Teisora
Registruotis

Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2024-09-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2437-1223/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-09-20
Bylos Nr.
1-2437-1223/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02668-2024-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vitalijus Melnikovas
Kaltinamasis
K. S., G. T.
Advokatai
Marius Zabita, Egidijus Vosylis
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-2437-1223/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02668-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.2.23.1.1; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov),sekretoriaujant Smiltei Butkytei,dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei,kaltinamajam K. S., jo gynėjui advokatui Egidijui Vosyliui,kaltinamajai G. T., jos gynėjui advokatui Mariui Zabitai,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

- K. S., gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

- G. T., gimusi (duomenys neskelbtini) Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, neteista (teistumas išnykęs), kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. S. 2024 m. sausio 21 d., apie 2.10 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai gabeno P. S. priklausančiu automobiliu „Nissan Almera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), psichotropinę medžiagą – 9-tetrahidrokanabinolį, kurios masė 0,043 g, ir psichotropinę medžiagą – 3-CMC (3-clormetkatinoną), kurios masė 5,74 g, kurias jo ir automobilio dalinės apžiūros metu rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus pareigūnai. Taip K. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

G. T. 2024 m. sausio 21 d., apie 2.10 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai gabeno P. S. priklausančiu automobiliu „Nissan Almera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurių masė 0,217 g, kurią, ištraukusi iš savo dešinės kojinės, pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus pareigūnams, ir psichotropinę medžiagą – 3-CMC (3-clormetkatinoną), kurios masė 0,74 g, kurią toliau neteisėtai laikė prie savęs iki tol, kol 2024 m. sausio 21 d., apie 5.02 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje, esančiame Vilniuje, T. Ševčenkos g. 26, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausioji postinė I. G. asmens ir turimų daiktų apžiūros metu minėtą psichotropinę medžiagą rado jos kairėje kojinėje ir paėmė. Taip G. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis K. S. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad prieš savaitę iki sulaikymo prie baro rado cigarečių pakelį. Pakelyje buvo celofaninis maišelis su 3-CMC kristalais ir suktinė su kanapėmis. Suprato, kokios tai medžiagos: apie kristalus yra labai daug informacijos viešojoje erdvėje, o už kanapių vartojimą praeityje buvo teistas, be to, anksčiau šias medžiagas vartojo, taip pat vartojo ir rastus kristalus bei kanapes. Sausio 21 d. naktį susitiko su G. T. Automobiliu pavažiavo tarp namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Pareigūnai rado šias medžiagas. Tai tos pačios medžiagos, kurias rado ir kurios liko po vartojimo. Kristalus svėrė, jų būtų užtekę ne vienam kartui, o suktinė su kanapėmis buvo mažytė, jos būtų užtekę vienam kartui. Nežinojo, kad pas G. T. buvo tos pačios medžiagos. Svarstyklėmis sau dozavo, kad nepadauginti. Pinigus G. T. paliko už maistą, jų iš karto nematė. Jeigu būtų davusi, nebūtų ėmęs pinigų. Tų medžiagų G. T. nepardavė. G. T. taip pasakė, nes išsigando. Gailisi dėl savo elgesio.

Kaltinamoji G. T. apklausiama teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad susipažino su vaikinais, kurie pavaišino ją 3-CMC kristalais ir, kaip manė, CBD, bet tai buvo kanapės. Vaikinai taip pat davė jai šių medžiagų su savimi. Suprato, ką vartoja, nes yra anksčiau bandžiusi ir jautė poveikį. Šias medžiagas įsidėjo į savo kojinę. Po to susitiko su K. S. Jiems pradėjus važiuoti, automobilį iš karto sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnams atidavė maišelį su kanapėmis, o kristalų nerado, manė, kad pametė, bet maišelis buvo prilipęs po padu. Kristalus rado pareigūnai areštinėje apžiūros metu. Kanapių buvo nedidelis gabaliukas, jų būtų užtekę vienai suktinei, o kristalų buvo pora gabaliukų, jų būtų užtekę vienam vakarui. Nežino, kodėl pas K. S. taip pat rastos šios medžiagos, iš jo neėmė. Pinigus K. S. grąžino, kaip skolą už maistą. Iš karto juos padėjo automobilyje, į rankas K. S. nedavė, nes būtų neėmęs. Jos pirminiai parodymai skiriasi, nes buvo išsigandusi, sakė netiesą. Gailisi dėl savo elgesio.

