Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė, sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei ir Eglei Šiugždinytei, dalyvaujant ieškovui R. M., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovėms L. D. ir A. B., trečiajam asmeniui bankrutavusios UAB „Grandvalis“ administratoriui UAB „Elmeda“, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2) priteisti iš atsakovės L. D. 2000 Lt neturtinės, turtinės ir moralinės žalos atlyginimo dėl įsiteisėjusio 2011-08-31 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo byloje Nr.2-10808-752/2011 nevykdymo;

3) priteisti ieškovui iš UAB „Grandvalis“ 8244,05 Lt, kurie yra Kauno apygardos teismo nutartimi byloje Nr. B2-1156-254/2012 dėl UAB „Grandvalis“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduota nustatyti ir pripažinti ieškovui kaip pirmos eilės kreditoriui ( t.2, b.l. 3-7).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Nustatyta, kad UAB „Grandvalis“ bankroto byla buvo iškelta 2012-01-18 ( b.l.29-30). 2012-06-29 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Grandvalis“ pripažinta bankrutavusia ir likviduota, taip pat patvirtinti kreditorių reikalavimai: ieškovo kaip pirmos eilės išieškotojo 8244,05 Lt, antros eilės išieškotojų - VSDFV Kauno skyriaus ( 25 386,21 Lt) ir VMI (71 347,84 Lt), trečios eilės išieškotojų UAB „Gitana“ 300 Lt ir UAB „Kauno švara“ 628,04 Lt ( t.1, b.l.39-40). Taigi, ieškovas turi teisę gauti iš bankrutuojančios UAB „Grandvalis“ turto ar lėšų 8244,05 Lt. Iš Įmonių bankroto valdymo departamento viešos duomenų bazės matyti, kad UAB „Grandvalis“ bankroto procesas dar nėra pasibaigęs (t.1,b.l.31-32, http://www.bankrotodep.lt/Company.php?Tipas=1&Code=302418460&BID=.)

Tačiau teismas pažymi, kad BUAB „Grandvalis“ iki šiol nėra likviduota, todėl tebeturi juridinio asmens statusą ir turi atsakyti pagal savo prievoles. Teisinis subjektiškumas inter alia reiškia ir pareigą atsakyti pagal savo prievoles, todėl vienas iš svarbiausių juridinio asmens savarankiškumo elementų yra jo savarankiška atsakomybė pagal savo prievoles. CK 2.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Iš čia išplaukia išvada, kad kol juridinis asmuo UAB „Grandvalis“ nėra likviduota, tebegalioja ir yra vykdytina teismo nutartis, priimta bankroto byloje, kuria patvirtintas ieškovo reikalavimas į bankrutuojančios įmonės turtą. Nėra galima situacija, kai galiojant teismo sprendimui priteisti pinigų sumas iš juridinio asmens ir šiam egzistuojant, būtų priimamas antras teismo sprendimas tas pačias pinigų sumas priteisti iš fizinių asmenų, nes tokiu būdu ieškovui būtų priteista dvigubai. Tai yra pagrindas netenkinti ieškinio reikalavimų dėl turtinės žalos priteisimo.

Ieškovas teigia, kad išieškojimas iš juridinio asmens yra negalimas dėl atsakovių kaltų veiksmų. Teismas pripažįsta, kad bendrovės vadovų, kaip ir jos dalyvių, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės akcininkai (t. y. juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. A. v. AB ,,Mažeikių nafta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-650/2003; kt.). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs bendrovės akcininkų pareigą elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Alveronas“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-329/2009). Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrojo pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, ginanti viešąjį interesą v. R. G. , bylos Nr. 3K-3-29/2011).

Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje N. G. v. BUAB „Limantra“, bylos Nr. 3K-3-130/2011, konkretus kreditorius į teismą dėl žalos atlyginimo galėtų kreiptis tik su netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 straipsnis), pareikšdamas ieškinį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendintų. Tokiu atveju, patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas būtų įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis), nes, iškėlus įmonei bankroto bylą, joje akumuliuojami bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai, realius kreditorių teisių gynimo veiksmus atlieka bankroto administratorius. Priešingas aiškinimas, kad žalos atlyginimas galėtų būti priteisiamas pavieniams kreditoriams, pareiškusiems ieškinį savo vardu, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų ĮBĮ 35 straipsnio nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai – sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto. Todėl ieškovas, būdamas bankrutuojančios UAB “Grandvalis“ kreditoriumi, galėtų reikšti ieškinį priteisti turtą iš akcininkų/vadovų pačiai bankrutuojančiai įmonei, o ne pavieniam kreditoriui. Tai yra papildomas pagrindas atmesti ieškovo reikalavimus.

