Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Z. ieškinį atsakovui V. Z., tretiesiems asmenims G. I., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, Valstybiniam socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, antstoliui R. V. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas gavęs ieškinį ir kitus procesinius dokumentus, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, papildomai nurodė, jog santuokoje su atsakovu pragyveno 30 metų. Atsakovo kaltė pasireiškė alkoholio vartojimu, jo nedarbu, visa šeimos našta teko jai vienai, o pastaruosius metus atsakovo naudojamas smurtas jos atžvilgiu, dėl ko atsakovas teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, privertė ieškovę 2012 metais palikti šeimos namus ir išsikelti į nuomojamą butą. Ginčo bute, be šalių, kartu gyveno ir atsakovo motina, kuri šiuo metu yra mirusi. Pripažįsta, kad atsakovo motina kažkokia dalimi prisidėjo prie buto įsigyjimo, nes atsakovo motina su jais kartu gyveno, tačiau šalys ketino kartu įsigyti butą kaip šeima, nes jame gyveno, augino vaikus. Minėtame bute buvo padarytas remontas, tiek ieškovė, tiek atsakovas ir jo motina prisidėjo prie buto remonto. Prašo teismo butą padalinti po ½ sutuoktiniams, nes jis yra įgytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Apie atsakovo skolas kreditoriams ieškovei nėra nieko žinoma.

Teismo posėdžio metu atsakovas V. Z. nurodė, jog sutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, tačiau buvo nuteistas už ieškovės sužalojimą, nes ieškovė buvusi jam neištikima. Santuokos metu jis dirbo, turi 30 metų darbo stažą, dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis per mėnesį yra 700 EUR, todėl nesutinka, jog neprisidėjo prie šeimos išlaikymo. Kai jis buvo sulaikytas už ieškovės sveikatos sutrikdymą, tai sutuoktinė išsikėlė iš buto. Butas yra jo motinos, nes atsakovo motina už savo lėšas jį išpirko, už 12 000 rub. – 13000 rub. bei investiciniais čekiais, nes šalys savo santaupų neturėjo. Mano, kad butas yra jo asmeninė nuosavybė. Sutiko, jog bute buvo daromas remontas iš bendrų lėšų, t.y. sutuoktinių bei atsakovo motinos. Nesutiko, kad buto ½ dalis būtų priteista ieškovei, nes butą jis ketina perleisti sūnui. Nesutiko, jog ieškovei būtų palikta santuokinė pavardė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Dėl santuokos nutraukimo

Pažymėtina, jog kaltė dėl santuokos iširimo yra apibrėžiama, kaip sutuoktinių pareigų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26-3.30; 3.35-3.36, pažeidimas iš esmės (CK 3.60 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme numatytų pareigų pažeidimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtina ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008).

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį numatyti keturi sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcijos atvejai, vienas iš jų – jeigu sutuoktinis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-28 nuosprendžiu atsakovas yra pripažintas kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 3p., t.y. tyčia, suduodant smūgius sutoktinei L. Z. ir sulaužant šonkaulį (b.l.18-19).

Nors atsakovas teismo posėdžio metu kaltino sutuoktinę neištikimybe, tačiau šių aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Nenustatyta jokių esminių ieškovės kaip sutuoktinės pareigų pažeidimų. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo V. Z. kaltės.

Dėl pavardžių

Ieškovė pageidavo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę Z. pavardę. Atsakovas su tuo nesutiko. Atsižvelgiant į tai, kad dėl santuokos iširimo kaltu pripažintas atsakovas, todėl jis neturi teisės reikalauti, jog ieškovei nebūtų palikta santuokinė pavardė. Tokiu būdu, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – Z. (CK 3.69 str.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nenustačius, jog ieškovei būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo ieškovei sau išlaikymo nereikalaujant, jai išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).

Dėl turto padalinimo

Dėl buto (duomenys neskelbtini)įsigijimo

Butas įsigytas santuokos metu 1992-07-22 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu registruotas atsakovo vardu (b.l. 8, 10-11).

