsakovas neinformavo ieškovo apie didesnes sutarties įvykdymo faktines išlaidas. 2008 m. vasario 1 d. Statybų sutartimi visus nenumatytus piniginius išteklius, viršijančius 160 000 Lt, rangovas (atsakovas V. K.) įsipareigojo padengti savo sąskaita (Statybų sutarties 2.2 p.). Šioje nutartyje taip pat jau nustatyta, kad duomenų, jog atsakovas, nustatęs būtinybę atlikti papildomus darbus arba dėl kitų svarbių priežasčių didinti darbų kainą, apie tai pranešė ieškovui, ar ieškovui atsisakius didinti sutarties kainą, atsisakė sutarties (CK 6.653 str. 4 d.). Kadangi sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti (CK 6.653 str. 5 d.). Užsakovas turi teisę atsisakyti apmokėti darbus ar paslaugas, kurie nebuvo numatyti sutartyje (CK 6.673 str.). Todėl atsakovo teiginiai, kad jis turi teisę reikaluti perskaičiuoti kainų skirtumą ir kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis tik 2008 m. vasario 1 d. Statybų sutartimi nustatyta kaina, pažeidė materialinės teisės normas, yra nepagrįstas.

Aukščiau išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovo V. K. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl atsakovės L. G. apeliacinio skundo

Klaipėdos apygardos teismas, skundžiamu sprendimu šioje byloje pareikštą ieškinį patenkino iš dalies, priteisdamas skolą už neatliktus darbus, žalos atlyginimą netesybas bei bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo V. K., o kitą ieškinio dalį atmetė. Taigi atsakovei L. G. pareikštas ieškinys šiuo spendimu taip pat atmestas.

Šioje byloje ieškovo S. M. pareikšto ieškinio užtikrinimui Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: atsakovams V. K. ir L. G. priklausančio nekilnojamojo, kilnojamojo turto bei turtinių teisių, piniginių lėšų areštas.

Pagal CPK 150 straipsnio 4 dalies (iki 2011 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) nuostatą, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

Taigi, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu atmetęs ieškinį, pareikštą atsakovei L. G., pagal CPK 150 straipsnio 4 dalies nuostatą jai šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones turėjo panaikinti ne nuo sprendimo įvykdymo (kuris, šios atsakovės atžvilgiu, atmetus jai pareikštą ieškinį ir tokiam sprendimui įsiteisėjus, neturi būti vykdomas), bet nuo šio sprendimo įsiteisėjimo. Todėl pagrįstas yra atsakovės L. G. apeliacinio skundo teiginys, kad tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių - arešto jos turtui taikymas negali reikšti, kad taip būtų užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas.

Skundžiamu sprendimu nuspręsdamas palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo ir atsakovei L. G. taikytas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė CPK 150 straipsnio 4 dalies nuostatą (skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą iš dalies išsprendė neteisingai. Šis pažeidimas yra pagrindas šią sprendimo dalį pakeisti (CPK 329 str. 1 d.). Todėl atsakovės L. G. apeliacinis skundas tenkinamas šiame skunde išdėstytų argumentų pagrindu.

Dėl procesinių klausimų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 d.).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių ir atlyginimo valstybei klausimą, nustatė, kad ieškovas S. M., pareikšdamas ieškinį, sumokėjo 1 000 Lt žyminio mokesčio, o nuo likusios dalies – 4 011 Lt žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleistas. Šią aplinkybę patvirtina bylos duomenys (73 b. l., 1 t. - mokėjimo kvitas, 123-124 b. l., 1 t. - nutartis). Iš dalies patenkinęs ieškinį, dalį bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas) – 1 308 Lt - teismas priteisė valstybei iš atsakovo. Iš dalies pakeitus teismo sprendimą ir priteistą sumą padidinus iki 81 787 Lt, atitinkamai didinama ir valstybei priteisiama bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 80 str., 1 d. 1 p., 96 str. 1, 3 d.; 81 787 x 3 proc. = 1454 Lt).

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovas šioje byloje patyrė iš viso 10 307,67 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Tenkindamas ieškinį iš dalies, teismas nustatė, kad patenkinama ieškinio dalis sudaro 38 procentus nuo pareikšto reikalavimo ir priteisė iš atsakovo ieškovui proporcingą šiai daliai jo patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sumą. Priteistą ieškinio sumą apeliacinės instancijos teisme padidinus iki 81 787 Lt, ši suma sudaro 40 procentų pareikštų ieškininių reikalavimų, todėl ir priteistų išlaidų suma atitinkamai padidinama iki 4 123 Lt (CPK 93 str. 2, 5 d.; 10 307,67 Lt x 40 proc. = 4 123 Lt).

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartimi atsakovui V. K. buvo atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo nutarties (sprendimo priėmimo). Ši nutartis įsiteisėjo ir turi būti vykdoma. Todėl netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, iš jo žyminis mokestis priteisiamas valstybei (CPK 84 str., 96 str.).

Iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą ir jam iš atsakovo priteistą bendrą ieškinio sumą padidinus 6 procentais, iš jo ieškovui priteisiama atitinkama dalis jo bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d.; 4 000 Lt x 6 proc. = 240 Lt). Ieškovas taip pat prašo priteisti savo išlaidas už eksperto atvykimą į teismo posėdį pirmosios instancijos teisme. Tačiau toks prašymas turėjo būti pateiktas ir sprendžiamas pirmosios instancijos teisme (CPK 90 str. 1 d., 91 str., 314 str.). Pažymėtina ir tai, kad ekspertizę pagal ieškovo užsakymą atliko UAB ,,Klaipėdos komprojektas“ (83-92 b. l., 1 t.), o teismo posėdyje buvo apklaustas ekspertizei vadovavęs R. M. (142, 149 b. l., 2 t.). Tuo tarpu ieškovas pateikė kasos pajamų orderį, pagal kurį 500 Lt suma už paslaugą - atvykimą į teismo posėdį - buvo sumokėta UAB ,,Baltų būstas“. Kaip šis mokėjimas yra susijęs su mokėjimu už eksperto atvykimą į teismo posėdį šioje byloje, ieškovas nepaaiškino. Todėl ieškovo pateiktas rašytinis įrodymas - 2010 m. rugsėjo 27 d. tarpfilialinis kasos pajamų orderis nevertinamas kaip bylinėjimosi išlaidas šioje byloje patvirtinantis įrodymas ir prašymas dėl šio įrodymo prijungimo prie bylos bei išlaidų priteisimo netenkinamas.

Atsakovas V. K. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymus, kuriais jis prašo sustabdyti bylą, iki bus galutinai išspręstas antrinės teisinės pagalbos teikimo ir valstybės apmokamo advokato skyrimo klausimas, taip pat iki bus nustatytas giminystės ryšys tarp ieškovo ir bylą atlikusio eksperto R. M., o taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atsakovas motyvuoja būtinumu iš naujo tirti įrodymus ir nustatyti aplinkybes, kurių netyrė ir nenustatė pirmosios instancijos teismas. Su savo prašymu atsakovas taip pat pateikė 2008 m. vasario 9 d. sutarties kopiją. Prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka taip pat pateikė ir trečiasis asmuo L. K., tokį prašymą grįsdama teiginiu, kad ieškovo reikalavimai pažeidžia jos ir jos mažamečių vaikų teises.

Šių prašymų teisėjų kolegija netenkina, atsižvelgdama į prašymų argumentus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, tiek ir rašytinio proceso tvarka bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Taigi, nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar nustatė ir tinkamai įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat pats įvertina įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar juos pirmosios instancijos teismas įvertino, ar ne. Taigi būtinybė iš naujo tirti įrodymus ir nustatyti aplinkybes, kurių netyrė ir/ar nenustatė pirmosios instancijos teismas, nėra pakankamas pagrindas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teiginys, kad byloje atsakovui pareikšti reikalavimai pažeidžia trečiojo asmens teises, taip pat nėra pakankamas pagrindas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovas savo apeliacinio skundo negrindžia teiginiu, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo suvaržytos jo teisės pasinaudoti teisine pagalba. Atsakovo apeliacinis skundas yra priimtas ir nagrinėjamas. Todėl prašymas sustabdyti bylą, iki bus išspręstas antrinės teisinės pagalbos teikimo ir valstybės apmokamo advokato skyrimo klausimas, nepagrįstas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, davęs teismui priesaiką teismo apklaustas ekspertas R. M. patvirtino, kad nei su ieškovu, nei su atsakovu jis nėra pažįstamas ir giminystės ryšiai jo nesieja (142, 154 b. l., 2 t). Duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad šie eksperto paaiškinimai neatitinka tikrovės, nėra.

Kartu su 2011 m. lapkričio 21 d. prašymu atsakovas V. K. pateikė 2008 m. vasario 19 d. Statybų sutarties kopiją. Tačiau šios sutarties kopija šioje byloje jau buvo pateikta pirmosios instancijos teisme (8 b. l., 2 t.) ir teisėjų kolegija šioje nutartyje ją įvertino. Taigi, atsakovo prašymai nėra pagrįsti ir nesudaro pagrindo bylos nagrinėjimą atidėti, sustabdyti ar paskirti žodinį bylos nagrinėjimą ar prijungti pateiktą rašytinį įrodymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimą pakeisti.

Šiuo sprendimu iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą žalos už pagal sutartį nekokybiškai atliktus statybos darbus atlyginimo sumą padidinti iki 27 886,87 Lt, o priteistą patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 4 123 Lt.

Iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą bylinėjimosi išlaidų valstybei sumą padidinti iki 1 454 Lt.

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atsakovei L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę - jai priklausančio nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų areštą panaikinti nuo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 454 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 240 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui S. M., a. k. (duomenys neskelbtini)