Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-07-30 · Byla Nr. 2SA-113-611/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-30
Bylos Nr.
2SA-113-611/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė, Henrichas Jaglinskis, Andžej Maciejevski (pran.)
Pareiškėjas
UAB „Namučiai“
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.19.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-113-611/2009Procesinio sprendimo kategorija: 122.4; 128.11; 129.1; 129.19.1; 129.19.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. liepos 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Henricho Jaglinskio,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Namučiai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Namučiai“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolei Daiva Milevičienė ir Danske bank A/S Lietuvos filialas.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas UAB „Namučiai“ prašė panaikinti antstolės Daivos Milevičienės patvarkymu atliktus veiksmus, nustatančius, kad skolininkui UAB „Namučiai“ priklausančio areštuoto nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 1030000 Lt. Nurodė, kad antstolė UAB „Liturta“ ir UAB „Turto spektras“ buvo pavedusi atlikti ekspertizes, tačiau šių bendrovių pateikti dokumentai negalėjo būti laikytini ekspertizės aktais, kadangi neatitiko keliamų reikalavimų. Antstolė, gavusi ekspertizės aktus privalėjo juos laikyti niekiniais ir imtis veiksmų, užtikrinančių tinkamą ekspertizės atlikimą. Taip pat antstolė nepasirinko nei vieno iš atliktų vertinimų, o areštuoto turto vertę nustatė savo nuožiūra. Savo veiksmais antstolė pažeidė LR CPK 681str. 1 d. įtvirtintą nuostatą, kad jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę, ir nesiima pas vertinti turtą iš kurio vykdomas išieškojimas. Be to, iš Nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų bazės viešai prieinamų rodmenų matyti, kad pagal 2008 m. gegužės l d. verčių žemėlapį pareiškėjo nekilnojamasis turtas buvo įvertintas ženkliai didesne suma.