Santuokos nutraukimo bylose teismas, spręsdamas sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, vadovaujasi CK 3.118 str., pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t.y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 str. 1 d.). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į CK 3.127 str. 1 ir 2 dalis, kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrą jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

CK 3.89 str. 1d. 1p. numato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio paveldėtas po santuokos sudarymo, sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Iš pirkimo-pardavimo sutarties 1992-07-22, Nr. 4-1693 nustatyta, kad santuokos metu atsakovas nusipirko butą (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad už šį butą sumokėjo jo motina savo investiciniais čekiais ir pinigais. Taigi šis butas priklausė valstybei, o ne atsakovo motinai ir buvo atsakovo privatizuotas santuokos metu ir jo buvo įregistruotas atsakovo vardu nuosavybės teise (b.l. 8, 10-11). Atsakovo gi motina tik nuomojosi šį butą iš valstybės ir jame gyveno, nes butas buvo suteiktas gyventi atsakovo motinai (b.l. 100-101). Atsakovas nurodė, kad šis butas buvo jo asmeninis.

Ginčas dėl šio buto nuosavybės yra spręstinas pagal CK, Santuokos šeimos kodeksą (SŠK) bei Butų privatizavimo įstatymo nuostatas.

Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 str.3d.).

Butų privatizavimo Įstatymo 5 str. 1d. 1998-07-02 įstatymu Nr. VIII-847 buvo papildyta, nustatant, kad sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą butą ar namą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas. Nors iki šio Butų privatizavimo papildymo nebuvo aiškiai išreikštos nuostatos dėl sutuoktinių teisės į privatizuotą butą, o pagal bendrą įstatymų galiojimo taisyklę įstatymas atgal negalioja, 1998-12-22 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 9 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų butų padalijimo“ 2p. 2d. nurodyta, kad butai, kuriuos sutuoktiniai įsigijo pagal Butų privatizavimo įstatymą iki šio įstatymo 5 str. 1d. papildymo, taip pat laikomi bendrąja jungtine jų nuosavybe. Taigi šis butas buvo ne atsakovo asmeninė nuosavybė, o bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Butas, (duomenys neskelbtini)buvo įsigytas 1992-07-22 pagal pirkimo-pardavimo sutartį, Nr. 4-1693 už 14 267 rb. ir registruotas nuosavybės teise atsakovo vardu. Ši buto pardavimo ir pirkimo sutartis yra patvirtinta notaro, nėra nuginčyta, tad yra laikoma oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2d.) nei kiti įrodymai nepatvirtinti notarine tvarka, dėl to, teismas nesivadovauja atsakovo paaiškinimais, kad šis butas buvo pirktas išimtinai jo motinos ir padovanotas jam.

Pažymėtina, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 st.1d.7p.). Atsakovas teigdamas, jog minėtos lėšos buvo jo motinos ir dėl šios priežasties visas butas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, nepateikė dovanojimo sutarties, o įsigydamas butą atsakovas neišreiškė savo valios, kad butas įsigyjamas jo asmeninėn nuosavybėn. Iš byloje esančių šalių paaiškinimų nustatyta, jog šalys nuo pat santuokos sudarymo, o vėliau nuo buto privatizavimo ir gimus jų vaikams visą laiką gyveno šiame bute iki 2012 metų, t.y. iki kol ieškovė paliko šeimos būstą. Taigi, ginčo butas buvo perkamas tikslu jame gyventi ieškovės ir atsakovo šeimai, todėl labiau tikėtina, kad atsakovo motina, nors iš dalies ir prisidėjo prie buto pirkimo, ko neneigė ir pati ieškovė teismo posėdžio metu, tačiau pateiktas į bylą atsakovo motinos sumokėtas buto ginčo valstybinis mokestis, kuris sudarė 71 rb. (b.l. 98) nepatvirtina aplinkybės, jog visa buto įsigyjimo kainą buvo sumokėta išimtinai atsakovo motinos, kaip teigė atsakovas, nes abi šalys buvo darbingos ir minėtas butas buvo įsigytas ieškovės ir atsakovo šeimai, bet ne asmeniškai atsakovui (CPK 185 str.). Ta aplinkybė, jog ginčo bute buvo padarytas remontas bendromis ieškovės, atsakovo bei jo motinos lėšomis, ko neneigė ir pats atsakovas, tik patvirtina, kad butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir teismas daro išvadą, jog atsakovo motina, investavusi savo lėšas buto įsigyjimui bei jo pagerinimui, padovanojo šias lėšas ieškovės ir atsakovo šeimai, bet ne asmeniškai atsakovui.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas įsigydamas butą neišviešino, kad butą jis perka asmeninės nuosavybės teise, į faktinius bylos duomenis, kad ginčo bute šalys pragyveno beveik trisdešimt metų, darė jo remontą, todėl manytina, kad ginčo butas buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir nėra pagrindo laikyti, kad butas yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Pagal bylos duomenis, teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei jo aiškinimo ir taikymo praktiką vertintina, kad visas butas, esantis Vytenio 43-39, Vilniuje pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Ieškovė dalintino nekilnojamojo turto vertę nurodo pagal registro centro vidutinę rinkos vertę, kuri sudaro 52 800 EUR (b.l. 9). Atsakovas prieštaravimų dėl buto vertės nepareiškė.