Iš vyriausiojo patrulio M. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. sausio 21 d., patruliuojant kartu su vyriausiuoju specialistu Ž. A. ir policijos rėmėjais S. B. ir K. K., apie 2.10 val. pastebėjo automobilį „Nissan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas juos pamatęs pakeitė važiavimo kryptį, iškart prisiparkuodamas, taip sukėlė įtarimų. Priėjus prie automobilio ir paklausus, ar turi, vartojo narkotines medžiagas, vairuotojas K. S. atsakė, kad narkotinių medžiagų neturi ir jų nevartojo. K. S. atrodė susijaudinęs ir neramus. Kilus įtarimų nuspręsta atlikti asmenų ir automobilio paviršinę apžiūrą. K. S. su tuo geranoriškai sutiko. Tarp K. S. pateiktų daiktų buvo raudonos ir baltos spalvų cigarečių pakelis „Marlboro“, kurio viduje buvo popierinė suktinė su augalinės kilmės medžiaga. Virš vairo ant automobilio panelės buvo padėta tamsios spalvos rankinė su užrašu „Adidas“, kurios viduje vienoje iš kišenių buvo rasti du polietileniniai maišeliai su šviesios spalvos biria medžiaga. Automobilio centre, kur yra rankinis stabdis, gulėjo nedidelės tamsios spalvos svarstyklės, ant kurių matėsi šviesios spalvos medžiagų liekanų. K. S. patvirtino, kad svarstyklės priklauso jam. G. T. rodė akivaizdų susijaudinimą, iš dešinės kojinės ištraukė nedidelį permatomą maišelį su augalinės kilmės medžiaga. G. T. pasakė, kad K. S. platina narkotines medžiagas.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas kūno kameros vaizdo įrašas. Vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20240121-022936UTC+0200“, užfiksuota, kaip pareigūnas klausia G. T., ar ji turi draudžiamų daiktų, ką ji atsako nėra girdima, tačiau priėjusi prie automobilio, sėdėdama keleivio vietoje G. T. kažką ištraukia iš kojines ir pateikia pareigūnams. Vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20240121-023555UTC+0200“, užfiksuota, kaip pareigūnas klausia K. S. „tavo čia narkotinės medžiagos?“, K. S. atsako „ne jos“, po ko pareigūnas klausia „kieno?“, ką atsako K. S. nėra girdima, po ko pareigūnas klausia „tavo?“, K. S. atsako „mano mano“, tuomet pareigūnas klausia K. S., ar namuose turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų, K. S. atsako, kad neturi.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Nissan Almera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priparkuotas važiuojamosios kelio dalies kelkraštyje, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). Atidarius priekinio vairuotojo pusės duris, ant vairuotojo sėdynės matoma raudonos spalvos cigarečių pakuotė „Marlboro“, kurios viduje yra suktinė su augalinės kilmės medžiaga (supakuota į voką Nr. 1). Ant automobilio panelės padėta tamsios spalvos rankinė su užrašu „Adidas“, kurios viduje vienoje iš kišenių yra du polietileniniai maišeliai su šviesios spalvos biria medžiaga (supakuota į voką Nr. 3). Taip pat išimtos nedidelės tamsios spalvos svarstyklės, ant kurių matosi šviesios spalvos medžiagų liekanų (supakuotos į voką Nr. 5). Matoma juodos spalvos cilindro formos dėžutė, kurios viduje matoma galimai augalinės kilmės narkotinių medžiagų liekanų (supakuota į voką Nr. 7). Be to, ant vairuotojo sėdynės rastos kupiūros: trys kupiūros po 20 Eur, trys kupiūros po 10 Eur ir viena 100 Eur kupiūra (supakuotos į voką Nr. 6). Prie protokolo pridėta fotolentelė.