Atsiliepimas

Antstolė atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka. Pažymėjo, kad ekspertizės aktas, nustatant turto vertę LR CPK 681 str. pagrindu, neturėjo būti surašomas, o turto vertę nustatinėjusių asmenų kvalifikacija buvo tinkama. Pareiškėjui priklausančio turto įvertinimas buvo atliekamas paskiriant tris turto vertės nustatymo ekspertizes. Išieškotojo Danske Bank A/S Lietuvos filialo prašymu ekspertizę pavesta atlikti nepriklausomam turto vertintojui UAB „Turto spektras“, kuria nustatyta, kad turto vertė buvo 1060000 Lt. Skolininkui pateikus prieštaravimus dėl tokios vertės, paskirta pakartotinė ekspertizė, kurią pavesta atlikti kitam nepriklausomam turto vertintojui UAB „Orem“. Tačiau skolininkui pareiškus šio turto vertintojo nušalinimą bei paprašius paskirti kitą, skolininkui priimtiną turto vertintoją, skolininko prašymas buvo patenkintas, bei ekspertizė pavesta atlikti vienam iš pareiškėjo nurodytų turto vertintojų – UAB „Liturta“, buvo nustatyta, kad areštuoto turto vertė 1000000 Lt. Antstolė nusprendė turtą įvertinti išvedant vidurkį iš turto verčių, kurias nustatė skirtingi, tokią pačią kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Toks turto vertės nustatymas laikytinas objektyviu ir apsaugančiu vykdomosios bylos šalių teises ir teisėtus interesus. Nurodė, jog Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto vertė buvo nustatoma masiniu vertinimo būdu, t.y. nustatant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų turto vertę, neatsižvelgiant į individualias to turto savybes, todėl ir skyrėsi nuo individualios turto rinkos vertės.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. kovo 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, jog turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Todėl ekspertizės aktas, nustatant turto vertę LR CPK 681 str. pagrindu neturėjo būti surašomas. Nustatė, kad nurodytų turto vertintojų darbuotojų kvalifikacijos pažymėjimai buvo galiojantys, kvalifikacija tinkama. Išanalizavęs vykdomojoje byloje esančias nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas teismas nutarė, kad šie dokumentai atitiko visus jiems keliamus reikalavimus. Pažymėjo, jog skolininkui pateikus prieštaravimus dėl pirmos turto vertintojo nustatytos vertės, paskirta pakartotinė ekspertizė, kurią pavesta atlikti kitam nepriklausomam turto vertintojui UAB „Orem“, skolininkui pareiškus šio turto vertintojo nušalinimą bei paprašius paskirti kitą, skolininkui priimtiną turto vertintoją, skolininko prašymas buvo patenkintas. Iš šių aplinkybių teismas nustatė, kad antstolė vykdė LR CPK 634 str. 2 d. numatytą pareigą aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Teismas sutiko su antstolės nurodytais motyvais, kad skolininko pasirinktam turto vertintojui nustačius, kad areštuoto turto vertė yra 1000000 Lt, t.y. mažesnė nei prieš tai buvusios ekspertizės, buvo teisinga nuspręsti turtą įvertinti išvedant vidurkį iš turto verčių, kurias nustatė skirtingi, tokią pačią kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto vertė nustatoma masiniu vertinimo būdu, t.y. nustatant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų turto vertę, neatsižvelgiant į individualias to turto savybes. Turto vertintojai, atlikdami turto vertinimą, rėmėsi 1996-02-14 LR Vyriausybės nutarime Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ rekomendacijomis, nekilnojamojo turto rinkos vertė buvo nustatyta naudojant atkuriamosios vertės, verčių palyginamąjį ir naudojimo pajamų metodus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. nutartį ir grąžinti nagrinėti iš naujo. Mano, kad teismas netinkamai įvertino faktines vykdomosios bylos aplinkybes, pažeidė procesinės teisė normas ir priėmė neteisingą sprendimą. Nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t.y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų. Antstolė savo veiksmus atliko, nesilaikydama LR CPK 681str. nustatytų areštuoto turto įkainojimo taisyklių. Teigtina, kad antstolis neturi specialių žinių ir neturi teisės nustatyti turto vertę savo nuožiūra. Apeliantas mano, vertintojų nustatytų areštuoto turto verčių prieštaringumas yra pagrindas skirti papildomą ekspertizę, o ne pačiam antstoliui nustatyti turto rinkos vertę. Pažymi, jog teismas nagrinėdamas ypatingosios teisenos bylas turi būti aktyvus, taip pat nagrinėjantis bylą teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės. Teismas turėjo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir, suabejojęs antstolio nustatytu ginčo buto įkainojimu, turėjo pasiūlyti antstoliui (arba pats) skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Kartu su skundu pateiktame išraše iš Nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų bazės nekilnojamojo turto vertė bemaž trečdalių vertės yra didesnė nei šį turtą įvertino UAB „Liturta", UAB „Turto spektras" ar antstolė. Esant dideliam turto vertės skirtumui ir gavus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, skolininko ar išieškotojo prašymu turi būti skirta papildoma ar pakartotinė ekspertizė (LR CPK 682 str. 2d.). Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pernelyg didelius ir protingumo principo neatitinkančius verčių skirtumus. Pareiškėjas prašo prijungti UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas" kavinės patalpų preliminarią įvertinimo ataskaitą, kuri patvirtina, kad 2009 m. sausio 7 d. apelianto nekilnojamasis turtas buvo vertinamas 1385000 Lt. Nurodo, jog teismas skundą išnagrinėjo nesilaikydamas procesinės teisės normų, pažeisdamas apelianto procesines teises, dispozityvumo ir lygiateisiškumo principus. Antstolė nepateikė apeliantui skirto vykdomosios bylos nuorašo byloje dalyvaujančioms šalims, tuo pažeisdama LR CPK 113 str. ir 114 str. Taip pat apeliantas antstolės atsiliepimą gavo tik kartu su ginčijama nutartimi ir tik tuomet sužinojo apie antstolės poziciją bei papildomai prie bylos prijungtus įrodymus.