Teismas konstatuoja, kad sutuoktiniai gyvendami santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo dalintino nekilnojamojo turto- butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 52 800 EUR (b.l. 8,9, 14,53,54). Kilnojamojo registruotino turto šalys neturi (b.l.12-13). Taigi, viso dalintino turto vertė sudaro 52 800 EUR.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik įstatymo numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Šalys dalinant turtą neprašo nukrypti nuo lygių dalių principo.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad turto padalijimo natūra principas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises bei atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų reikalavimus. Kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi tik kai yra pakankamai rimtas pagrindas, patvirtinantis padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2009-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009; ). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo metu ginčo butu naudojasi tik atsakovas. Ieškovė pripažino, kad šiuo metu ji nuomojasi būsta. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad buto padalijimas natūra, pripažįstant, kad šalims butas priklauso lygiomis dalimis, nesukels sunkumų turtą valdyti ir naudotis bendrai bei nesudarys sąlygų ginčams kilti ateityje, o tolesni buvusių sutuoktinių santykiai bus grindžiami nuosavybės tvarkymo ir naudos gavimo interesais, racionalumu ir skaičiavimu.

Tokiu būdu teismas butą, esantį (duomenys neskelbtini), padalina natūra lygiomis dalimis kiekvienam sutuoktiniui po ½ dalį.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo

Prievolės V. Z. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui atsirado Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-29 sprendimo už akių pagrindu dėl žalos atlyginimo (Civilinė byla Nr.2-5085-432/2014), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, G. I. atsirado Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-20 nuosprendžio pagrindu (Baudžiamoji byla Nr.I-480-503/2013), antstoliui R. V. atsirado išieškotojai G. I. pateikus vykdomąjį raštą minėtoje baudžiamojoje byloje (b.l. 27, 43), teismas daro išvadą, jog minėtos prievolės yra asmeninės atsakovo prievolės (CK 3.115 str.1d.). Atsakovas sutiko, jog šios prievolės yra jo asmeninės prievolės.

LR CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai jų patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė kreipdamasi į teismą su ieškiniu sumokėjo 30 EUR žyminio mokesčio, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-05 nutartimi ieškovė atleista nuo likusios 803 EUR žyminio mokesčio dallies sumokėjimo (b.l.28, 57). Atsižvelgiant į tai, kad dėl santuokos iširimo pripažintas kaltu atsakovas ir ieškinys šioje dalyje patenkintas visiškai, iš atsakovo ieškovei priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. sumokėtas 30 EUR žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.), o taip pat į valstybės biudžetą iš atsakovo priteisiamas 11 EUR žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo paduodant ieškinį ieškovė buvo atleista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-05 nutartimi (CPK 83 str. 3 d.) ir 7,88 EUR išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d.).

Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 792 EUR žyminis mokestis už santuokoje įgyto buto ½ dalį priteisimą (CPK 80 str.1d.1p.,82 str.). Kadangi ieškovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių jos turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.), tai ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos yra neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio antrosios dalies pirmuoju punktu, 384-385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Santuoką, įregistruotą 1982-06-18 Vilniaus miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr. 2065, tarp L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), nutraukti.

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę Z..

Priteisti ieškovei L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Pripažinti prievoles kreditoriams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, G. I., antstoliui R. V. asmeninėmis V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Priteisti iš atsakovo V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas 30 EUR (trisdešimt eurų) sumokėtą žyminį mokestį.

Priteisti iš V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 805 EUR (aštuonių šimtų penkių eurų) žyminį mokestį ir 7,88 EUR (septynių eurų 88cnt) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą nusiųsti Vedybinių sutarčių registrui Centrinėje hipotekos įstaigoje Nekilnojamojo turto registrui, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto pasidalijimo faktas.