- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-19
- Bylos Nr.
- AS-653-525/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02029-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- I. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017 m. birželio 16 d. buvo gautas I. S. skundas atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl 121 923 Eur turtinės ir 77 777 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodė, kad jai žala kilo dėl valstybės pareigūnų, prokurorų, teisėjų ir t. t. veiksmų. Pasak pareiškėjos teisingumo sistema nevykdė teisingumo, o tik jį imituodavo, veikdavo šališkai nusikaltėlių naudai apsaugodama juos nuo atsakomybės įteisindama turto grobimą, bylų nagrinėjime nepaisė įstatymo, teisingumo principų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.
Teismas nustatė, kad pareiškėja siekia žalos atlyginimo, kuris, jos manymu, kilo iš neteisėtų prokurorų, teisėjų veiksmų, jiems nagrinėjant skunde nurodytas civilines, baudžiamąsias bylas, atliekant ikiteisminį tyrimą.
Įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus, skunde nurodytus pareigūnų veiksmus, su kuriais, pareiškėjos subjektyviu vertinimu, siejama padaryta žala, teismas darė išvadą, jog pareiškėjos keliami reikalavimai dėl žalos atlyginimo nėra kildinami iš Lietuvos valstybės atstovės Teisingumo ministerijos, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme. Todėl sprendė, kad pareiškėjos keliamas ginčas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją.
Teismas pareiškėjai išaiškino, kad žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnis ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis). Nurodė, kad, jeigu pareiškėja mano, jog jos teisės ar laisvės nagrinėjamu aspektu buvo pažeistos, ji turi teisę per įstatymo nustatytą terminą (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), remdamasi CK 6.272 straipsniu, dėl žalos atlyginimo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Teismas vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjos skundą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
III.
Pareiškėja I. S. atskiruoju skundu nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartimi.
Pareiškėja nurodo, kad pagal pirmosios instancijos teismo nutartį reikštų, kad ji turi kreiptis į Anykščių rajono apylinkės teismą, t. y. į tą teismą dėl kurio kaltės atsirado žala. Tokiu būdu teisingumas taptų negalimas, nes niekas negali būti pats sau teisėju. Pasak pareiškėjos, žalos dydis įrodo, kad byla nėra mažareikšmė, morališkai taip pat labai reikšminga. Skunde nurodytų bylų sprendimai įrodo, kad teismas nevykdė teisingumo, o jį tik imitavo, darydamas didžiulę žalą, todėl yra reikalinga įsiteisėjusių bylų kontrolė ir įvertinimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Administraciniai teismai nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundus (prašymus) dėl: valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų (pvz., ministerijų, departamentų, inspekcijų, tarnybų, komisijų ir kitų centrinių ar teritorinių valstybės bei savivaldybių institucijų) priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo; turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo, kada ji buvo padaryta neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje; mokesčių, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, dėl mokestinių ginčų (ginčai su mokesčių inspekcija); tarnybinių ginčų (kai viena iš ginčo šalių yra valstybės tarnautojas); rinkimų ir Referendumo įstatymų pažeidimo; užsieniečių skundus dėl leidimo apsigyventi Lietuvoje ar pabėgėlio statuso nesuteikimo ar panaikinimo; kitus ginčus, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnyje.
Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas iš skundo turinio, jame nurodytų aplinkybių ir suformuluoto reikalavimo matyti, kad pareiškėja siekia žalos atlyginimo dėl veiksmų kuriuos atliko valstybės pareigūnai vykdydami teisingumą, o ne viešąjį administravimą.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai išaiškino pareiškėjai, kad žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnis ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis). Nurodė, kad, jeigu pareiškėja mano, jog jos teisės ar laisvės nagrinėjamu aspektu buvo pažeistos, pareiškėja turi teisę per įstatymo nustatytą terminą (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), remdamasi CK 6.272 straipsniu, dėl žalos atlyginimo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
ABTĮ 33 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta, kad nutartyje atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) teismo pirmininkas ar teisėjas privalo nurodyti, į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą (prašymą, pareiškimą).
Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas pareiškėjai išaiškino, kad ji turi teisę savo interesus ginti bendrosios kompetencijos teisme. Kaip matyti iš teismo nutarties turinio, Vilniaus apygardos administracinis teismas ABTĮ 33 straipsnio 3 dalyje nustatytą informavimo pareigą įvykdė tinkamai.
Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad ji nenori kreiptis į Anykščių rajono apylinkės teismą, kadangi ji žalą kildina dėl jame dirbusių teisėjų veiksmų. Pareiškėjai išaiškintina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 65 straipsnio nuostatose yra nurodyta, kokiais atvejais teisėjai privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, viena iš sąlygų yra kai teisėjas yra byloje dalyvaujantis asmuo (CPK 5 str. 1 d. 1 p.).
Apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartis nekeistina, kadangi pareiškėja buvo teismo tinkamai nukreipta dėl savo teisių ir interesų gynimo, todėl tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą ir naikinti šią nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos I. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.