Atsiliepimas

Antstolė atsiliepime nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo nutartį palikti nepakeistą. Pažymėjo, jog skirtingų turto vertinimo bendrovių nustatyta minėto turto rinkos vertė skyrėsi 60000 Lt ir siekiant apginti vykdomosios bylos šalių teises bei teisėtus interesus minėto turto vidutinė rinkos vertė buvo nustatyta išvedus vidurkį rinkos verčių, kurias nustatė skirtingi, specialias žinias turintys asmenys, kas sudarė 1030000 Lt. Pareiškėjo argumentas, jog antstolis turėjo skirti papildomą turto įvertinimo ekspertizę, nes turto vertintojai nustatė skirtingas turto kainas yra nepagrįstas, kadangi turto verčių skirtumas sudarė tik 5,66%, kas atsižvelgiant į finansinio sunkmečio įgyjamą pagreitį yra visiškai normalu, todėl jokio pagrindo skirti dar vieną pakartotinę ekspertizę nėra.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindu teisėjų kolegija nenustatė.

Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Kadangi priverstine tvarka turtą parduoda ne savininkas, o specialus įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, tai pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos. Areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas teismų praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, Nr. 3K-7-90/2009; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, Nr. 3K-3-218/2009; 2006 m. spalio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-514/2006; ir kt.). Taigi turto įkainojimo paskirtis – nustatyti turto vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia ir ji nebūtinai lygi turto pardavimo kainai.

Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos LR CPK 681 str., kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų tiesioginį komercinį sandorį po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. LR CPK 681 str. 2 d. įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Taigi teisinis reglamentavimas yra nustatytas taip, kad, taikant prievartinį skolininko nuosavybės teisių ribojimą ją priverstinai parduodant, būtų išvengta sumų, neatitinkančių paimamo turto vertės sumokėjimo, kas reikštų neproporcingą nuosavybės teisių apribojimą. Apie būtinumą tokiais atvejais paisyti tikrosios turto vertės ir teisėtų skolininko bei kreditoriaus interesų yra pasisakyta ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Kanala v. Slovakia, no. 57239/00, judgement of 10 July 2007, par. 61). Teisingas, įstatymų reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas, yra visų pirma antstolio tiesioginė pareiga. Teismų praktikoje konstatuota, kad šią pareigą antstolis privalo vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymo antstoliui nustatyta pareiga ir suteikta realių galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas, išieškotojo ir skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-211/2007; Nr. 3K-3-604/2008; Nr. 3K-3-218/2009). Teismo pareiga patikrinti, ar turtas įvertintas už tinkamą kainą, nepriklauso nuo to, ar buvo reiškiama prieštaravimų dėl turto įkainojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-8/2005; Nr. 3K-3-161/2007).

Pareiškėjas nurodo, kad UAB „Liturta“ ir UAB „Turto spektras“ atliktas nekilnojamojo turto vertinimas nepagrįstas. Su tokiu skolininko argumentu sutikti negalima, kadangi skolininko nekilnojamojo turto rinkos vertės kainos nustatymą atlikusios bendrovės yra oficialiai registruotos Įmonių registre, LR audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto sertifikuotos bendrovės, turinčios teisę teikti turto vertinimo paslaugas. Turtas įvertintas pagal visas individualias savybes, atlikti piniginės vertės paskaičiavimai, už kurią turtas gali būti parduotas. Pažymėtina, jog skolininkas nepateikė prieštaravimų dėl paskutiniojo įvertinimo, atlikto UAB „Liturta“, todėl nėra pagrindo abejoti atliktu turto vertės įkainojimu. Byloje Nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų bazės 2008-05-01 ir 2009-02-01 pažymos negali būti laikomos tinkamu įrodymu (CPK 177 str.) byloje, kadangi šiame registre turto vertė yra nustatoma masiniu vertinimo būdu, o ne nustatant konkretaus turto vertę, neatsižvelgiant į konkretaus to turto savybes. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto nuomone, jog teismas nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kadangi suabejojęs antstolio nustatytu ginčo buto įkainojimu, teismas turėjo pasiūlyti antstoliui (arba pats) skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Pažymėtina, jog pirmos instancijos teismas nutartyje nurodė, jog antstolis, siekdamas apsaugoti šalių teisėtus interesus, paskyrė dvi ekspertizes, kurios neleido abejoti turto įvertinimu, kadangi turto vertės skirtumas buvo minimalus, ekspertizės atliktos kvalifikuotų specialistų ir nebuvo nuginčytos. Dėl pareiškėjo pateiktos UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ turto ataskaitos teisėjų kolegija nepasisako, kadangi teismas nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą. Teisėjų kolegija atsisako priimti apelianto pateiktą patalpų preliminarią įvertinimo ataskaitą, nes ji surašyta 2009-01-07, apeliantas ją turėjo teisę pateikti pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėjimo metu, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo, būtinumas tokią pateikti buvo pirmosios instancijos teisme, nes apeliantas ginčijo turto vertę, LR CPK 314 str. nustatytų pagrindų priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme apeliantas neįrodė.