Be to, teismų praktikoje nėra plačiai taikoma asmeninė bendrovės vadovo atsakomybė kreditoriams bendrųjų atsakomybę nustatančių teisės normų pagrindu. Ši praktika pagrįsta siekiu suderinti verslo riziką siekiant pelno. Be to, vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu ( LAT nutartis bylos Nr. 3K-3-130/2011).

Iš UAB „Grandvalis“ registro duomenų matyti, kad bendrovės vadovais ( direktoriais) nuo 2009-05-25 iki 2009-12-17 buvo S. S., nuo 2009-12-17 iki 2011-03-01 L. D., nuo 2011-03-01 iki 2011-08-31 M. S., nuo 2011-12-14 iki 2012-01-31 - M. C.. UAB „Grandvalis akcininkais buvo: nuo 2009-07-15 iki 2009-12-23 S. S., nuo 2009-12-23 iki 2012-01-11 L. D., nuo 2012-01-11 iki šiol- A. B. ( t.1, b.l. 23-24). Ieškovas teigė, kad atsakovės L. D. neteisėtus veiksmus įrodo jos kaip vienintelės akcininkės 2011-08-19 sprendimas parduoti UAB „Grandvalis“ priklausantį automobilį „Toyota Yaris Verso“ O. D. ( t.1, b.l.28). Už kokią sumą automobilis buvo parduotas, kokia buvo automobilio būklė ir vertė, ar šio automobilio pardavimas nulėmė įmonės nemokumą, bankrotą, iš akcininkės sprendimo nematyti. Kitų įrodymų apie atsakovės L. D. atliktus neteisėtus veiksmus, ieškovas nepateikė. Iš Kauno apskrities VPK pateiktos informacijos matyti, kad Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, kuriomis sukeltas UAB „Grandvalis“ tyčinis bankrotas, tačiau asmenų, apklaustų įtariamaisiais, byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, tyrimas tęsiamas ( t.2, b.l. 61). Spręstina, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė L. D. kaip bendrovės direktorė ar kaip akcininkė būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus, lėmusius UAB „Grandvalis“ nemokumą. Lygiai taip pat nepateikta jokių įrodymų apie akcininkės A. B. neteisėtus veiksmus, nulėmusius BUAB „Grandvalis“ nemokumą. Todėl reikalavimai priteisti turtinės žalos atlyginimą atmestini.

Dėl neturtinės žalos

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ( CK 6.250 str.). Neturtinei žalai atlyginti turi būti nustatytos visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nekyla abejonių, kad negaudamas priteistų sumų iš UAB „Grandvalis“ ieškovas patyrė įvairius neigiamus išgyvenimus, kurie galėtų būti vertinami kaip patirta neturtinė žala.

Tačiau, kaip jau pasisakyta aukščiau, ieškovas nepateikė įrodymų, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė L. D. ir atsakovė A. B., dėl kurių ieškovui atsirado šie neigiami išgyvenimai. Vien tos aplinkybės, kad UAB „Grandvalis“ yra nemoki, kad bankrotas yra paskelbtas tyčiniu ir kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tyčinio bankroto, neįrodo, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovės, jeigu apskritai atliko. Ikiteisminiame tyrime nėra nustatyta įtariamųjų asmenų, tuo labiau, nėra nustatyta asmenų, kurie būtų padarę nusikalstamas veikas ieškovo atžvilgiu. Teismo vertinimu, atsakovo moraliniai, emociniai pergyvenimai nėra susiję priežastiniu ryšiu su atsakovių neteisėtais veiksmais. Teismas vertina, kad ieškinio argumentacija dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą yra deklaratyvi ir negali būti pagrindu tenkinti ieškinį priteisiant ieškovo prašomą neturtinės žalos dydį iš atsakovių. Įstatymas įpareigoja ieškovą nurodomą neturtinės žalos dydį pagrįsti ir motyvuoti (CPK 178 str.).

Atmetus pagrindinius ieškinio reikalavimus, netenkinti ir išvestiniai reikalavimai dėl palūkanų priteisimo.

Atmetus ieškinį, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos - 307 Lt žyminio mokesčio, nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d., 93 str. 1 d.).

Atmetus ieškinį, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei 31Lt/8eurai priteistinos iš ieškovo (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 137 str., 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

Reikalavimus priteisti ieškovui iš liudytojo M. S. 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto atleidimo iš darbo; ir 307 Lt ieškovo sumokėto žyminio mokesčio; bei priteisti iš atsakovės L. D. 2000 Lt neturtinės, turtinės ir moralinės žalos atlyginimo dėl įsiteisėjusio 2011-08-31 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo byloje Nr.2-10808-752/2011 nevykdymo laikyti nepaduotais.

Reikalavimą priteisti iš UAB „Grandvalis“ 8244,05 Lt atsisakyti priimti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. M., (duomenys neskelbtini) valstybei teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidas – 31 Lt/ 8 eurus (trisdešimt vieną litą arba aštuonis eurus). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (į.k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB “Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.