Kauno apylinkės teismo įsakymas

2019-07-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2301-720/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-07-10
Bylos Nr.
1-2301-720/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20139-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tatjana Butkienė
Kaltinamasis
V. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2301-720/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20139-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; (S) 1.2.4.6.1; 2.12.1.1; 2.12.1.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 10 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Mockienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

V. L., gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, 4 klasių išsilavinimo, našlė, senatvės pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji V. L. 2019 m. gegužės 11 d., apie 16.09 val., Kaune, prie Partizanų g. 54-ojo namo laiptinės, tarpusavio konflikto metu ne mažiau kaip tris kartus kumščiais sudavė nukentėjusiajai A. D. į galvos sritį bei vieną kartą į dešinę ranką, po to medine lentele vieną kartą sudavė į dešinės pusės kirkšnį bei du kartus į kairiąją ranką, padarydama poodinę kraujosruvą dešinėje kojoje ir taip nežymiai sutrikdydama nukentėjusiosios A. D. sveikatą.

kaltinamoji V. L. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nukentėjusiąją kaimynę A. D. pažįsta. Kaimynai su nukentėjusiąja nesutaria, nes ji prie visų kaimynų kabinėjasi. A. D. nuo namo laiptinės iki kelkraščio yra pasistačiusi turėklą, kad jai lengviau būtų eiti iki automobilių stovėjimo aikštelės, nes turi judėjimo negalią. V. L. prie turėklo buvo pasistačiusi savo suoliuką. Kadangi suoliukas trukdė A. D. praeiti, todėl policijos pareigūnų prašymu ji suoliuką patraukė į kitą laiptinės pusę. 2019 m. gegužės 11 d., apie 16.09 val., ji per buto langą pamatė, jog A. D. sėdi ant jos suoliuko. Todėl ji išėjo ir pasakė, kad nukentėjusioji nesėdėtų ant suoliuko, kuris prioeš tai jai trukdė. Tačiau A. D. jai pareiškė, kad nepakils nuo suoliuko. Nukentėjusiosios necenzūriniais žodžiais neplūdo, kumščiais ir medine lentele nesudavė, jokio smurto jos atžvilgiu nenaudojo, tik bandė ją pakelti nuo savo suoliuko. Pakėlė suoliuką, tikėdamasi, kad A. D. atlaisvins suoliuką, tačiau ji įsikabino rankomis ir įsispyrė kojomis, tuo pat metu lauždama suoliuko koją. Kaip tik tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai ir išklausė jų pasakojimus. Nors A. D. dėl kiaušiniais apmėtyto automobilio jos nekaltino, tačiau policijos pareigūnai buvo atvykę išsiaiškinti būtent to fakto. Automobilio kiaušiniais ji tikrai neapmėtė. Konflikto metu iš laiptinės buvo išėjęs jaunas kaimynas ir kažką sakė (b. l. 57-58).