Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė

V. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2016 m. lapkričio 2 d., apie 19.08 val., kelyje Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas, 134 km, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis 2,67 promilės, tuo pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK) įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. ir pakeitė iki tol galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalį iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. Šiuo atveju ATPK 126 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę asmenims vairavusiems transporto priemonę esant neblaiviems, kai nustatomas sunkus neblaivumo laipsnis (nuo 2,51 promilės). ANK nenumato atsakomybės tuo atveju, kai asmeniui nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Nuo 2017-01-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso pakeitimas, už vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatytas daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (BK 281 str. 7 d.). Pagal Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3¹ straipsnį už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytos nuobaudos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui byla nagrinėjama pagal Administracinių teisių pažeidimų kodeksą (toliau ATPK), galiojusį iki 2017 m. sausio 1 d.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pažeidėja ginčija kaltę ir tvirtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad būtent ji vairavo būdama neblaivi ir padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Teigia, jog teismas, suteikdamas prioritetą tik pareigūnų paaiškinimams ir nevertindamas kitų liudytojų parodymų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog V. G. padarė jai inkriminuotą teisės pažeidimą. Pažeidėjai paskirta administracinė nuobauda tinkamai individualizuota – ji atitinka pažeidėjos padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju apeliantė nubausta už tai, kad vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis - 2,67 promilių. Nors apeliantė su nustatytu pažeidimu nesutiko ir aiškino, kad ne ji vairavo automobilį, tačiau tokį jos aiškinimą paneigia objektyvių faktinių duomenų visetas. V. G. padarytas administracinės teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga: V. G. 2016-11-02 administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriuo užfiksuotas administracinės teisės pažeidimas, nurodyta pažeidimo esmė bei nustatytos pažeidimo aplinkybės, pareigūnų parodymais, pačios pažeidėjos bei kitų liudytojų parodymais, kurie tarpusavyje yra prieštaringi.

V. G. aiškinimą, kad vairavo kaimynas J. K. paneigia byloje duoti pačios pažeidėjos ir pažeidėjos sutuoktinio V. G. duoti prieštaringi paaiškinimai dėl pažeidimo padarymo aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pažeidėjos V. G. parodymų vertinimu. Kaip matyti iš V. G. paaiškinimų, versiją, kad vairavo jos kaimynas pareigūnams nurodė tik kitą dieną. Tą patį vakarą pareigūnams V. G. tvirtino, kad ji nevažiavo su kaimynu į Skaudvilę, kad ji pasiliko namie, o važiavo jos sutuoktinis. Nurodė, kad jie prašė kaimyno nuvežti į parduotuvę, tik vėliau kaimynas jai paskambino ir pranešė, kad nuvažiavo į šoną. Teismo posėdžio metu pažeidėja nurodė priešingą versiją. Nurodė, jog būtent kaimynas atėjo ir prašė, kad duotų automobilį nuvykti į parduotuvę ir į parduotuvę vyko visi trys kartu. Ji sėdėjo automobilio priekyje keleivio pusėje. Be to, pažeidėjos parodymai nesudaro įvykio loginės sekos. Kaip nurodė pareigūnai, automobilio raktelius pateikė jiems būtent pažeidėja, tačiau ji negalėjo paaiškinti, kokiu būdu rakteliai atsirado pas ją, jei ji nevairavo, o kaimynas išėjo ieškoti pagalbos. Pažeidėjos parodymų nenuoseklumą patvirtino ir pareigūnai, užfiksavę pažeidimą bei pareigūnas, fiksavęs pažeidėjos ir kaimyno J. K. paaiškinimus. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai tokius pažeidėjos parodymus vertino kaip siekimą išvengti atsakomybės.

Pažeidėjos V. G. pareiškimas dėl nepagrįstai policijos pareigūnai neužfiksuoto jos sutuoktinio parodymų nėra esminis pažeidimas, turintis įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, nes teismas pažeidėjos sutuoktinį apklausė teisme. Teismas visiškai pagrįstai teisme duotų pažeidėjos sutuoktinio V. G. parodymų nevertino kaip patikimų, nes jis suinteresuotas, kad jo sutuoktinė nebūtų patraukta administracinėn atsakomybėn. Kaimyno J. K. parodymus teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus, nes jie prieštarauja byloje surinktų duomenų visetui. Apylinkės teismas visų trijų asmenų parodymus vertino kaip visumą ir tik įvertinęs jų nenuoseklumą, prieštaringumą ir nelogiškumą, padarė išvadą, kad jie yra nepatikimi. Teismas nurodė visus argumentus dėl ko atmeta pažeidėjos, jos sutuoktinio ir kaimyno J. K. parodymus. Apeliantės argumentas, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė tik į pareigūnų duotus paaiškinimus, yra nepagrįsti. Iš priimto nutarimo matyti, kad teismas iš esmės įvertino visus byloje esančius įrodymus ir remdamasis tik byloje surinktų įrodymų visetu, padarė išvadą, kad būtent pažeidėja vairavo automobilį būdama neblaivi, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. Apygardos teismas neturi jokio teisinio pagrindo tarpusavyje prieštaringų ir nelogiškų parodymų vertinti kitaip nei apylinkės teismas.

Dėl pareigūnų duotų parodymų nurodytina, kad jie nuo pat pradžių yra nuoseklūs, abiejų pareigūnų parodymai tarpusavyje sutampa ir neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Pareigūnų nurodyta aplinkybės, jog būtent V. G. dokumentai ir telefonas buvo rasti šalia automobilio vairuotojo durelių, kad būtent ji turėjo automobilio raktelius atvykus pareigūnams, patvirtina, kad pažeidimą padarė V. G.. Be to, abu pareigūnai tvirtino, kad pažeidėjos sutuoktinis iš karto nurodė, kad vairavo jo sutuoktinė V. G.. Iš bylos medžiagos matyti, kad tik suvokus, jog pažeidėjai gresia administracinė atsakomybė, buvo iškelta versija, kad vairavo kaimynas. Vien faktas, kad nebuvo techninėmis priemonės užfiksuoti paaiškinimai, nesudaro pagrindo netikėti nuosekliais pareigūnų parodymais. Duomenų, kad pareigūnai siektų apkalbėti pažeidėją, nėra. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad teismas, nustatydamas pažeidimo padarymą ir jo subjektą, rėmėsi byloje pateiktų duomenų visetu, o ne vienu atskiru įrodymu, todėl apeliantės argumentai, jog teismas išimtinai rėmėsi tik pareigūnų paaiškinimais, visiškai nevertindamas kitų liudytojų parodymų, yra nepagrįsti ir atmestini. Remdamasis visų byloje esančių įrodymų visetu, apylinkės teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą dėl V. G. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Dėl nurodytų priežasčių teigti, kad buvo pažeistos ATPK 257 straipsnio nuostatos, nėra pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Remdamasis teismų praktika ir tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su visais pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais, jų visų nekartodamas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai vertino byloje esančius įrodymus, kuriais buvo grindžiamos pažeidimo padarymo faktinės aplinkybės, todėl 2016 m. gegužės 12 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.