Iš vyriausiosios postinės I. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. sausio 21 d., apie 5.02 val., į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų dalį buvo pristatyta G. T. 5.10 val. atlikus asmens ir turimų daiktų apžiūrą, pas G. T. kairėje kojinėje buvo rastas užspaudžiamas permatomas plastikinis maišelis su viduje esančiais baltos spalvos smulkiais kristalais.

Iš specialisto išvados matyti, kad K. S. šlapime, paimtame 2024 m. sausio 21 d. 4.17 val., rasta 3-chlorometkatinono (3-CMC), tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, nustatyta mažiausia koncentracija 0,38 ‰ (promilės) etilo alkoholio.

Iš specialisto išvados matyti, kad G. T. šlapime, paimtame 2024 m. sausio 21 d. 4.16 val., rasta 3-chlorometkatinono (3-CMC), tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, benzoilekgonino, pėdsakų ekgonino metilo esterio.

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2024 m. sausio 21 d. automobilio „Nissan Almera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rasti ir paimti pinigai – 190 Eur, kurie susideda iš vienos 100 Eur nominalo kupiūros, trijų 20 Eur nominalo kupiūrų ir trijų 10 Eur nominalo kupiūrų. Prie protokolo pridėta fotolentelė.

Iš specialisto išvados matyti:

- rudos ir žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiagų mišinio, esančio suktinėje, raudonos spalvos cigarečių pakuotėje „Marlboro“, voke Nr. 1, rasto ir paimto policijos pareigūnų K. S. vairuojamame automobilyje „Nissan Almera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masės nustatyti nėra galimybės, nes mišinys smulkus ir susimaišęs. Mišinyje nustatyta psichotropinė medžiaga – ?9-tetrahidrokanabinolis, kurio masė yra 0,04 g (6,5 %);

- baltos spalvos medžiagos gabalo, esančio maišelyje, vienoje iš kišenių tamsios spalvos rankinėje su užrašu „Adidas“, voke Nr. 3, kuris įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas policijos pareigūnų K. S. vairuojamame automobilyje „Nissan Almera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 3-CMC (3-chlormetkatinono), kurios masė yra 1,885 g (78,7 %). Vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“, 3-CMC (3- chlormetkatinonas) (I sąrašas „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“) yra psichotropinė medžiaga, priklausanti katinono darinių grupei – bet kokie 2-amino-1-fenil-1-propanono arba 2-amino-1-(2-naftil)-1-propanono dariniai, turintys (arba neturintys) alkil-, alkoksi-, alkilendioksi-, haloalkil-, hidroksi- arba halogeno radikalų fenilo žiede; alkilo radikalą trečioje alifatinės grandinės padėtyje, mono- arba di- pakeistą amino grupę alkilu, benzilu arba amino grupė įeina į ciklinę struktūrą;

- baltos spalvos birios medžiagos, esančios maišelyje, vienoje iš kišenių tamsios spalvos rankinėje su užrašu „Adidas“, voke Nr. 3, įvykio vietos apžiūros metu rastos ir paimtos policijos pareigūnų K. S. vairuojamame automobilyje „Nissan Almera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 3-CMC (3-chlormetkatinono), kurios masė yra 3,855 g (78,8 %);

- ant svarstyklių, esančių voke Nr. 5, įvykio vietos apžiūros metu rastų ir paimtų policijos pareigūnų K. S. vairuojamame automobilyje „Nissan Almera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paviršiaus rasti narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ir psichotropinės medžiagos – 3-CMC (3-chlormetkatinono), pėdsakai;

- rudos ir žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiagų mišinio, esančio plastikiniame indelyje, voke Nr. 7, įvykio vietos apžiūros metu rasto ir paimto policijos pareigūnų K. S. vairuojamame automobilyje „Nissan Almera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masės nustatyti nėra galimybės, nes mišinys smulkus ir susimaišęs. Mišinyje nustatyta psichotropinė medžiaga – ?9-tetrahidrokanabinolis, kurio masė yra 0,003 g (3,1 %);

- žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga, esanti maišelyje, voke Nr. 9, kuri įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta policijos pareigūnų K. S. vairuojamame automobilyje „Nissan Almera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,217 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 14,6 %;

- baltos spalvos birios medžiagos, esančios maišelyje, voke Nr. 10, rastos ir paimtos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus Budėtojų dalyje, atlikus G. T. asmens ir turimų daiktų apžiūrą, jos kairėje kojinėje, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 3-CMC (3-chlormetkatinono), kurio masė yra 0,740 g (79,4 %).

Dėl veikų kvalifikavimo, kaip nusikalstamų.

Motyvuojamoji dalis

BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“, I sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“ 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 20 punkte numatytos kanapės (antžeminės dalys) (Cannabis plant) (išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas); 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašo 131 punkte numatytas tetrahidrokanabinolis mišiniuose ar tirpaluose; 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašo 80 punkte numatyta katinono darinių ir katinono bioizosterinių darinių grupė – bet kokie 2-amino-1-fenil-1-propanono, 2-amino-1-naftil-1-propanono ir 2-amino-1-(tiofen-2-il)-1-propanono dariniai (išskyrus bupropioną), turintys (arba neturintys) alkil-, alkoksi-, alkilen-, alkilendioksi-, haloalkil-, hidroksi- arba halogeno radikalų aromatiniame žiede; turintys (arba neturintys) alkil-, alkoksialkil- radikalus 3-ioje alifatinės grandinės padėtyje; turintys (arba neturintys) mono- arba di- pakeistą amino grupę alkilu, benzilu, cikloalkilu arba amino grupė įeina į ciklinę struktūrą, taip pat šių darinių druskos, eteriai arba esteriai, jei tokie galimi.

Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, I sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“ 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 25 punktą nedidelis kanapių (antžeminių dalių) (Cannabis plant) (išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas) kiekis yra ne daugiau kaip 5 g, o labai didelis kiekis – daugiau kaip 2 500 g; 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašo 168 punktą nedidelis tetrahidrokanabinolio mišiniuose ar tirpaluose kiekis yra ne daugiau kaip 0,5 g (gryno delta-9-tetrahidrokanabinolio), o labai didelis kiekis – daugiau kaip 250 g (gryno delta-9-tetrahidrokanabinolio); 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašo 120 punktą nedidelis katinono darinių ir katinono bioizosterinių darinių grupės kiekis yra ne daugiau kaip 0,2 g, o labai didelis – 100 g.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo K. S. kaltė neteisėtai gabenus psichotropinę medžiagą – 9-tetrahidrokanabinolį, kurios masė 0,043 g, ir psichotropinę medžiagą – 3-CMC (3-clormetkatinoną), kurios masė 5,74 g, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Be to, kaltinamosios G. T. kaltė neteisėtai gabenus narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurių masė 0,217 g, ir psichotropinę medžiagą – 3-CMC (3-clormetkatinoną), kurios masė 0,74 g, bei neteisėtai laikius psichotropinę medžiagą – 3-CMC (3-clormetkatinoną), neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Kitų neteisėto disponavimo šiomis medžiagomis pavojingų veikų inkriminavimas K. S. ir G. T. yra neįrodytas arba perteklinis, todėl jos šalintinos iš jiems pareikštų kaltinimų.

