Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-12-08 · Civilinė byla Nr. 2-8091-641/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-08
Bylos Nr.
2-8091-641/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-06915-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Milvydaitė
Pareiškėjas
J. D.
Suinteresuotas asmuo
R. R., V. G.
Civilinė byla Nr. 2-8091-641/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06915-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 76.4; 116.4; 125.3;
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 8 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rasa Milvydaitė,sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei,dalyvaujant pareiškėjai J. D.,pareiškėjos atstovei advokatei G. S.,

išvadą duodančios institucijos – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus - atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. R., V. G., išvadą duodančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. R., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos dukters E. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, subjektinės teisės paveldėti po L. R. mirties įgijimo ir kitų asmeninių neturtinių ir turtinių teisių įgijimo ir įgyvendinimo tikslu. Nurodo, kad pareiškėja J. D. su L. R. apie 12 metų kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. Gyvenant kartu susilaukė dukters E. D.. Dukters tėvas L. R., kol gyveno kartu su pareiškėja, dukrą padėjo išlaikyti, ja rūpinosi, faktiškai laikė save dukters tėvu, vėliau su dukra bendraudavo laiškais, pasveikindavo dukrą įvairių švenčių proga, t.y. faktiškai pripažino savo tėvystę dukters E. D. atžvilgiu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. G. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad dėl pareiškimo tenkinimo nuomonės neturi, nes nepažįsta pareiškėjos J. D., su savo broliu L. R. buvo susitikusi prieš 20 metų, bendravo laiškais, telefoniniais pokalbiais, tačiau apie byloje minimą dukterį E. D. brolis jai neminėjo.

Suinteresuotas asmuo R. R. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1995 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. 1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., CK 3.155 str.), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iš jų yra nežinomi.

Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. D., gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra pareiškėja J. D.. Vaiko gimimo liudijime duomenys apie tėvą nurodyti neegzistuojančio asmens duomenys - „L. D.“, tokiu būdu tėvystė nepripažinta ir nenustatyta (b.l. 4). L. R., kurį pareiškėja prašo pripažinti vaiko tėvu, mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7), tai yra iki bylos iškėlimo, todėl byla nagrinėjama CPK 391 str. 1 d. nustatyta tvarka.

CK 3.148 str. 1 d. nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 str. 2 - 3 d).

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad penkerius metus gyveno kartu su L. R. iki dukters E. D. gimimo (duomenys neskelbtini), bei dar trejus metus gyveno kartu su juo gimus dukrai, kol L. R. išvyko atlikti bausmės į įkalinimo įstaigą, patvirtina pareiškėjos paaiškinimai, jog pareiškėja ir L. R. artimai bendravo, vedė bendrą ūkį. Atlikęs bausmę, L. R. kelis kartus aplankė E. D., vėliau išvyko gyventi į Kauną ir su pareiškėja nebebendravo. Iš dalies šias aplinkybes patvirtina pareiškėjos pateiktos fotonuotraukos bei L. R. pareiškėjai iš įkalinimo vietos rašyti laiškai, kuriuose L. R. pareiškėją bei jos dukrą vadina šeimos nariais (8 b.l.) ir liudytojos J. V. paaiškinimai, jog ji bent tris kartus matė L. R., atvykusį aplankyti dukters E. D., bei patvirtino, kad tai tas pats pareiškėjos pateiktose nuotraukose esantis asmuo.

Teismas mano, kad esančių byloje įrodymų pakanka konstatuoti prašomą pareiškėjos faktą, kad L. R. yra nepilnametės E. D. tėvas, o E. D. yra L. R. duktė (CPK 176 str., 185 str.), taigi, atsižvelgiant į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, tėvystės faktas nustatytinas, kadangi sukels teisines pasekmes nepilnamečiui vaikui (CK 3.148 str., CPK 391 str. 1 d., CPK 444 str. 2 d. 1 p., 9 p.).

Pareiškėjai J. D. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. SP-2636-(7.2204) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba parengti procesinius dokumentus ir atstovauti apeliacinės instancijos teisme, valstybei apmokant 100 procentų jos išlaidų. Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi pareiškėja atleista nuo visų su bylos nagrinėjimu susijusių ir proceso išlaidų atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LR CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 391 str. 1 d., 445-448, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra E. D., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o E. D. yra L. R. duktė.

Sprendimo kopijas per tris dienas išsiųsti suinteresuotiems asmenims.

Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją per 3 dienas išsiųsti civilinės metrikacijos skyriui, įregistravusiam vaiko gimimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Rasa Milvydaitė