LR CPK 681 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad skolininkui pareiškus prieštaravimą dėl pirmojo turto įvertinimo buvo skirta papildoma turto įvertinimo ekspertizė. Teisėjų kolegija pažymi, kad vykdymo proceso šalių prieštaravimai nėra vienintelis pagrindas skirti ekspertizę areštuojamo turto vertei nustatyti. Minėta, kad LR CPK 681 str. 1 d. kaip savarankiškas pagrindas tokio pobūdžio ekspertizei skirti nurodytas atvejis, kai pačiam antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. Pagal teismų formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nustatyti nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimų dėl nustatytos turto kainos. Taigi, bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, jog antstolė atliko LR CPK 634 str. 2 d. numatytą pareigą aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, paskyrė antrą ekspertizę, ekspertus parinko iš skolininko sąrašo, teisingai nusprendė turtą įvertinti išvedant vidurkį iš turto verčių, kurias nustatė skirtingi, tokią pačią kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Pažymėtina tai, kad 2008-11-14 apeliantas pateikė antstolei prašymą skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau pakartotinės ekspertizės metu buvo nustatyta beveik analogiška turto vertė, dėl kurios nebuvo pateikta prieštaravimų. Nors apeliantas kėlė ginčą dėl netinkamai nustatytos areštuoto turto vertės, sprendžiama, jog pareiškėjas nepaneigė, kad antstolio pateiktos turto vertės ataskaitos neatitiko rinkos kainų.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto atskirojo skundo argumentą dėl jo procesinių teisių pažeidimo, jam gavus teismo nutartį kartu su antstolės atsiliepimu bei kad jam nebuvo pateikti vykdomosios bylos nuorašai. LR CPK 113-114 str. reikalavimai nebuvo pažeisti, kadangi vykdomoji byla nėra šalies procesinis dokumentas ar jo priedas, tai yra savarankiška byla, kuri teismo išreikalaujama, sprendžiant antstolio veiksmų teisėtumą, o po bylos išnagrinėjimo grąžinama antstolei. Apeliantas pagal LR CPK nuostatas turi teisę ir pareigą domėtis byla, jis turėjo teisę atvykti į teismą ir susipažinti su vykdomąja byla. Nors pirmosios instancijos teismas ir išsiuntė apeliantui antstolės atsiliepimo į skundą nuorašą kartu su nutartimi, kuria buvo išspręsta byla, tačiau šis formalus pažeidimas neturėjo esminės reikšmės ginčo teisingam išsprendimui. Apeliantas pasinaudojo teise apskųsti teismo nutartį, išdėstyti argumentus dėl antstolės atsiliepimo, todėl to procesinės teisės nebuvo pažeistos.

Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri iš esmės yra teisėta ir pagrįsta. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Andžej MaciejevskiTeisėjai Virginija VolskienėHenrichas Jaglinskis