Iš kaltinamųjų K. S. ir G. T. teisme duotų parodymų matyti, kad jie važiavo K. S. automobiliu; automobilis buvo sustabdytas policijos pareigūnų; policijos pareigūnai automobilyje rado ir paėmė suktinę su kanapėmis ir maišelį su kristalais; G. T. policijos pareigūnams pateikė maišelį su kanapėmis; policijos pareigūnai pas G. T. rado ir paėmė maišelį su kristalais. Be K. S. ir G. T. prisipažinimo jų kaltę neteisėtai gabenus narkotines ir psichotropines medžiagas pagrindžia vyriausiojo patrulio M. L. tarnybiniame pranešime išdėstytos automobilio, kuriuo važiavo K. S. ir G. T., sustabdymo, popierinės suktinės su augalinės kilmės medžiaga ir dviejų polietileninių maišelių su šviesios spalvos biria medžiaga radimo tarp K. S. daiktų, taip pat G. T. permatomo maišelio su augalinės kilmės medžiaga pateikimo aplinkybės; policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas, kuriame dalis šių aplinkybių objektyviai užfiksuota, ir jo apžiūros protokolas; įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyti automobilyje rasti ir paimti suktinė su augalinės kilmės medžiaga, du polietileniniai maišeliai su šviesios spalvos biria medžiaga ir juodos spalvos cilindro formos dėžutė, kurios viduje matoma augalinės kilmės medžiagų liekanų; vyriausiosios postinės I. G. tarnybinis pranešimas apie tai, kad pas G. T. kairėje kojinėje buvo rastas užspaudžiamas permatomas plastikinis maišelis su viduje esančiais baltos spalvos smulkiais kristalais; specialisto išvada, pagrindžianti, kad pas K. S. rastuose rudos ir žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiagų mišinyje, buvusiame suktinėje, yra psichotropinė medžiaga – ?9-tetrahidrokanabinolis, kurio masė yra 0,04 g, baltos spalvos medžiagos gabalo, buvusio maišelyje, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – 3-CMC (3-chlormetkatinono), kurios masė yra 1,885 g, baltos spalvos birios medžiagos, buvusios maišelyje, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – 3-CMC (3-chlormetkatinono), kurios masė yra 3,855 g, rudos ir žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiagų mišinyje, buvusiame plastikiniame indelyje, yra psichotropinė medžiaga –?9-tetrahidrokanabinolis, kurio masė yra 0,003 g; o pas G. T. rastuose žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiagoje, buvusioje maišelyje, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,217 g, baltos spalvos birioje medžiagoje, buvusioje maišelyje, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – 3-CMC (3-chlormetkatinono), kurio masė yra 0,74 g. Tiek pas K. S., tiek pas G. T. rastos psichotropinės medžiagos – 3-CMC (3-chlormetkatinono) kiekis (atitinkamai, 5,74 g ir 0,74 g) viršija nedidelį katinono darinių grupės kiekį (ne daugiau kaip 0,2 g), tačiau tiek atskirai, tiek kartu su kitomis pas kiekvieną iš jų rastomis narkotine ir psichotropinėmis medžiagomis nesiekia labai didelio šių medžiagų kiekio. K. S. ir G. T. nėra kaltinami tuo, kad turėjo tikslą šias narkotinę ir psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti, tai pagrindžiančių patikimų duomenų teismas taip pat nenustatė. K. S. ir G. T. suvokė, kad neteisėtai disponavo narkotine ir psichotropinėmis medžiagomis, nes pripažino jas vartoję ir jautę poveikį, tai patvirtina ir specialisto išvados dėl jų šlapime rastų 3-chlorometkatinono (3-CMC) ir tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties; taip pat bent bendrais bruožais suvokė, jog narkotinės ir psichotropinių medžiagų kiekis gali viršyti nedidelį, nes turėjo ne vienos rūšies medžiagų, pripažino, kad bendrai jų būtų pakakę ne vienam kartui. Be to, K. S. ir G. T. suvokė, kad narkotinę ir psichotropines medžiagas neteisėtai gabena veždami automobiliu, o G. T. negalėjo nesuvokti ir, jog neteisėtai laikė narkotinę medžiagą, kol ją rado ir paėmė policijos pareigūnai. Nors apklausiama teisme G. T. aiškino, kad šios medžiagos nerado, todėl manė, jog ją pametė, tačiau teismas tai vertina, kaip G. T. gynybinę poziciją, nes ilgą laiką nepajausti ir nerasti maišelio su kristalais kojinėje ar netgi, kaip ji nurodė, prilipusio po kojos padu, yra neįtikinama. K. S. ir G. T. norėjo taip veikti, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo K. S. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, taip pat kaltinamosios G. T. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Vis dėlto, pasitvirtino ne visos jiems inkriminuotos neteisėto disponavimo narkotine ir psichotropinėmis medžiagomis pavojingos veikos.

Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti pagrįstas neginčijamais įrodymais. Alternatyvios veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę, todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Nagrinėjamu atveju be kaltinamųjų K. S. ir G. T. parodymų byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių narkotinės ir psichotropinių medžiagų neteisėto įgijimo pavojingą veiką, todėl ji laikytina neįrodyta, preziumuota. Be to, K. S. inkriminuota šių medžiagų neteisėto laikymo pavojinga veika kaltinime išvesta iš ir (ar) sutapatinta su jos neteisėtu gabenimu ir savarankiškos raiškos neturi. Kalbant apie G. T. pareikštą kaltinimą, situacija analogiška tiek, kiek susijusi su narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) neteisėtu laikymu, nes psichotropinę medžiagą – 3-CMC (3-chlormetkatinono), ji, skirtingai, policijos pareigūnams nepateikė, todėl neteisėtai laikė toliau, kol ją rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tai sudaro pagrindą iš K. S. ir G. T. pareikštų kaltinimų pašalinti su tuo susijusias aplinkybes. Vis dėlto, tai jų baudžiamosios atsakomybės nepaneigia, nes BK 259 straipsnio 1 dalies dispoziciją sudaro nusikalstamų veikų sudėčių visuma (narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas) ir bet kurios iš jų padarymas sudaro pagrindą baudžiamajai atsakomybei kilti.

Pastebėtina ir tai, kad K. S. pareikštame kaltinime 9-tetrahidrokanabinolis įvardintas, kaip narkotinė medžiaga, nors pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“, I sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“ 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašo 131 punktą tetrahidrokanabinolis mišiniuose ar tirpaluose laikytinas psichotropine medžiaga. Todėl kaltinimas atitinkamai tikslintinas.

Dėl K. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Žemesnės instancijos teismas

BK 40 straipsnio 1 dalies pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (1 punktas); ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (2 punktas), ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (3 punktas); ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (4 punktas).

K. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. P. S. prašo perduoti K. S. jo atsakomybei pagal laidavimą. Prokurorė su tuo nesutiko, nurodė, kad nusikalstamą veiką K. S. padarė ne pirmą kartą, todėl nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Teismas prokurorei nepritaria.

Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir laikoma, jog asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs, pavyzdžiui, asmuo anksčiau buvo nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą ir atliko paskirtą bausmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. baudžiamuoju įsakymu K. S. pripažintas kaltu padariusiu baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bauda; bauda sumokėta 2016 m. gruodžio 26 d. Dėl šios priežasties ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas prarado savo teisinę reikšmę ir laikoma, kad K. S., vėliau padaręs nagrinėjamą veiką, nusikalto pirmą kartą. Vis dėlto, teismo vertinimu, pagrindo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra, nes tam nėra kitos, BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos.

Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus. Nei baudžiamieji įstatymai, nei teismų praktika nenustato taisyklių teismui, kiek ir kokių duomenų turėtų būti įvertinta darant išvadą, kad yra arba nėra pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esminis teismų praktikoje pabrėžiamas aspektas yra tai, kad atitinkamų teismo vertinamų duomenų turi šiam pakakti, kad būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių teismui nekiltų abejonių, kad asmuo nebenusikals. Taigi, BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybės nustatymą iš esmės lemia bylos duomenys, atskleidžiantys asmens, dėl kurio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama, vertybines nuostatas, požiūrį į įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytas taisykles, jų laikymąsi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-594/2024, 14 punktą).