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji savo kaltės nepripažino ir neigė smurtavusi nukentėjusiosios atžvilgiu, jos kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais – byloje pateiktais nukentėjusiosios, liudytojų apklausos protokolais, specialisto išvada bei kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Protokole-pareiškime nukentėjusioji A. D. nurodė, kad turi judėjimo negalią. Valstybės lėšomis buvo sutvarkytas jos butas, vonia ir išėjimas iš buto, nuo laiptinės iki automobilių parkavimo vietos įrengtas turėklas, kuris niekam netrukdo. Už savo asmenines lėšas, gavus visus reikiamus institucijų leidimus ji automobilių parkavimo vietoje pasistatė ženklą „neįgalieji“, ant kelio su baltais dažais išpiešė neįgaliųjų ženklą, ant kelkraščio šono geltonais dažais išpiešė liniją. Būtent dėl šio turėklo ir neįgaliojo ženklo automobilių parkavimo vietoje prasidėjo žodiniai konfliktai su kaimynais. Kaimynė V. L., norėdama jai pakenkti, prie jos įrengto turėklo pasistatė suoliuką, kuris trukdė praėjimui, todėl 2019 m. gegužės 9 d., apie 10.45 val., ji iškvietė policijos pareigūnus, prašydama sudrausminti V. L. ir kad ji patrauktų suoliuką. Suoliukas buvo patrauktas. 2019 m. gegužės 11 d., apie 16.00 val., ji pastebėjo, jog jos automobilis apspjaudytas, apmėtytas kiaušiniais ir nuorūkomis. Taip įvyko ne pirmą kartą. Nežino, kas taip padarė, tačiau, įtardama kaimynę V. L., apie tai 16.09 val. pranešė policijai. Policijos pareigūnų laukė lauke, ant suoliuko. Jai sėdint ant suoliuko, staiga iš laiptinės išbėgo kaimynė V. L. ir pradėjo ją rankomis mušti. Abiejų rankų kumščiais ne mažiau kaip tris kartus sudavė jai į galva, dėl ko nukentėjusioji pajuto fizinį skausmą. A. D. dešine ranka laikėsi už turėklo, o kaire ranka bandė dengtis veidą. V. L., ją mušdama, plūdo necenzūriniais žodžiais, sakė, kad nedrįstų sėdėti ant jos suoliuko. Visa tai matė kaimynas Mindaugas, kuris V. L. liepė liautis. Po Mindaugo žodinio sudrausminimo ji nustojo ją mušti, tačiau toliau plūdosi ir priekaištavo. Po kurio laiko apsiramino, priėjo prie suoliuko šono ir pradėjo jį versti, norėdama nukentėjusiąją nuo jo numesti. Pakėlus suoliuką nuo žemės, A. D. neišlaikė pusiausvyros ir pradėjo virsti, todėl rankomis įsikabino į turėklą. Tuo metu V. L. vieną kartą kumščiu sudavė jai į dešinę ranką, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Jos dešinė ranka buvo operuota dėl riešo lūžio ir dar nesugijusi. Tada V. L. su medine lentele, kurią išsitraukė iš po suoliuko, vieną kartą trenkė jai į dešinės pusės kirkšnį ir du kartus trenkė į kairiąją ranką, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Kaip tik tuo metu privažiavo policijos pareigūnai. Vienas iš policijos pareigūnų pradėjo drausminti V. L., kuri ėmė rėkti ant policijos pareigūnų, kaltino nukentėjusiąją, kad ši nulaužė suoliuko koją. Policijos pareigūnė L. R. iš nukentėjusiosios priėmė pareiškimą dėl kiaušiniais apmėtyto automobilio. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir dėl jos sužalojimo (b. l. 8-9).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. g1188/2019(02) konstatuota, kad poodinė kraujosruva dešinėje kojoje A. D. padaryta kietu buku daiktu ar paviršiumi galimai ir dėl vieno trauminio poveikio. Pagal poodinės kraujosruvos pobūdį detalizuoti kieto buko daikto savybes nėra galimybės. Sužalojimo pobūdis neprieštarauja tam, kad jis galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 15).