Viena vertus, K. S. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, yra palaikomas artimųjų, tiek iki, tiek po nusikalstamos veikos padarymo dirbo, užsiėmė kita socialiai vertinga veikla. Teismas tai vertina teigiamai. Kita vertus, nusikalstamas K. S. elgesys pasikartojo, nežiūrint ne tik anksčiau jam paskirtos bausmės, nurodytų šeiminių, darbinių ir kitų aplinkybių, bet ir, kur kas svarbiau, jo brandos, gyvenimiškos patirties dėl praėjusio ilgo laiko. Todėl tai, kad pastaruoju metu po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo K. S. mąstysenoje, požiūryje į disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir jų vartojimą staiga įvyko kardinalūs pokyčiai, kaip tai bandoma pateikti, yra neįtikėtina. Be to, netgi po nusikalstamos veikos padarymo K. S. elgesys nėra išimtinai teigiamas: Administracinių nusižengimų registro duomenimis jis du kartus baustas administracine tvarka, išskirtina tai, kad 2024 m. birželio 2 d. viešoje vietoje, girdint kitiems asmenims, įžeidinėjo policijos pareigūnus vadindamas juos įžeidžiančiais, necenzūriniais žodžiais. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pakankamo pagrindo manyti, kad K. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nesant visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, K. S. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Atskirai paminėtina, kad P. S. galimybė daryti teigiamą įtaką K. S. taip pat kelia abejonių. Nors jis ir deda tam pastangas, – teismas tai vertina teigiamai, vis dėlto, iš P. S. teisme duotų paaiškinimų taip pat matyti, kad K. S. su juo nėra atviras (apie ankstesnę nusikalstamą veiką apskritai nepasakė; iš pradžių konkrečiai nepaaiškino ir nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybių; ir kt.), pats P. S. elgėsi pakankamai pasyviai (negalėjo pasakyti, kada ir iš ko sužinojo, kad padaryta nusikalstama veika; ikiteisminio tyrimo metu nesikišo; ir kt.); nurodė niekada nepastebėjęs K. S. apsvaigusio, turint omenyje jo pripažįstamą psichiką veikiančių medžiagų vartojimo patirtį. Negalima nepastebėti ir P. S. bandymo pateisinti sūnų, rodant į kitus; nenoro įmokėti užstatą, tai aiškinant šeimos turtine padėtimi, nors ji nėra bloga; savo paties administracinių baustumų nutylėjimo, gynybiškos reakcijos į teismo gautus duomenis iš Administracinių nusižengimų registro už penkerius metus, bandymo pateisinti padarytus administracinius nusižengimus ir kt. Vis dėlto, kaip minėta, nenustačius visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, plačiau apie tai, ar P. S. vertas teismo pasitikėjimo, nepasisakytina.

Dėl K. S. skirtinos bausmės.

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę K. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55 straipsnio, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. K. S. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kurio pavojingumo laipsnis atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, be aiškesnių motyvo ir tikslo, nusikalstama veika žala nepadaryta. K. S. yra vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbo apsaugos darbuotoju (darbo sutarties terminas pasibaigė), praeityje vieną kartą teistas taip pat už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, teistumas išnykęs, per pastaruosius penkerius metus šešis kartus baustas administracine tvarka, pagrinde už nusižengimus, susijusius su transportu, paskirtas baudas sumokėjo. Tai K. S. asmenybę apibūdina nevienareikšmiškai: nors ir nėra pagrindo spręsti apie susiformavusias jo antivisuomenines nuostatas, tačiau matyti, kad anksčiau paskirta bausmė teigiamos įtakos jam neturėjo, teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nepadarė. K. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti K. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą piniginę bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam.

K. S. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas K. S. laikiname sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Dėl G. T. skirtinos bausmės.

Teismas, skirdamas bausmę G. T., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55 straipsnio, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. G. T. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotine ir psichotropine medžiagomis, kurio pavojingumo laipsnis atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, be aiškesnių motyvo ir tikslo, nusikalstama veika žala nepadaryta. G. T. yra vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti barmene-padavėja, praeityje vieną kartą teista taip pat už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, teistumas išnykęs, administracine tvarka nebausta. Tai G. T. asmenybę apibūdina nevienareikšmiškai: nors ir nėra pagrindo spręsti apie susiformavusias jos antivisuomenines nuostatas, tačiau matyti, kad anksčiau paskirta bausmė teigiamos įtakos jai neturėjo, teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio ji nepadarė. G. T. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. T. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą piniginę bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam.

Gynėjas prašė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir G. T. nustatyti mažesnį, negu BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas minimalus, baudos dydį, nurodė, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, narkotinės ir psichotropinės medžiagos kiekis nėra didelis, G. T. yra nepavojinga visuomenei, įsidarbino, jos turtinė padėtis nėra gera. Teismas pagrindo tam nemato. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-628/2024, 36 punktą). Nagrinėjamu atveju gynėjo nurodytos aplinkybės yra ne išimtinės, o įprastos, dažnai pasitaikančios. Be to, priešingai, negu tai bandoma pateikti, nustatytos padarytą nusikalstamą veiką ir G. T. asmenybę apibūdinančios aplinkybės neleidžia spręsti apie ženkliai mažesnį jų pavojingumą. Pabrėžtina, G. T. pakartotinai padarė analogišką nusikalstamą veiką, tik šį kartą neteisėtai disponavo didesniais narkotinės ir psichotropinės medžiagos kiekiais, todėl prašymas netenkintinas.

G. T. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas G. T. laikiname sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Dėl savanoriško baudos bausmės sumokėjimo termino.

Atsižvelgiant į tai, kad neseniai baigėsi K. S. darbo sutarties terminas, o G. T. tik ką įsidarbino, vadovaujantis BPK 352 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, jiems nustatytinas keturių mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriško baudos sumokėjimo terminas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsnio 2 ir 3 dalimis,

nusprendžia:

K. S. pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 51 MGL dydžio (2 550 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, K. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę 34 MGL dydžio (1 700 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti K. S. laikiname sulaikyme nuo 2024 m. sausio 21 d. 2.35 val. iki 2024 m. sausio 22 d. 10.06 val. (dvi paros) išbūtą laiką, laikant, kad likusi nesumokėta baudos dalis sudaro 30 MGL dydį (1 500 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, K. S. nustatyti keturių mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

K. S. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įtaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

G. T. pripažinti kalta padariusia nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirti 51 MGL dydžio (2 550 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, G. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jai skirti galutinę 34 MGL dydžio (1 700 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti G. T. laikiname sulaikyme 2024 m. sausio 21 d., nuo 2.35 iki 12.09 val. (viena para), išbūtą laiką, laikant, kad likusi nesumokėta baudos dalis sudaro 32 MGL dydį (1 600 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, G. T. nustatyti keturių mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

G. T. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įtaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kompaktinį diską (1 t., b. l. 10) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 0,423 g mišinio su kanapėmis (antžeminėmis dalimis); 2,293 g medžiagos gabalų su 3-CMC; 4,774 g medžiagos su 3-CMC; 0,081 g kanapių (antžeminių dalių); 0,882 g medžiagos su 3-CMC, supakuotus į maišelius, įdėtus į voką ir perduotus saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Vilnius, Liepyno g. 7), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, voką su G. T. DNR ėminiu; voką su G. T. rankų pirštų pėdsakų pavyzdžiais; paketą su plastikiniu maišeliu, užspaudžiamu maišeliu; K. S. daktiloskopinę kortelę; voką su K. S. seilių DNR lyginamuoju pavyzdžiu; dėžę su objektų pakuotėmis, 1,208 g augalinės kilmės medžiagomis (nenarkotinė medžiaga), svarstykles, rankų nuoplovas, vamzdelius ir plastikinį apskritimą, perduotus saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Vilniaus r. sav., Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti K. S. ir G. T., kad paskirta bauda turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį 1-2437-1223/2024, baudos įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Urbo banke, banko kodas 72300; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800 arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900. Atlikus įmoką, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo el. paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Priverstinio įvykdymo atveju išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Melnikovas