Liudytojas M. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad lauke, prie laiptinės durų matė, kaip kaimynė (anketinių duomenų nežino) kitai kaimynei (anketinių duomenų nežino) su medienos plokšte ne mažiau kaip du kartus trenkė per ranką, plūdo ją necenzūriniais žodžiais, vertė nuo suoliuko. Plačiau apie įvykį nepasakos (b. l. 17-18).

Liudytojas A. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 11 d., apie 16.12 val., dirbant kartu su vyriausiąja patrule L. R., iš Kauno apskrities VPK budėtojų buvo gautas pranešimas, kad Partizanų g. 54, Kaune, pranešėja pastebėjo, jog jos automobilis apmėtytas kiaušiniais. Įtaria, kas tai galėjo padaryti. Policijos lauks kieme. Nuvykus minėtu į įvykio vietą, įvažiuojant į kiemą, per automobilio galinio vaizdo veidrodėlį matė, kaip prie laiptinės durų senyvo amžiaus moteris nuo suoliuko verčia moterį, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo pranešėja. Tiksliai nepamena, ar senyvo amžiaus moteris pranešėją tik stūmė nuo suoliuko, ar jai ir sudavė. Priėjus prie minėtų moterų šios pradėjo skųstis, kad ne pirmą kartą jau kviečia policiją dėl suoliuko, dėl turėklų ir kad yra jau parašytas pareiškimas. Jie senyvo amžiaus moters nedrausmino, nes jiems atvykus ji jau verkė. Pranešėja aiškino, kad sėdėjo ant suoliuko, laukė policijos ir kaimynė atėjusi pradėjo ją plūsti, neleido sėdėti ant suoliuko ir dėl to tarp jų įvyko konfliktas. Pranešėja pasakojo, kur jai kaimynė sudavė. Pranešėja buvo rami, išorinių sužalojimų nesimatė. Jos kažkuri ranka buvo su gipsu. Kaimynė (senyvo amžiaus moteris) aiškino, kad niekam negalima sėdėti ant suoliuko, nes tai yra jos suoliukas. Kaimynė neigė, jog pranešėjai sudavė smūgius, neigė kad ją stūmė nuo suoliuko. Aplinkui pašalinių asmenų nebuvo (b. l. 20-21).

Liudytoja L. R. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 11 d., apie 16.12 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. S., iš Kauno apskrities VPK budėtojų buvo gautas pranešimas dėl Partizanų g. 54, Kaune, kieme esančio automobilio, kuris apmėtytas kiaušiniais. Įvažiuojant į kiemą matė, kaip prie laiptinės durų senyvo amžiaus moteris nuo suoliuko vertė kitą moterį, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo pranešėja. Nematė, ar senyvo amžiaus moteris sudavė smūgius pranešėjai. Pranešėja garsiai šaukė. Priėjus prie minėtų moterų šios ėmė skųstis. Pranešėja aiškino, kad sėdėjo ant suoliuko, laukė policijos ir atėjusi kaimynė pradėjo ją plūsti, neleido sėdėti ant suoliuko, dėl ko tarp jų kilo konfliktas. Pranešėja neaiškino ir nesakė, kur jai sudavė senyvo amžiaus moteris. Pranešėja buvo rami, išorinių sužalojimų nesimatė. Senyvo amžiaus moteris aiškino, kad niekam negalima sėdėti ant suoliuko, nes tai yra jos suoliukas. Ji neigė, jog pranešėjai sudavė smūgius, stūmė nuo suoliuko (b. l. 23-24).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Ištirtų įrodymų visetu, nukentėjusiosios A. D., liudytojų M. A., A. S., L. R. parodymais, specialisto išvada, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji V. L. tarpusavio konflikto metu ne mažiau kaip tris kartus kumščiais sudavė nukentėjusiajai A. D. į galvos sritį bei vieną kartą į dešinę ranką, po to medine lentele vieną kartą sudavė į dešinės pusės kirkšnį bei du kartus į kairiąją ranką, padarydama poodinę kraujosruvą dešinėje kojoje ir taip nežymiai sutrikdydama nukentėjusiosios A. D. sveikatą,

Kaltinamosios kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jos veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje požymius.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamoji V. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamosios V. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamoji sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 64).

Nukentėjusiajai A. D. apie prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu išsiųstas 2019 m. liepos 4 d. (b. l. 65), taip pat pranešta telefonu (b. l. 66), teisme dėl to nukentėjusiosios prašymų, pareiškimų negauta (BPK 418 straipsnio 4 dalis).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – ji padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, į jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamoji neteista, administracine tvarka nebausta, Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruota (b. l. 47), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 49).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai skirtina prokuroro siūloma BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, jai paskiriant įpareigojimus.

Kadangi kaltinamoji savo kaltės nepripažino, jai skirtina bausmė BK 64¹ straipsnyje numatytais pagrindais vienu trečdaliu nemažintina.

Kaltinamajai V. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. L. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant kaltinamajai per visą laisvės apribojimo laiką bendrauti su nukentėjusiąja A. D..

Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą panaikinti.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

V. L. išaiškinti, kad: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios ji privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip juos vykdo; 2) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 10 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsnių nustatytas taisykles.

Išaiškinti V. L., kad:

- nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Tatjana Butkienė